Dainiaus VYTO nuotr.

Aktualijos, Naujausi

Kaip kelias į Seimą susiklostė ukmergiškiams?

Sekmadienį, 20 valandą, baigėsi pirma rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą dalis. Komisijos skaičiavo balsus, kandidatai ir juos palaikantys nerimastingai laukė vėluojančių rezultatų. Galų gale paaiškėjo, kad pasikeitimai bus ne tik Ukmergės, tačiau ir visos šalies politiniame gyvenime.

Rimtų skundų nesulaukė

„Galima sakyti, kad šiandien rinkimų rezultatai yra oficialūs“, – ketvirtadienį „Gimtajai žemei“ teigė Ukmergės apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Sigitas Labanauskas. Tądien jis pristatė visus reikiamus dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Sėkmingiausiai rinkimai Ukmergės rajone susiklostė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai bei Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Abi šios politinės partijos surinko daugiausia balsų daugiamandatėje apygardoje, be to, abu jų iškelti kandidatai – Juozas Varžgalys ir Agnė Balčiūnienė – keliauja į antrą rinkimų turą vienmandatėje, kur varžysis spalio 23 dieną.

Anot S. Labanausko, rinkimai mūsų apygardoje praėjo ramiai. „Nusiskundimų buvo nedaug ir jie visi smulkūs“, – pastebėjo jis. Vienas skundas buvo gautas dėl politinės reklamos, bet viskas buvo išspręsta greitai ir netinkama reklama pašalinta. Policija skundų rinkimų dieną nesulaukė. „Mūsų rajone rinkimai pastaruoju metu praeina be nuotykių. Kai pažiūri per televiziją, kitose savivaldybėse pasitaiko įvairiausių situacijų, o pas mus labai ramu“, – komentavo S. Labanauskas.

Kaip ir visoje šalyje, su nesklandumais dėl stringančios VRK sistemos susidūrė ir mūsų rajonas. Specialiai rinkimams sukurta programa tai „užlūždavo“, tai vėl veikdavo, o baigus darbą rodydavo ne tokius duomenis, kokie turėtų būti. Tikimasi, kad šias problemas VRK išspręs, ir antrame ture balsų skaičiavimas ir pateikimas vyks sklandžiai.

Rajonas turės du Seimo narius?

Besibaigiančios kadencijos Seime iš viso buvo net trys Ukmergės rajono atstovai – Kazys Grybauskas, išrinktas vienmandatėje, Arūnas Dudėnas ir Loreta Graužinienė, patekę pagal partijos sąrašus. Daug kas prognozavo, kad bent vieną ar du iš jų šioje institucijoje matysime ir toliau. Tačiau nutiko taip, kad nebeliks nė vieno.

2012-ųjų rinkimuose A. Dudėnas, patekęs pagal Socialdemokratų partijos sąrašą, šiemet to jau nepakartos. Šių rinkimų metu sąraše buvęs 37-oje vietoje liko nureitinguotas į 44-ąją. „Savo pasirodymą rinkimuose vertinu nekaip. Jeigu pralaimi rinkimus, kitaip vertinti ir negali. Rinkėjai, matyt, norėjo kitų žmonių, tų, kurie nebuvo Seime“, – „Gimtajai žemei“ sakė A. Dudėnas. Paklaustas, ką dabar savo rinkiminėje kampanijoje darytų kitaip, politikas sakė, jog labiau akcentuotų save ir savo asmenybę, o ne partiją. Kaip pralaimėjimo priežastį socialdemokratas įvardijo, jo manymu, per mažą darbą vienmandatėje. „Visai partijai labai pakenkė politinių oponentų ir centrinės žiniasklaidos nusistatymas prieš socialdemokratus“, – įsitikinęs jis.

