Posėdyje – apie jaunimo, finansų, atliekų tvarkymo problemas

Po trumpų vasaros atostogų praėjusį penktadienį vyko rajono Savivaldybės tarybos posėdis. Jame iš 25 Tarybos narių nedalyvavo tik atostogaujantis Darbo partijos atstovas Arūnas Civilka ir dėl darbo reikalų išvykti turėjusios socialdemokratė Klavdija Stepanova bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Elena Mirinavičienė. Į posėdį atvyko Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė ir Vyriausybės atstovo tarnybos vyriausioji specialistė Gintarė Anisko, taip pat rajono savivaldybės administracijos skyrių bei savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai.

Prieš posėdį tradiciškai rožių žiedai įteikti ir pasveikinti gimtadienius šventę Tarybos nariai – liepos mėnesį gimę Vidmantas Krikštaponis, Regimantas Baravykas, Aira Dudėnienė bei rugpjūtį jubiliejų minėjęs rajono meras Rolandas Janickas.

Apie pirtelę prie Makio ežero ir saugų eismą

Pasinaudoti prieš Tarybos posėdžius rengiama Piliečių tribūna šįkart panoro Ukmergės miesto bendruomenės pirmininkas Julius Kazėnas. Jis iškėlė du bendruomenės taryboje svarstytus, ukmergiškiams neva aktualius klausimus. Vienas jų buvo dėl UAB „Ukmergės šiluma“ valdomos poilsiavietės prie Makio ežero ir ten esančios pirtelės. Pasak J. Kazėno, vasarą uždarius miesto pirtį, miestelėnams parūpo sužinoti, kas maudosi Makio pirtelėje.

Bendruomenės pirmininkas sakėsi asmeniškai ten apsilankęs ir patikrinęs: „Viskas kaip senais gerais laikais – baliai, festivaliai tęsiasi. Krykštauja žavūs moteriški balsai, ežere plaukioja valtis, kūrenasi pirtis ir t. t. Užsirašėme ir ten stovėjusių automobilių numerius…“

Pasak tribūnoje kalbėjusio J. Kazėno, kai minėtoji pirtis buvo atkovota iš buvusių šilumos ūkio nuomininkų, žadėta įvesti tvarką, bet jos iki šiol nėra. „Prašome informuoti visuomenę apie padėtį, pranešti, kaip eiliniam žmogui ten pakliūti, išsimaudyti“, – kalbėjo pranešėjas.

Taip pat J. Kazėnas kėlė eismo saugumo mieste klausimą. Bend-ruomenės narių nuomone, ypač nesaugi po rekonstrukcijos yra Kauno gatvė, labiausiai – vieta, t. y. namas prie vadinamosios senojo geležinkelio stoties. „Ar bus vieną kartą imamasi analizės, kas vyksta mūsų mieste su eismu? Uždaryta kažkodėl dalis Deltuvos gatvės, Klaipėdos gatvėje vėl vienpusis eismas, pridarėme išmaniųjų šviesoforų, kalnelių… O sodų bendrijose dėl nežinomų priežasčių negalima pastatyti kelio ženklo „Gyvenamoji zona“. Kas čia per kaprizas?“ – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Kaip įprastai Piliečių tribūnoje pateikti klausimai nebuvo nagrinėjami, į juos pažadėta atsakyti artimiausiame posėdyje.

Ragino nežlugdyti jaunų žmonių idėjų

Patvirtinus darbotvarkę, rajono Savivaldybės taryba svarstė 25 parengtus projektus, taip pat nagrinėjo kitus klausimus, išklausė įvairią informaciją. Šįkart diskusijų būta nedaug. Pasisakyti Tarybos nariai panoro tik pateikus sprendimo projektą „Dėl Jaunimo problemų sprendimo Ukmergės rajono savivaldybėje priemonių plano 2016–2018 metams patvirtinimo“. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) narys R. Baravykas šį priemonių planą pavadino „formaliu dokumentėliu“, teigdamas, jog jame nėra nieko tikro ir gyvybingo. Jo nuomone, jaunimo priemonių planas parengtas tik dėl „paukščiuko“ Jaunimo reikalų departamentui, neatsižvelgiant į rajono specifinę aplinką, nenurodant, kaip spręsti problemas, nesuvokiant, kas aktualu Ukmergei.

Klausimą Tarybai pristačiusi rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Sandra Dirsytė neneigė, jog priemonių planas parengtas reaguojant į Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raginimą.

Tarybos svarstymui pateikto projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Jaunimo reikalų departamentas įgyvendino projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“, kurio tikslas – stiprinti valstybinį ir nevyriausybinį sektorių, dirbantį su jaunimu, bei kurti, skatinti ir stiprinti bendradarbiavimo tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių formas. Kadangi departamentas vykdo savivaldybių jaunimo problemų sprendimo planų įgyvendinimo stebėseną, 2013 metų kovą rajono Savivaldybės taryba buvo patvirtinusi 2013-2018 metų priemonių planą. Šiemet jis buvo pakoreguotas ir patikslintas rajono Jaunimo reikalų taryboje, kurios nariai rekomendavo dokumentą tvirtinti Savivaldybės tarybai.

