I. Krasauskienė.

Sveikata

Povandeninės depresijos srovės

Ilona KRASAUSKIENĖ

Kognityvinės elgesio terapijos, Ukmergės psichologijos  studijos psichologė

Depresija – tai vidinių ir išorinių priežasčių sukeltas psichikos simptomų derinys, besitęsiantis ne mažiau nei dvi savaites.

Kai kurie gydytojai savo pacientų klausia, ar tai, ką dabar jie išgyvena, trunka visą mėnesį. Todėl nenustatykite sau depresijos, jei vieną vakarą užplūdo liūdesys, kad net norisi verkti, ar jei po sunkios darbo dienos neturite jėgų ruošti vakarienės… Diagnozė depresija – tai ne vien liūdna nuotaika. Tai ir dominuojantis neigiamas žmogaus mąstymas apie save, pasaulį ir ateitį, ir daugybė sunkių fizinių bei emocinių simptomų. Kai jie ryškūs ir besikartojantys, tai gali trukdyti bendravimui su kitais, dirbti savo darbus ir gyventi pilnavertį sveiką gyvenimą.

Depresijos, kaip ligos, simptomų yra daug, tad pradėsiu nuo pagrindinių: prislėgta, pažeminta nuotaika, sumažėjęs domėjimasis anksčiau mėgta, jums buvusia malonia veikla, energijos trūkumo jausmas, padidėjęs nuovargis ir nenoras aktyviai veikti. Taip pat žmogus gali pastebėti, kad negali susikaupti ir išlaikyti dėmesį, savo ateitį įsivaizduoja pesimintinę ir niūrią, miegas ir apetitas sutrikę. Taip pat jį trikdo sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, o kaltės, menkavertiškumo, beviltiškumo jausmai stiprėja. Depresija sergantis gali būti pernelyg piktas, netgi įsiutęs, dažnai sudirgęs ir susierzinęs, jausti sutrikimą, nusivylimą savimi ir kitais, imti pavydėti ir pavyduliauti. Taip pat gali atsirasti minčių apie savižudybę ir polinkis save žaloti. Jei šie faktoriai stiprūs, gydymo tikslas ir būtų panaikinti rizikingą elgesį bei sumažinti neviltį. Priklausomai nuo simptomų, gali būti nustatomi lengvos, vidutinio sunkumo ar sunkios depresijos epizodai.

Depresija pakerta vis daugiau žmonių, jos mastas tik plečiasi. Nedžiugina ir pateikiama statistika: manoma, kad 2020 metais besiskundžiančiųjų šia liga skaičius gali užimti antrą vietą po sergančiųjų išemine širdies liga. Taigi, kodėl vienus užpuola depresija, o kiti geba atsilaikyti?

Skatinantys faktoriai

Depresija neatsiranda per vieną naktį ar dieną. Ir tai nėra „išlepusio žmogaus prasimanymas“, kaip kad esame linkę manyti. Yra žinoma, kad šią ligą gali sukelti neurotransmisterių – noradrenalino, dopamino ir serotonino – balanso sutrikimas. Gali būti, kad kraujo plazmoje padidėja hormono kortezolio kiekis. Taip pat manoma, kad depresiją sukelia priekinės dalies kairiojo smegenų pusrutulio žievės sumažėjęs aktyvumas. Psichologai pabrėžia, jog yra nepakankami arba pertekliniai elgesio modeliai bei susirgimą skatinantys faktoriai, atvedantys žmogų į gydytojo kabinetą. Yra nustatyta, jog depresiją įsuka ir palaiko daugybė žmogaus gyvenimo atspalvių. Vyrauja nuomonė, kad susirgimui įtakos turi per menki socialiniai, problemų sprendimo ir savikontrolės įgūdžiai, malonios veiklos neatradimas ar nepasirinkimas, už kurią patys save galėtume pagirti ir pastiprinti. Ryžtingumas, atkaklumas, iš kitų gautas įvertinimas taip pat mums reikšmingi, tik viso to galime ir neturėti. Bet plika akimi pastebima skundimosi aplinka, savikritikos, negatyvaus, baudžiančio elgesio su kitais perteklius, kaip ir kritikos iš šalia esančių gausa, kurių galime nepajėgti ištverti. Jei esame ten, kur dažni konfliktai, ginčai, jei tenka nutraukti mums svarbius santykius, jei išgyvenome artimųjų netektis, darbo praradimą – taip pat galime tapti mažiau atsparesni depresijos atakoms. Jau nesiginčijama ir dėl to, jog nesaugūs pirminiai vaiko ryšiai su tėvais tiesiogiai lemia suaugusio žmogaus emocinio pasaulio stabilumą ar užtikrintumo nebuvimą. Jei tėvai buvo agresyvūs, baudžiantys, jei jie nestiprino vaiko pozityvaus elgesio, neslopino negatyvių poelgių, atsiranda daugiau galimybių užaugti depresyviu žmogumi.

