Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ nuo 2006 metų įgyvendina projektą „Misija Sibiras“ . Jo metu Lietuvos jaunimas vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su ten gyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Per dešimtmetį norą dalyvauti projekte išreiškė per 11 tūkstančių jaunų žmonių, organizuota 15 ekspedicijų, apie tai sukurti 9 dokumentiniai filmai.
Ne mažiau reikšmingas darbas projekto dalyvių laukia ir grįžus iš ekspedicijos. Jie vyksta į šalies miestus ir miestelius, lankosi mokyklose, bibliotekose, bendruomenių centruose ir rengia čia pilietiškumo ir istorijos pamokas – pasakoja, ką išvydo, dalijasi įspūdžiais, išgyvenimais, eksponuoja fotografijas. Kasmet organizuojama apie 180 projekto pristatymų. Tokia pilietiškumo pamoka vyko ir Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Susitikti su ukmergiškiais atvyko „Misija Sibiras 2016“ dalyvis Karolis Žemaitis, kuris su komanda šią vasarą misiją vykdė Rusijos Federacijoje, Igarkoje.
Lietuvos jaunimas yra pilietiškas
Susitikime dalyvavo nemažai vyresnės kartos ukmergiškių, kuriems nereikia pasakoti, kur yra Igarka, kuo ši vietovė lietuviams išskirtinė. Vieni į šį už šiaurės poliarinio rato, prie Jenisiejaus upės, esantį miestą buvo ištremti, kiti – ten išvydo pasaulį, tretiems Igarka siejasi su tėvų ar senelių tragiška istorija…
Bandydamas atsakyti į klausimą, ko ir kodėl Lietuvos jaunimas kas vasarą važiuoja į tolimus kraštus, „Misija Sibiras“ dalyvis paaiškino, jog tremtinių takais keliaujama todėl, kad Lietuvos jaunimas yra pilietiškas. Pasak K. Žemaičio, netiesa, kad dabartinės kartos jauni žmonės tik gąsdina močiutes, gliaudo saulėgrąžas, nemato daugiau nei jo mobilusis telefonas ar kompiuteris.
„Prieš vienuolika metų Lietuvos jaunimas pasakė, kad jis yra pilietiškas, ir tai įrodo savo darbais. Jaunimo iniciatyva atsirado vienas didžiausių projektų ir pradėtos rengti ekspedicijos į Sibirą. Mums nereikia slėptis miškuose, mes negriauname sistemos. Mes kuriame Lietuvą tokią, kokia ji yra, nes kitokios mes nematėme ir net negalime įsivaizduoti. Mums, nepriklausomybės vaikams, laisvė yra absoliučiai natūrali gyvenimo forma. Važiuojame į Sibirą ne tik sutvarkyti kapinių ar sutikti tremtinius, važiuojame į Sibirą tam, kad grįžę čia galėtume susitikti ir įkvėpti jaunus žmones. Stengiamės ugdyti pilietinį sąmoningumą ir savo pavyzdžiu rodyti, kad meilė savo valstybei gali turėti pačias įvairiausias formas“, – pabrėžė vienas iš „Misija Sibiras 2016“ dalyvių.
K. Žemaitis mano, kad projektas jau seniai pranoko pirmuosius organizatorių, jaunų žmonių, lūkesčius. Dabar jis yra tapęs savotišku nacionaliniu reiškiniu. Apie projektą „Misija Sibiras“ kažką yra girdėję beveik visi.
Kur yra projekto sėkmės raktas, kodėl jaunimo iniciatyva visą dešimtmetį auga ir tobulėja? Projekto iniciatoriai teigia, kad kiekviena karta Lietuvoje daugiau nei du šimtmečius turi savo didįjį sukrėtimą, didįjį virsmą, kurį mitologizuodama perduoda kitai kartai. Mūsų tėvai ir seneliai išgyveno Antrojo pasaulinio karo, pokario kovų dramą, praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje mūsų tautiečiai kėlė trispalves roko maršuose, Baltijos kelyje ir stojo prie barikadų. Kiekviena karta turi savo istoriją, savo mitą, kurį perduoda savo vaikams.
Vienur – sporto šventė, kitur – karas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1940–1953 m. laikotarpiu iš Lietuvos buvo ištremta 131 600 žmonių. 1948 m. gegužės 22-osios ankstų rytą įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Tarp jų – 10 897 vaikai iki 15 metų.
Pasak K. Žemaičio, 1948-ųjų pavasarį į Igarką ištremta 4–5 tūkstančiai mūsų tautiečių – paprastų, darbščių, mylinčių savo tėvynę žmonių. Tais pačiais metais Londone surengtos Olimpinės žaidynės.
„Dabar sunku įsivaizduoti, kad tai vyksta tuo pačiu metu. Vienur – pasaulinė sporto šventė, kitur – karas…“ – kalbėjo ekspedicijos dalyvis.
Viena tolimiausių lietuvių tremties vietų
150 kilometrų už šiaurės poliarinio rato, prie Jenisiejaus upės, esanti Igarka – santykinai jaunas miestas. Jis įkurtas 1929 metais iki tol negyvenamose teritorijose. Tai, kad vietovė ilgai buvo neapgyvendinta, lėmė labai atšiaurus poliarinis klimatas. Žiemos trukmė Igarkoje – devyni mėnesiai, o šaltis čia nukrenta net iki 60 laipsnių, nuolat pučia stiprūs vėjai, o žemę sukaustęs daugiametis įšalas.
Kaip pažymėjo K. Žemaitis, Krasnojarsko srities šiaurėje esanti Igarka – viena tolimiausių ir viena svarbiausių lietuvių tremties vietų. Skirtingais duomenimis, į Igarką buvo ištremta iki 10 tūkst. tautiečių.
Igarka – apmiręs miestas
Šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicija – 16 iš 800 norinčiųjų atrinktų žmonių – iš Vilniaus tradiciškai išvyko liepos 17-ąją. Tądien minimas Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą bei švenčiama Pasaulio lietuvių vienybės diena.
Igarką, šiauriausią vietą, kurioje yra buvusi „Misija Sibiras“ komanda, lietuvaičiai pasiekė tik po tris dienas trukusios varginančios kelionės traukiniais ir lėktuvais.
„Nors vykome toli į šiaurę, mus pasitiko svilinantis karštis – dienomis buvo 30 laipsnių karščio. Igarka mums pasirodė apmiręs miestas – daugybė tuščių, apleistų pastatų, griuvėsių. Per 25 metus gyventojų čia sumažėjo net keturis kartus. Kadaise Igarka buvo klestintis miestas, čia gyveno apie 20 tūkstančių žmonių, o šiuo metu jų liko apie 3–4 tūkstančiai. Išvydome dulkančias, duobėtas gatves. Ten nėra parkų, žalumos…“ – pirmuosius savo įspūdžius pasakojo Karolis.
Miesto klestėjimo laikais dauguma gyventojų, taip pat ir tremtinių lietuvių, dirbo vienoje didžiausių Sovietų Sąjungos lentpjūvių ir gyveno aplink įkurtoje gyvenvietėje. Šiuo metu čia išlikę vos keli lietuvių tremtinių namai, kuriuose patys lietuviai jau nebegyvena.
Ir kaip ekspedicijos dalyviai nustebo, kai atsidūrę tokiame tolimame ir, atrodo, visų pamirštame krašte, jau pirmą vakarą išgirdo lietuvišką pasisveikinimą. Projekto komanda, išėjusi pasižvalgyti po miestą, sutiko lietuvę.
„Su mumis lietuviškai sveikinosi Olga. Jos šeimą ištrėmus iš Lietuvos, čia prabėgo jos vaikystė, čia gimė ir Olgos vaikai. Prieš dvidešimt metų ji grįžo į Lietuvą, įsikūrė Vilniuje, o vasarą į Igarką atvyko tik trumpam – pažiūrėti, kaip viskas atrodo dabar, aplankyti savo buvusius namus ir artimųjų kapus. Igarkoje įvyko netikėtas, bet labai jautrus ir emocingas susitikimas mums visiems“, – sakė ekspedicijos dalyvis.
K. Žemaitis teigė, kad tolimojoje Igarkoje komanda sulaukė didžiulio vietinių gyventojų dėmesio. Atvykėlių čia beveik nėra, žmonės iš Igarkos dažniausiai išvažiuoja. Kai šie sužinodavo lietuvaičių atvykimo tikslą – sulaukdavo ne vien didžiulės pagarbos: „Negalėjome net tikėtis tokio šilto svetingumo. Be vietinių pagalbos ir paramos atlikti užsibrėžtas užduotis būtų buvę gerokai sunkiau. Geriamasis vanduo, transportas ar šilti žodžiai – visa tai mums leido pasijusti kaip namuose…“
Lietuvių kapinės Igarkoje – vienos didžiausių
Igarkoje iki šių dienų yra išlikusios vienos didžiausių lietuvių kapinės buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Jų plotas viršija hektarą. Vienose jų – net apie 500 kapaviečių.
„Mūsų ekspedicija šiemet buvo sėsli. Daugiausia savo laiko praleidome Igarkoje. Stovyklą įkūrėme netoliese kapinių esančiame beržyne. Gyvenimas miške padėjo efektyviai išnaudoti laiką darbams, įveikti gamtos iššūkius ir kartu dirbti kaip komandai. Patys nustebome, kaip per kelias dienas mums stovyklavietė ir pačios tremtinių kapinės tapo antraisiais namais, vieta, kurios niekada neužmiršime“, – pasakojo K. Žemaitis, pridūręs, jog poliarinė naktis leido ne tik džiaugtis paukščiais visą parą, bet ir pasikeičiant nuolat dirbti.
