Į Sibirą iškeliavo 900 kalėdinių atvirlaiškių

Aistė EIDUKAITYTĖ

Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ ryšių su visuomene koordinatorė

Gruodį startavo „Misija Sibiras“ organizuota akcija „Kalėdinis atvirlaiškis į Sibirą arba #SuKalėdomViktorija“. Akcijos tikslas – Sibire gyvenantiems lietuviams nusiųsti lietuvišką šventinį sveikinimą, taip siekiant parodyti, kad nė vienas lietuvis nėra pamirštas, kad ir kur gyventų. Prie akcijos galėjo prisidėti visi norintys. Susidomėjimas buvo neįtikėtinai didelis – su Lietuvos pašto pagalba į Sibirą iškeliavo net 900 atvirukų, skirtų Viktorijai ir kitiems Sibiro lietuviams.

Viktorija Braškytė – tai moteris, kurią Igarkoje sutiko „Misija Sibiras‘16“ ekspedicijos dalyviai. Jos mama – rusė, tėtis – lietuvis Algis Braškys, kuris į Igarką buvo ištremtas 1948 m. vasarą. Pati Viktorija Lietuvoje niekada nebuvo, bet apie ją girdėdavo tėčio pasakojimuose. Ji kasdien prisimena šalį, kai mintyse skaičiuoja lietuviškai iki dešimties – tik tiek lietuvių kalbos ją tespėjo išmokyti tėtis, nuskendęs Jenisiejuje, kai jai buvo 14 metų. Viktorija daugybę metų negirdėjo istorijų apie Lietuvą, bet šalies nepamiršta. Tai jai ypatingas kraštas.

Lietuva ypatinga ne tik Viktorijai. Sibire likę gyventi ištremti lietuviai brangina gimtąjį kraštą ne vien patys, bet ir savo vaikams bei anūkams atsiminimais ir istorijomis įskiepija meilę tokiai tolimai, tokiai mažai, bet tokiai brangiai Lietuvai.

Visiems šiems žmonėms šios žiemos šventės bus šviesesnės! Džiaugiamės, kad akcija „Kalėdinis atvirlaiškis į Sibirą arba #SuKalėdomViktorija“ sulaukė tokio didelio susidomėjimo. Projektą „Misija Sibiras“ organizuojančio labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ biurą pasiekė 900 atvirukų su linkėjimais ir sveikinimais. Vieni juos įteikdavo gyvai užsukę į biurą, kiti atvirukus siuntė paštu. Vieni atvirukus rašė ir siuntė asmeniškai, o kiti drauge su kolegomis, draugais ar bendraklasiais.

Ypač aktyvios buvo mokyklos, kuriose moksleiviai turėjo integruotas istorijos ir rusų kalbos pamokas, o jų metu prisimindavo tremties istoriją ir po to rašydavo dvikalbius atvirukus lietuvių ir rusų kalbomis. Buvo ir tokių mokyklų, kuriose atvirukus gamino patys moksleiviai, tad į Sibirą keliaus piešti, karpyti ir siuvinėti rankų darbo atvirukai.

Apie akcijos pasisekimą mintimis pasidalijo labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius Ignas Rusilas: „Kai kilo mintis organizuoti šią akciją, nė pasvajoti nedrįsome, kad ji sulauks tokio populiarumo. Mūsų biurą tiesiog užplūdo vokai su atvirlaiškiais. Toks didelis susidomėjimas rodo, kad lietuviai nepamiršta istorijos, ir jiems svarbu išsaugoti ryšį su savo tautiečiais, kad ir kiek kilometrų juos skirtų.“