Apskritai Socialdemokratų partijos rinkėjai nepasitikėjo ne tik A. Dudėnu, bet visu jaunimu. Jauni šios partijos veidai buvo nureitinguoti žemiau negu, tikriausiai, patys tikėjosi. A. Dudėnas mano, jog taip įvyko dėl stiprių vyresniosios kartos politikų: „Pačioje Socialdemokratų partijoje buvo daug pasitikėjimo turinčių vyresnių žmonių, jie buvo labiau matomi ir žinomi.“

A. Dudėno partijos kolega K. Grybauskas gali pasigirti, kad sąraše koptelėjo aukštyn, tačiau tas kopimas buvo nežymus – iš 57 į 54 vietą. Abiem kairiųjų partijos atstovams Seimo durys užsivėrė. Daugiamandatėje partijai atiteko 13 vietų, o geras bendrapartiečių pasirodymas vienmandatėse, praėjusių rinkimų metu A. Dudėnui padėjęs prasimušti į Seimą, šiemet nebeįmanomas.

Simboliškai savo dvylika Seime praleistų metų baigia Loreta Graužinienė. Jai tai tenka padaryti karjeros aukštumoje – Seimo pirmininko poste. Rinkėjai nepatikėjo Darbo partija, kuri prarado net 200 000 rinkėjų, už juos balsavusių 2012-aisiais. L. Graužinienė sąraše buvo 7-a ir pakilo į 6 vietą, tačiau partijai neperžengus 5 procentų barjero, vilčių patekti į Seimą nebeturi.

Kovoje dėl vietos po saule daug kas išskyrė didįjį ketvertą, kuris varžėsi Ukmergės vienmandatėje. Tai – A. Balčiūnienė, A. Dudėnas, L. Graužinienė ir J. Varžgalys. Du iš jų Seimui tarė „sudie“, du dar kovos dėl vietos, tačiau šansų turės tik vienas, nes abiem kandidatams partijų sąraše užsitikrinti aukštos vietos nepavyko.

A. Balčiūnienė daugiamandatėje apygardoje į viršų kilo ženkliai. Jauną politikę rinkėjai iš 113 vietos kilstelėjo į 68. Patyręs J. Varžgalys šalies rinkėjų taip smarkiai nesužavėjo ir krito iš 44 į 57 vietą.

Vertindami pirmo turo rezultatus, daug ukmergiškių, sakydami, kad turėsime tik vieną Seimo narį, atrodo, pamiršo dar vieną kandidatą – Juozą Imbrasą. Nepilnus keturis procentus rinkėjų balsų rajone surinkęs Vilniuje gyvenantis mūsų kraštietis ir politikos senbuvis jau yra viena koja Seime. Tą jam beveik garantuoja aukšta vieta Partijos Tvarka ir teisingumas sąraše. Jis iš septintos vietos pakilo į šeštą, o daugiamandatėje ši politinė jėga Seime užsitikrino penkias vietas. J. Imbrasui kelią atverti gali jo partijos kolegų pergalės antrame ture. Tai padaryti didelius šansus turi aukščiau sąraše buvę Remigijus Žemaitaitis ir Petras Gražulis. Pirmasis Pietų Žemaitijos apygardoje surinko net 40 procentų balsų, o antrasis Gargžduose – 32 procentus. Jei nors vienas iš jų laimėtų – J. Imbrasas dirbs Seime.

Dėl šios priežasties pats J. Imbrasas sako rinkimus vertinantis per dvi prizmes: „Ukmergėje pritrūko laiko tam, kad identifikuočiau save didesnei daliai rajono žmonių. Apskritai visos Lietuvos mastu pakilau reitinge, žmonės manimi pasitikėjo ir yra didelė tikimybė, kad pateksiu į Seimą“.

Didelį įdirbį sostinėje turėjęs politikas teigia susilaukęs kolegų raginimų nepamiršti Vilniaus, tačiau dėmesį ketina skirti ir Ukmergei. „Nesvarbu, kad nelaimėjau vienmandatėje, bet esu pasiryžęs padėti ukmergiškiams tiek, kiek leis mano galimybės. Čia yra mano gimtinė“, – sakė jis.