Ekspedicijos dalyvio teigimu, kapinių tvarkymo darbus iššūkiu pavertė kintantis klimatas. Tremties metais Igarkos žemės buvo sukaustytos amžinojo įšalo, o dabar, klimatui šylant, įšalas traukiasi, tad vietovė kartu su kapinėmis pelkėja. Būtent todėl dalyviams ir teko daug laiko darbuotis pelkėse.
Kai lietuvaičiai atvyko į kapines, jos buvo sunkiai įžengiamos. Iš pradžių buvo sunku suprasti, ar tikrai čia kapinės. Viskas buvo apaugę, apžėlę. Prireikė net kelių dienų, kol pavyko erdvę atlaisvinti: teko pjauti krūmynus, išvilkti išvirtusius bei apgenėti išsikerojusius medžius. Sutvarkius aplinką, laukė dar atsakingesnė užduotis – darbas su kryžiais, kurių dauguma 3–4 metrų aukščio, pagal lietuvišką tradiciją puošti saulutėmis. Komanda ne vien tiesino ir tvirtino senuosius kryžius, bet pastatė ir devynis naujus lietuviškai puoštus. Pasak K. Žemaičio, tai iš ekspedicijos dalyvių pareikalavo itin didelio tikslumo ir kruopštumo. Devyni maumediniai kryžiai buvo pagaminti ir papuošti pagal visas UNESCO saugomas lietuvių kryždirbystės tradicijas. Beje, mediena jiems į Igarką beveik du tūkstančius kilometrų buvo plukdyta iš Krasnojarsko.
„Taip pat tikrinome Igarkos kapinėse esančių kryžių būklę, kad nuspręstumėme, kuriems labiausiai reikalinga pagalba. Sutvirtinti visus ten esančius kryžius tiesiog fiziškai nebūtume suspėję. Darbo Igarkoje buvo daug, tik veikdami išvien galėjome pasiekti užsibrėžtų tikslų. Čia atvykome kaip šešiolika asmenybių, bet darbas mus pavertė viena didele komanda“, – pabrėžė „Misija Sibiras“ dalyvis.
Pasak jo, su šia komanda nebaugu būtų keliauti nors ir į pasaulio kraštą: „Per dvi savaites šiaurėje mes įrodėme, kad galime viską. Dėl savęs ir Lietuvos… Šiemet į Igarką vėl sugrįžo lietuviai. Dainuojantys ir visiems besišypsantys keistuoliai, apsigyvenę miško glūdumoje ir statę kryžius.“
Dainiaus VYTO nuotraukos
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos, Naujausi
Tarp siūlomų idėjų – ir Rojaus sodo Ukmergėje įrengimas
2024/03/29
Komentarų (8)
Aktualijos, Naujausi
Verbų sekmadienį tikintieji įžengė į Didžiąją savaitę
2024/03/28
Komentarų (1)
Aktualijos
Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti
2024/03/24
Komentarų (0)
Aktualijos
Apie kibernetinį saugumą – su IT specialistu
2024/03/22
Komentarų (0)
Aktualijos, Naujausi
Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto tikslinė išvyka
2024/03/21
Komentarų (8)
Aktualijos, Naujausi
Tarp dosniausiai aukojusiųjų – ir ukmergiškiai
2024/03/20
Komentarų (2)
Priklausomybės, į kurių spąstus papuolame net nežinodami
2024/03/28
Komentarų (0)
Galima registruotis į nuotolinius VMI praktinius seminarus
2024/03/26
Komentarų (0)
Ūkininkai vėl grįžo prie žemės mokesčio tarifo mažinimo
2024/03/24
Komentarų (5)
Dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą planuoja 19 partijų
2024/03/22
Komentarų (1)
Buvo simuliuojama Astravo jėgainės avarija, tikrinama perspėjimo sistema
2024/03/21
Komentarų (2)
Lankėsi autobusų gamybos bendrovėje
2024/03/21
Komentarų (8)
Vėl rašė Nacionalinį diktantą
2024/03/20
Komentarų (1)
Būsima kova dėl Lietuvos pašto
2024/03/18
Komentarų (3)
Kokią žinią šalies vadovas atvežė Ukmergės žmonėms?