Rajono jaunimiečių pateiktame plane „keliami tikslai ir uždaviniai jaunimo problemų sprendimui, suformuluojamos priemonės numatytoms problemoms spręsti bei apsibrėžiami vertinimo kriterijai. Šis priemonių planas leidžia valdžios institucijoms žinoti ir suprasti jaunimo problemas vietos lygmenyje, savivaldybės požiūrį, savivaldybės jaunimo politikos tikslus ir uždavinius“.

Svarstant šį klausimą Savivaldybės tarybos komitetuose pastabų turėjo tik Kaimo ir aplinkosaugos komiteto nariai. Jie siūlė įtraukti papildomų priemonių, kurios padėtų palaikyti ryšį, dalintis aktualia informacija su emigravusiu jaunimu. Atsižvelgiant į tai rengiamame projekte buvo numatyti renginiai, skirti emigravusių šeimų vaikams, jaunimui, emigrantams numatyta galimybė dalyvauti Ukmergės rajone organizuojamoje vaikų-jaunimo stovykloje „Lietuviškumo mokykla“. Taip pat planuojama organizuoti pasaulio lietuvių bendruomenių susitikimą, emigravusių jaunuolių meninių darbų parodą, įkurti socialinio tinklo Facebook grupę „City Alumni Ukmergė“.

Šiuos papildymus Darbo partijos atstovas Arvydas Pėšina pavadino niekiniais, retoriškai klausdamas: „Ar surengta paroda, stovykla sugrąžins jaunimą?“ Tarybos narys taip pat pridūrė, kad minėtas Facebook puslapis jau veikia kelis mėnesius.

Tačiau socialdemokratas Valdas Petronis kolegas ragino galvoti ne apie tuos, kurie išvažiavo, o rūpintis tuo jaunimu, kuris liko gyventi Ukmergėje, jį palaikyti, skatinti.

Pasisakiusiajam antrino ir rajono meras darbietis R. Janickas: „Laukti idealaus plano nieko nedarant – nėra geriausia išeitis. Jauni žmonės dega tuo, ką daro, todėl reikėtų juos paskatinti ir nežlugdyti jų idėjų.“ Pritarti parengtam priemonių planui siūlė konservatorius Vytautas Česnaitis, darbietė Jurgita Vijūnė. Mero paragintas ir R. Baravykas pripažino, jog jis išsakė tik savo pamąstymus ir nėra nusiteikęs prieš parengtą planą. Taigi, balsų dauguma sprendimo projektas buvo patvirtintas.

Pasisakė už Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo didinimą

Šiek tiek ilgėliau užtrukta ir svarstant klausimą „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatų ir darbo reglamento patvirtinimo“.

Rajono savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo (SVV) fondas skirtas finansiškai skatinti ekonomikos plėtrą, didinti jos konkurencingumą, teikiant finansinę paramą savarankiška ūkine komercine veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, įmonėms, viešosioms įstaigoms ir kitiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, verslo paramos institucijoms bei visuomeninėms verslininkų organizacijoms, vykdančioms ekonominę veiklą arba teikiantiems viešąsias paslaugas verslui. Fondo steigėjas – Savivaldybės taryba.

Fondo lėšos gali būti naudojamos remti SVV subjektus, atitinkančius Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas, pagal patvirtintą fondo lėšų naudojimo ir skyrimo tvarkos aprašą. Taip pat parama gali būti skirta mokymo ir konsultavimo programoms finansuoti, rengiamiems verslo informacijos sklaidos projektams, kitoms veikloms ir projektams. Šio fondo administravimą vykdo VšĮ Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, kuriam už darbą skiriama 10 procentų SVV fondo sumos.

Parengtame šio fondo rėmimo nuostatų projekte buvo nurodyta, kad SVV fondą sudaro 2,5 proc. nuo savivaldybės surinkto praėjusių metų nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat Lietuvos Respublikos lėšos, skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui remti, įvairių rėmėjų – įmonių, bankų, fizinių asmenų (šalies ir užsienio) tiksline paskirtimi pervestos, užsienio ir tarptautinių organizacijų bei fondų lėšos, fizinių ir juridinių asmenų paaukoti pinigai.