Kitiems ukmergiškiams sekėsi skirtingai

Be jau išvardintų kandidatų rinkimuose save išbandė dar 11 ukmergiškių. Didžiausią šuolį partijų sąraše pavyko pasiekti darbiečiui Dariui Varnui. Rajono Savivaldybės tarybos narys prieš rinkimus sąraše buvęs 91-as, surinko 601 pirmumo balsą ir pakilo iki 39-os vietos.

Devinta Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) sąraše buvusi Nijolė Giedraitienė pozicijų nepakeitė. Ir nors įrašyta buvo aukštai, koalicijai nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus į Seimą nepateko. Jos kolegos Alvydas Padriezas ir Jolanta Keburienė liko antroje partijos sąrašo dalyje. Pirmasis iš 65 nukrito į 73 vietą, o antroji išliko 70-a.

Kartu su prieš tai jau minėtais socialdemokratais kandidatavusi Klavdija Stepanova patyrė didžiausią nuopuolį tarp ukmergiškių. Ji iš 63-ios vietos sąraše nusirito į 103-ąją. Labai nukrito ir Ukmergės vienmandatėje pas-kutinė likusi Jūratė Baltrūnienė. Ji kandidatavo „Lietuvos sąrašo“ politinės partijos gretose, kuri į Seimą delegavo tik 39 kandidatus. Prieš rinkimus buvusi 24-a, suskaičiavus balsus ukmergiškė aplenkė vos tris kolegas ir liko 36-a.

Iš 102 į 113-ą vietą nukrito „valstietis“ Romas Pivoras, iš 112 į 130 – liberalas Tomas Baginskas. Nuosmukio sąraše neišvengė ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Regimantas Baravykas. Jis iš 51-os nusileido į 57-ą vietą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose kandidatavęs 1995-1996 metais Ukmergės rajono meru buvęs Sigitas Čirba taip pat didelio rinkėjų pasitikėjimo nesulaukė. Jis surinko 275 pirmumo balsus ir iš 119 vietos sąraše nusileido į 125-ą.

Politikos naujoko šuolis

Sėkmingai praėjusius rinkimus vertina savarankiškai save išsikėlęs politikos naujokas Eduardas Zeziulevičius. Iki šiol jokiuose rinkimuose savo laimės nebandęs vyras vienmandatėje liko penktas, į priekį praleisdamas tik favoritais laikytus konkurentus. E. Zeziulevičiumi patikėjo 1 200 ukmergiškių – tai iš viso sudarė beveik 8 procentus nuo galiojančių biuletenių. Už jo nugaros liko ir tokie konkurentai kaip R. Baravykas, N. Giedraitienė ar į Seimą pagal sąrašą turbūt pateksiantis J. Imbrasas.

 „Visos partijos rinkimų kampanijai turėjo keturis mėnesius, o aš, kadangi savo kandidatūrą kėliau savarankiškai, tik mėnesį. Tai yra neteisinga, tačiau per šį laiką padariau 110 procentų to, ką galėjau“, – džiaugėsi jis. Politikos naujokas sakė stengėsi kaip įmanoma daugiau bendrauti su žmonėmis bei agitavo juos būtinai ateiti ir išreikšti savo valią rinkimuose. „Tai yra jų pareiga“, – akcentavo jis.

Vyriškio teigimu, sulaukęs tokio žmonių pasitikėjimo neketina sustoti ir planuoja dalyvauti 2019 metais vyksiančiuose savivaldybės mero rinkimuose. „Yra minčių net steigti kokį nors politinį judėjimą“, – planais dalinosi E. Zeziulevičius.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Anonimas :
    Jooooo, jau kas už Zeziulevičių, tai nežinau!!! idiotų kompanija. Baisu, kas galejo už jį balsuoti???!!!

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas