Deltuviškė ūkininkė vilniečius pakvietė į Smidrų festivalį

Šeštadienį sostinės Tymo turgelyje šurmuliavo Smidrų festivalis. Šventę, kuri vyko antrus metus iš eilės, vilniečiams organizavo Tymo turgelio asociacija ir Deltuvos seniūnijos Žalgirių kaimo ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė.

Kaip „Gimtajai žemei“ pasakojo G. Sakalauskienė, smidrai, daugelio vadinami šparagais, Lietuvoje buvo auginami nuo seno. Rašytiniuose šaltiniuose yra duomenų, kad ši daugiametė lelijinių šeimos daržovė dvaruose buvo plačiai naudojama karališkų patiekalų gamybai. Iš viso pasaulyje skaičiuojama apie 300 jų rūšių.

„Smidrai iš dvarų pasklido. Juos augino ir mūsų močiutės. Bet šis darželio augalas buvo naudojamas ne pagal tikrąją jų paskirtį. Šparagai vešėjo gėlių darželiuose kaip augalas, tinkantis puokštėms papuošti. Tačiau tik neseniai mūsuose plačiai pasklido žinia, jog smidrai yra valgomi…“ – sakė ūkininkė.

Anot G. Sakalauskienės, šis augalas į jos laukus atkeliavo visiškai atsitiktinai.

„Prieš ketverius metus buvau nuvykusi į Olandiją pirkti braškių daigų. Tame pačiame ūkyje buvo auginami ir smidrai. Susigundžiau nusipirkti dviejų rūšių didžiulių daigų. Parsivežusi į namus nežinojau, ką su jais daryti…“ – prisiminė deltuviškė.

Ūkininkė patarimo kreipėsi į Aleksandro Stulginskio universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėją Audronę Žebrauskienę. Po konsultacijų smidrų plantacijai buvo parinkta saulėta vieta, paruošta dirva. Lysvėje iškastos 40 cm gylio ir 50 cm pločio duobutės daigams sodinti, tarp jų palikti maždaug pusės metro atstumai. Tais pačiais metais ūkininkai jau skanavo pirmąjį derlių.

Sakalauskų ekologiniame ūkyje smidrų plantacija dabar užima 80 arų. Derlius imamas porą mėnesių – gegužę ir birželį. Valgomi pavasariniai ūgliai. Apkauptoje žemėje jie išauga balkšvi arba gelsvi. Žali ūgliai tampa tada, kai atkasami ir jiems leidžiama pasigaminti chlorofilo, tokių skonis būna ryškesnis. Smidrų ūgliuose gausu baltymų, angliavandenių, vitaminų, karotino, mineralinių medžiagų, ypač daug kalio, kalcio ir magnio. Jų vertę didina glikozidas asparaginas, kapsantinas, saponinai. Taip pat ūgliuose ypač gausu vitamino E, viena porcija tenkina šio vitamino visos dienos poreikį, smidrų ūgliai – provitamino A ir B grupės vitaminų šaltinis, be to, juose gausu folio rūgšties, kalio ir cinko. Skaniausia ir vertingiausia yra ūglio galvutė, nes joje susikaupia daugiausia maisto medžiagų.

Paprastai smidrų ūglių derlius renkamas trečiaisiais metais. Kasmet iš hektaro plantacijos galima gauti 4–6 tonas ūglių.

Kaip teigė G. Sakalauskienė, beveik visas ūkyje išaugintas smidrų derlius iškeliauja į Vilnių. Deltuviškė delikatesinę daržovę parduoda po 10 eurų už kilogramą. Beje, tokia pati kaina buvo ir pernai bei užpernai.

Savo ūkyje mielai įvairias naujoves išbandanti deltuviškė nėra iš tų ūkininkų, kuriems svarbu tik parduoti išaugintą derlių. Ji įdeda nemažai pastangų, kad pirkėjams pristatytų mūsuose mažai žinomas, nepopuliarias daržoves.

„Taip gimė idėja organizuoti Smidrų festivalį. Jo metu ne tik pristatome daržovę, bet ir pakviečiame virtuvės meistrų, kurie gamina įvairius patiekalus ir vaišina turgaus lankytojus. Šiemet delikatesus iš smidrų ruošė kulinarė Beata Nicholson ir virėjas iš Italijos Džian Luka Demarko. Taip pat norintieji galėjo pasikonsultuoti su mokslininkais ir patys išmokti auginti šparagus, įsigyti daigų“, – sakė G. Sakalauskienė.

Beje, smidrai – ne vienintelė daržovė, su kuria pirkėjus supažindina ūkininkė. Pernai, kai prasidėjo brokolių derlius, Tymo turgelyje G. Sakalauskienė organizavo brokolių dieną, po to buvo kaliaropės, lapinių kopūstų diena. Ateityje planuoja populiarinti salotinę cikoriją, rabarbarus.

Praėjusiais metais Smidrų festivalyje savo užaugintą produkciją pristatė penki augintojai. Šiemet sulaukta jau aštuonių ūkininkų. G. Sakalauskienė pasakojo, kad karšta šiųmetės gegužės pradžia ypač paspartino smidrų augimą.

„Dabar į smidrų lauką skinti ūglių su pintine, tarsi į mišką grybauti, einame kasdien. Manau, kad šiemet sezonas truks iki Joninių“, – sakė ūkininkė.

Smidrų festivalis yra Žemės ūkio ministerijos iniciatyvos „Augink savo kraštą“ dalis, kuri skatina visuomenę rinkti šviežius ir kokybiškus vietos produktus ir taip visokeriopai stiprinti savo kraštą. Iš kairės – G. Sakalauskienė ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.