Ligos gydymas

Susirgus depresija būtina gydytis. Tinkamiausias pasirinkimas – derinti psichiatro ir psichologo terapijas. Jau pačioje konsultacinio darbo pradžioje kognityvinės elgesio terapijos specialistai kartu su nuo depresijos kankinamu žmogumi sudaro individualų šio atvejo formulavimo modelį. Tai būna unikalus modelis, nes kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija vis kitokia. Prašoma prisiminti ankstyvąją patirtį, kad galėtume naujai interpretuoti esamą situaciją. Raminti save, kad viskuo kalti mano tėvai – tai įstrigti savo skausme ir nebandyti iš jo išeiti. Psichologas padeda klientui atpažinti savo mintis, įsitikinimus apie save, pasaulį ir ateitį, iš atminties skrynutės ištraukti kritinį įvykį, kuris, jo nuomone, leido išsiveržti depresijos srovėms. Atkreipiamas dėmesys į patiriamus jausmus ir vyraujantį elgesį, kurie klientui tuo metu yra nenaudingi ir palaikantys sutrikimą.

Dažniausiai depresijos gydymas pradedamas nuo laipsniško elgesio keitimo. Terapijos metu stengiamasi planuoti ir suaktyvinti veiklą, kad prabustų motyvacija bent kiek daugiau judėti ir eiti į priekį. Iš pradžių teks tiesiog įsipareigoti daryti tai, ką žmogus tuomet pajėgia veikti, tarsi lipant kopėčiomis vis aukščiau ir aukščiau. Po truputį klientas patiria bent mažutes sėkmes, atranda malonumą teikiančias veiklas, o veiksmas juk motyvuoja.

Depresijos sužeistas žmogus išsako begalę negatyvių įsitikinimų ir impulsyviai kilusių automatinių minčių: „Aš esu nevykėlis ir kvailys, nevertas meilės, kokia iš manęs nauda, visi manęs nekenčia, kiti geresni už mane…“ Nevertingumo schema gaji, tačiau ją tikrai galima perdirbti. Kognityvinis psichologas kartu su klientu ieškos tokių minčių pagrįstumo, naudingumo, stengsis atrasti disfunkcines išvadas, kurios sukelia sunkias emocijas ir to sąlygojamą elgesį.

Pastebėta, kad depresijos sukaustytas žmogus mano žinantis, kad kiti apie jį galvoja tik neigiamai (minčių skaitymas), šį įsivaizdavimą priima kaip tikrą faktą ir dėl to nesistengia mąstyti lanksčiau nei apie save, nei apie kitus. Kita mąstymo klaida – ateities spėjimas: asmuo tiesiog užsispyrusiai tvirtina, kad jo ateitis beviltiška, joks žiburėlis negali įsižiebti ir taip bus visada. Specialistas padeda savo klientams mažinti ateities katastrofizavimą, savęs gailėjimą ir skatina plėsti kontaktus su kitais. Tam tikri elgesio eksperimentai padės gerinti tarpusavio santykius ir nustoti daryti dar vieną klaidą – šalintis net ir artimų žmonių. Terapijos metu depresyvūs žmonės mokomi save apdovanoti už menkus pozityvaus elgesio žingsnelius, įveikus esamą pasyvumą. Išmokę vertinti savo pasiekimus, klientai mokosi pozityviau bendrauti su kitais ir juos apdovanoti. Todėl gerėja komunikacijos įgūdžiai, nes mokomasi išklausyti kitą ir kuo mažiau skųstis. Dažnai tenka padirbėti ir su nemiga ar padidėjusiu noru miegoti, apetito stoka ar nuolatiniu alkiu.

Kai ims ryškėti aktyvesnis kliento elgesys, pozityvesni įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį, kai žmogus susikurs naudingas savo gyvenimo taisykles, galima bus teigti, jog depresijos srovės rimsta. Žmogus taps pakankamai savarankiškas ir pajėgus grįžti į pilnavertį ir aktyvų gyvenimą.

 

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas