Laikraštis
* 1944 metų spalio 12 dieną buvo išleistas pirmasis pokarinis laikraštis -Kelias į socializmą. Su šiuo pavadinimu išėjo keturi numeriai. Nuo 1944 metų lapkričio 15 dienos jis jau vadinosi Tarybinis kelias.
* Pirmieji laikraščiai buvo kuklūs - dviejų puslapių, be jokių iliustracijų. Visos raidės - ir antraščių, ir teksto - buvo renkamos rankomis. Pirmosios iliustracijos pasirodė tik 1945-aisiais, 15 numeryje.
* 1962 metais Tarybinis kelias sujungtas su Širvintų rajono laikraščiu Lenino vėliava ir pavadintas Gimtąja žeme. Taip jis vadinasi iki šiol.
* Nors tuometinė valdžia, leisdama laikraštį, turėjo savų tikslų - propaguoti naująją santvarką, vis dėlto buvo spausdinami ir literatūros kūrinėliai, ir kritiniai straipsniai.
* Buvo palaikomas nuolatinis ryšys su rajono gyventojais. Organizuotos laiškų dienos įmonėse, kolūkiuose, redakcija buvo įsteigusi neetatinių korespondentų mokyklą. Ją baigė ne tik kitus darbus dirbantys ir norintys bendradarbiauti žmonės, bet ir nemažai jaunimo, iš kurių išaugo gabūs žurnalistai, dabar dirbantys įvairiose šalies redakcijose.
* Naują gyvenimo etapą redakcijos darbuotojai pradėjo Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tuo metu žlugo laikraščių ir žurnalų susivienijimas Periodika, kuriai priklausė visos šalies redakcijos, laikraštis tapo savarankiškas. 1991 metais rajono Taryba nusprendė, kad ji yra Gimtosios žemės steigėja, tačiau tuometiniai rajono vadovai į žurnalistų darbą nesikišo. 1995-aisiais, prasidėjus privatizacijai, redakcija tapo visiškai nepriklausoma UAB "Gimtoji žemė", kadangi buvo sudarytos sąlygos visas akcijas įsigyti patiems žurnalistams.
* Įvairūs gyvenimo pokyčiai turėjo įtakos ir laikraščiui. Pradžioje leistas labai mažo formato, vos vieno lapelio, ilgainiui jis padidėjo ir sustorėjo iki keturių puslapių, juose spausdinti ne tik piešiniai, bet ir nuotraukos. Paskutiniaisiais sovietiniais metais Gimtoji žemė buvo leidžiama beveik keturiolikos tūkstančių egzempliorių tiražu. Tačiau po Nepriklausomybės paskelbimo pastebimai kritus žmonių pragyvenimo lygiui, sumažėjo ir perkančių bei prenumeruojančių laikraštį. Dabar šeštadieniais Gimtoji žemė spausdinama keturių su puse tūkstančio egzempliorių tiražu, šešiolikos puslapių. Atsigaunant šalies ekonomikai, skaitytojų vėl daugėja.
* Pirmasis laikraščio redaktorius - Henrikas Vencevičius, vadovavęs iki 1945-ųjų metų. Po to redaktoriumi paskirtas Stasys Zajančkauskas, kuris 1947 metais buvo nužudytas. Po jo mirties Tarybiniam keliui vadovavo Zenonas Baltušnikas, Viktoras Norvaiša, Juozas Rutkauskas, Bronius Šimkus. 1966 metais, jau Gimtosios žemės, redaktoriumi pradėjo dirbti Julijonas Petronis. Nuo 1990 metų - Kęstutis Griškevičius. 2000 metais vyriausiaja redaktore išrinkta Genovaitė Kazielienė.
* Per šešiasdešimt metų laikraščio redakcija kelis kartus keitė adresą - pirmiausia įsikūrė Kauno gatvėje (šio pastato jau nėra, toje vietoje pastatyti Kultūros rūmai), po to kuriam laikui persikraustė į dabartinę Jono Basanavičiaus gatvę, vėliau buvo prisiglaudusi spaustuvėje, o 1987 metais persikėlė į nuosavą pastatą P. Cvirkos gatvėje.
* Pirmieji laikraščio numeriai spausdinti primityviai - viskas buvo renkama rankomis. Vėliau atsirado linotipai - šiomis mašinomis buvo liejamos metalinės teksto eilutės, tik antraštes sudėliodavo spaustuvės darbuotojas - metrampažas. Atsiradus kompiuteriams, darbo procesas paspartėjo. Žurnalistai rašiklius, rašomąsias mašinėles taip pat iškeitė į kompiuterius...
| Apklausa | |
| Skelbiama, kad po ketverių metų pertraukos Lietuvoje pagaliau paaugo realus atlyginimas per metus šalies ūkyje jis padidėjo 2,1 proc. Ar pastaruoju metu jums buvo padidintas atlyginimas? | |
Brolis kumščiavo seserį
Startuoja valstybiniai egzaminai
Skyrė finansavimą
Delegacija aplankė rajono dvarus
Tikrins ir vadovavimo gebėjimus
Sveikatos takeliu šokio ritmu
Beveik trečdalis vartotojų nežino turintys galimybę rinktis vaistus
Ukmergės rajono mokinių rūkymo ir kitų priklausomybes sukeliančių rizikos veiksnių įvertinimo tyrimas
Geras kaimynas geriau už gimines. Kaimynai, vienykitės!
Lietuvos vaikai. Demografinės charakteristikos