Socialdemokratų partijos atstovas Andrius Lyška siūlė didinti fondo

finansavimą, skiriant 3 proc. surinkto nekilnojamojo turto mokesčio. Savo siūlymą Tarybos narys pagrindė skaičiais. Pasak politiko, ankstesniais metais šiam tikslui buvo skirti 2 proc. ir tai sudarė 10 tūkst. eurų. Tuo tarpu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, praėjusių metų duomenimis, pateikė paraiškų, kuriose prašoma paremti suma siekė 16 tūkst. eurų. „Padidinus finansavimą iki 2,5 proc., susidarytų 12,5 tūkst. Eur, o jei fondui skirtume 3 proc., sukauptume 15 tūkst. Eur ir taip priartėtume prie praėjusių metų poreikių“, – kalbėjo A. Lyška. Jo siūlymui didinti šio fondo finansavimą pritarė ir kiti kolegos.

Tačiau liberalas Andrius Kalesnikas abejojo, ar šiam fondui reikalingas administratorius. Politiko įsitikinimu, nereikėtų prarasti 10 proc., geriau šiuos pinigus skirti smulkiojo verslo atstovų projektams remti. Pasisakiusiojo bendrapartietis R. Baravykas prieštaravo, kad SVV fondo lėšos būtų pervedamos į VšĮ Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras sąskaitą. Jo nuomone, fondo pinigai skiriami smulkiam ir vidutiniam verslui, o ne centro išlaikymui, todėl sąskaitos turi būti atskirtos.

Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusi Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lina Baublienė bandė išaiškinti, kokias funkcijas vykdo administratorius. SVV fondo nuostatuose pažymima, jog administratorius organizuoja šio fondo tarybos posėdžius, techniškai aptarnauja jo veiklą, įgyvendina fondo tarybos sprendimus, kviečia posėdžius. Pasak L. Baublienės, centro darbuotojams tenka ne tik vertinti pateiktas paraiškas, bet ir padėti jas užpildyti, teikti informaciją.

Direktorė neneigė, kad fondo lėšos yra laikomos jį administruojančio centro sąskaitoje banke. Neva anksčiau, kai SVV fondas turėjo daugiau lėšų, jos patekdavo į atskirą sąskaitą, o dabar tai daryti nebūtų tikslinga.

Po diskusijų tvirtinat SVV fondo nuostatus buvo atsižvelgta į Savivaldybės tarybos narių pasiūlymus.

Skirs lėšų Tulpiakiemio vaikų dienos centrui

Į Tarybos narius kreiptasi dėl pritarimo skirti lėšų Tulpiakiemio vaikų dienos centro pastato remontui. Šiame kaime nuo balandžio veikiantis vaikų dienos užimtumo centras labiausiai visiems parūpo po to, kai jame apsilankė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Neseniai ten viešėjo ir finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Centras įkurtas buvusios Tulpiakiemio mokyklos pastate, kuris yra pakankamai apleistas. Todėl, kaip teigė rajono meras R. Janickas, savivaldybės pareiga – padėti patalpas suremontuoti. Be to, šiame pastate veikia ir medicinos punktas. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo 400 kv. m šlaitinio stogo perdengimo, nes per jį į vidų bėga vanduo ir sunkiasi po pamatais. Prasta ir katilinės būklė, taip pat reikėtų perkloti nuotekų vamzdžius. Visiems šiems darbams reikia beveik 28 tūkst. eurų. Tarybos nariai pritarė, kad ši suma būtų skirta Tulpiakiemio vaikų dienos centrui. Anot mero, kitais metais teks ieškoti lėšų ir vidaus remonto darbams.

R. Janickas pasidžiaugė, kad centrui paramą pažadėjo verslo atstovai. Jie jau parūpino naują krosnį, žada pakeisti langus. Taip pat verslininkai vaikams padovanojo skalbyklę, pasirūpino dušu ir tualetu.

Keisis rinkliavos už šiukšlių išvežimą dydis

Tarybos posėdyje kalbėta ir apie rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tarifų pakeitimus. Tai aptarti paskatino liepos 25-ąją rajono savivaldybę pasiekęs Vyriausybės atstovo Vilniaus apkrityje raštas. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, ateityje turės būti taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Rinkliavos dydžiai bus tvirtinami iki metų pabaigos, atsižvelgiant į 9 mėnesių rezultatus ir vieno mėnesio prognozes.

Anot klausimą pristačiusio rajono mero R. Janicko, rugsėjo mėnesį ketinama pateikti visus reikiamus dokumentus, projektus svarstyti komitetuose. Spalio mėnesį apie pasikeitimus ir naujus mokesčius bus informuojama visuomenė. O lapkričio mėnesį parengtą projektą svarstys Savivaldybės taryba.

 Šie pasikeitimai susiję su 2015 metų kovą patvirtintu Atliekų tvarkymo įstatymu ir šių metų balandį išleistais taisyklių pakeitimais. Kadangi rajono savivaldybė per tą laiką nespėjo patvirtinti naujų rinkliavos tarifų, nutarta kreiptis į Vyriausybės atstovą, pateikiant prašymą reikalavimo vykdymą atidėti iki metų pabaigos. Nauji tarifai ir rinkliavos dydis įsigaliotų nuo 2017 metų.

AUTORĖS nuotraukos