2024/03/17
Komentarų (12)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Žmonės
Vilniaus PPAR Ukmergės filialas turi naują vadovą
2024/03/26
Komentarų (4)
Naujausi, Žmonės
Ukmergės teismo rūmuose dirbs dar vienas teisėjas
2024/03/24
Komentarų (2)
Naujausi, Žmonės
Ukmergės globos centras turi naują direktorę
2024/03/09
Komentarų (0)
Naujausi, Žmonės
Atsisveikino su ilgamete savivaldybės darbuotoja
2024/03/07
Komentarų (3)
Naujausi, Žmonės
Aplankėme Pelėdnagius
2024/03/01
Komentarų (0)
Žmonės
Pakvietė pavasarį pasitikti su šypsenomis
2024/02/26
Komentarų (0)
Pagerbta ilgametė savivaldybės administracijos darbuotoja
2024/03/18
Komentarų (4)
Žydų gelbėtojai Ukmergės krašte
2024/03/17
Komentarų (1)
Seimo nariai domėjosi švietimo klausimais
2024/03/15
Komentarų (0)
Tikybos mokytoja Ramutė Sakalauskienė: „Vieni mokytojai dirba dėl pinigų, kiti – iš pašaukimo“
2024/03/05
Komentarų (2)
Gimę vasario 29-ąją: kiek ukmergiškių savo gimtadienius švenčia kas ketverius metus?
2024/03/04
Komentarų (0)
„Man visada rūpėjo, kas ir kaip vyksta savivaldybėje…“
2024/03/03
Komentarų (3)
Tarp apdovanotųjų – ir Ukmergės rajono ūkininkas
2024/02/22
Komentarų (0)
Apsilankėme senelių namuose
2024/02/18
Komentarų (0)
Naujai išrinkti seniūnaičiai dalyvavo mokymuose
2024/02/18
Komentarų (7)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Kokios yra pagrindinės baldų tvirtinimo detalės?
2024/03/28
Komentarų (0)
Įvairūs
ŠKODA automobiliai: įdomūs faktai, kurių nežinojote
2024/03/28
Komentarų (1)
Įvairūs
Vandens kolonėlė: kaip vandens kolonėlės padeda tausoti aplinką?
2024/03/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Profesionalios SEO paslaugos Vilniuje – kaip pasirinkti geriausią agentūrą?
2024/03/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Elektriniai šildytuvai namams – ką turėtumėte žinoti?
2024/03/27
Komentarų (0)
Įvairūs
Būsto rinkos tendencijos ir butai išperkamąja nuoma – kas keičiasi ir kas lieka pastovu?
2024/03/27
Komentarų (0)
Susipažinkite su nauju geriausiu sodo draugu: Ambrogio robotas
2024/03/28
Komentarų (0)
Saulės baterijos populiarumas auga: gyventojai ruošiasi kainų augimui
2024/03/28
Komentarų (0)
Media monitoringas: politikų įvaizdžio vertinimas ir žiniasklaidos monitoringas
2024/03/27
Komentarų (0)
Oro kondicionieriai ir jų kainos namams
2024/03/27
Komentarų (0)
Ofsetinė spauda – kas tai?
2024/03/27
Komentarų (0)
Aromaterapija namuose: namų kvapai ir jų poveikis nuotaikai
2024/03/27
Komentarų (0)
Žemės lyginimo darbai: technologijos ir metodai
2024/03/27
Komentarų (0)
Kas yra vinilinės grindys ir kaip jos skiriasi nuo kitų grindų dangų?
2024/03/27
Komentarų (0)
Stoglangiai – kaip pasirinkti tinkamiausius stogo langus jūsų namams?
2024/03/27
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra, Naujausi
Ukmergė ir vėl nerimo – Kultūros centre šėlo „Nenuoramos“
2024/03/28
Komentarų (0)
Kultūra
Bibliotekoje – sukakčiai skirta paroda
2024/03/26
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
„Pavasario psalmėmis“ startavo perkusinės muzikos festivalis
2024/03/15
Komentarų (0)
Kultūra
Puodelių iš viso pasaulio paroda
2024/03/11
Komentarų (0)
Kultūra
Vyks ukrainiečių padėkos koncertas
2024/02/18
Komentarų (0)
Kultūra
Žydų kultūros atspindžiai Vilniaus galerijoje ŠOFAR
2024/02/18
Komentarų (1)
Šventiškai paminėjo įkūrimo 35-ąsias metines
2024/03/25
Komentarų (1)
Regina
2024/03/18
Komentarų (0)
Tai turime žinoti…
2024/03/17
Komentarų (0)
Renginyje bus pristatyti žydų gelbėtojai
2024/03/08
Komentarų (0)
Apžvelkite Ukmergės senamiestį užkopę į senąjį gaisrinės bokštą
2024/02/26
Komentarų (0)
Vasario 16-ąją Ukmergėje – renginių gausa
2024/02/22
Komentarų (0)
2024/02/14
Komentarų (0)
Šventupės dvare suspindo šiaudiniai sodai
2024/02/12
Komentarų (0)
Po tamsos – šviesa
2024/02/12
Komentarų (0)