Kultūra ir menas Ukmergės rajone

Turbūt neatsiras tokių, kurie nebūtų girdėję apie kasmet leidžiamą Deltuvos kultūros almanachą „Eskizai“. Tačiau ne visi žino, kaip kilo idėja leisti almanachą ar su kokiais sunkumais susiduria dabartinė leidinio redakcinė kolegija. Kad visa tai sužinotume, kalbinu šios gražios iniciatyvos ir koncepcijos autorių, „Eskizų“ vyriausiąjį redaktorių Vytautą ČESNAITĮ.

– Pristatykite: kas yra Deltuvos kultūros almanachas „Eskizai“?

– Šalia istorinių Lietuvos, Nalšios ir Upytės žemių Aukštaitijoje, nuo XI amžiaus gyvavo kunigaikščio Dausprungo Deltuvos kunigaikštystė. Jos administracinę teritoriją sudarė Šventosios, Kurklių, Alantos, Vilkmergės, Siesarties, Bartkūnų, Širvintos ir Giedraičių valsčiai. Čia ilgainiui formavosi ir dabartiniu metu vystosi etninių Deltuvos žemių kultūra. Deltuvos kultūros almanache „Eskizai“ tiesiogiai ir rezultatyviai paskleidžiama įvairialypė šio krašto kultūra, norintys dalyvauti ir publikuotis bendraminčiai turi teisę ir galimybę veikti.

„Eskizai“ – periodinis kultūros leidinys, Ukmergėje leidžiamas nuo 1991 metų. Almanacho steigėjas – Ukmergės kultūros draugija.

– Kaip gimė idėja leisti šį žurnalą?

– 1990-ųjų rugsėjo mėnesį Ukmergėje pradėta leidybinė veikla. Tuometiniame rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriuje susibūrė būsimojo leidinio redakcinė kolegija: Algimantas Aimontas, aš ir mano brolis Kęstutis, Romas Klivis, Regina Pakėnienė, Stasys Pulkauninkas, Eugenija Vaitkienė, Natalija Velikarodnych, Julius Zareckas, kiti. Beveik visi buvome Lietuvos kultūros fondo Ukmergės skyriaus nariai.

Pradinė „Eskizų“ koncepcija buvo paprasta – publikuoti kultūros, literatūros ir meno darbus apie Ukmergę. Planavome parengti ir kartą per ketvirtį leisti periodinį žurnalą. Finansuoti ir visokeriopą pagalbą teikti įsipareigojo buvusi Kultūros skyriaus vedėja E. Vaitkienė. Kiti organizacinės grupės nariai pasiskirstė kuruojamas kultūros sritis, įsipareigojo rinkti rašytines ir vizualines medžiagas.

– Prisiminkite, su kokiomis kliūtimis susidūrėte leidžiant pirmuosius „Eskizų“ numerius.

– Pirmojo „Eskizų“ numerio parengiamuosius spaudos darbus pagal užsakymą atliko Ukmergės spaustuvė, jį 1991 metų pavasarį išspausdino spaustuvė „Varsa“, esanti Panevėžyje. Pirmasis žurnalas išėjo 2 000 egzempliorių tiražu, 5 spaudos lankų apimties, su spalvotomis įklijomis. Tais pačiais metais 1 000 egzempliorių tiražu dvigubu numeriu išleisti antrieji „Eskizai“. Po metų pasirodė trečiasis žurnalas, kuris vėlgi buvo dvigubas, o 1993 metais atsiradus finansinėms kliūtims, pasikeitus Ukmergės rajono savivaldos politinei ir ekonominei situacijai, jo leidyba sustojo.

Naujo leidinio numerio nepavyko išleisti ir 1998 metais. Jau buvome beveik praradę viltį išlikti regio-ninės kultūrinės spaudos leidybos avangarde. Tačiau tada nusprendėme reorganizuoti žurnalo leidybą. Mano bendraminčiais tapo neseniai įregistruotos Ukmergės kultūros draugijos nariai – Vytautas Vyčas, S. Pulkauninkas, Jonas Kevelkšta, Edmundas Steiblys, Virmantas Januška, kiti. Visos juridinės teisės perėjo Ukmergės kultūros draugijos žinion.

Parengėme naują „Eskizų“ leidinio koncepciją – „Deltuvos kultūra – ištakos, įžvalgos, raiška“, susisteminome žurnalo turinį, suformavome jo paskirtį. Leidėjų kolegija pasipildė naujais nariais ir savanoriais. Leidinys tapo almanachu, išaugo jo apimtis, išsigrynino vizualinės ir rašytinės temos. Atsinaujinęs, LR kultūros ministerijos ir rajono savivaldybės paremtas kultūros žurnalas 1999 metais pradėjo naują Ukmergės visuomenininkų kultūrinės leidybos etapą.

– O kokie sunkumai iškyla šiandien?

– Kasmet leisti „Eskizus“ – finansiškai sudėtingas dalykas. Žurnalas „gyvas“ minimaliu biudžetu. Todėl rašome projektus, dalyvaujame konkursuose, prašome rėmėjų pagalbos. Tiesa, už ištisus metus trunkantį darbą uždarbio ar atlyginimų negauname.

Nors mums netrūksta bendraminčių, susiduriame su laiko stoka perimti informaciją apie kultūrinį paveldą. Nerandama prieigos, trūksta svarbos, nematoma išliekamumo vertės. Visa tai diktuoja vietinė politinė eklektika, menkavertė intelektualinė samprata, išlikęs tarybinis mentalitetas. Todėl didelė mūsų krašto kultūros dalis taip ir lieka nežinoma, o nusėdusios neveiksnumo dulkės ją naikina toliau…

– Kaip galima prisijungti prie almanacho leidybos? Kokie keliami reikalavimai?

– Kiekvienas gali prisidėti prie mūsų veiklos, tapti kolegijos nariu savanoriu. Darbo ir veiklos čia yra užtektinai: reikia ir straipsnius parašyti, ir nufotografuoti, ir nupiešti, ir žmones pakalbinti, ir t.t. Taip pat laukiame ir originaliosios kūrybos: foto, dailės, literatūros, darbų. Tad kviečiame visus bendrauti, savo darbais ir išmone prisidėti prie almanacho leidybos ir svarbios Ukmergės kultūrai veiklos.

– Ar pavyksta į šią veiklą įtraukti moksleivių ir studentų?

– Pavyksta. Už tai jauniems žmonėms labai dėkoju. Jų mintys ir darbai turi vertę, išlieka ateičiai, kuria nūdienos krašto identitetą, kintamumą. Kad taip daugiau mums jaunimo...

– Jūsų manymu, kam įdomus tokio pobūdžio žurnalas?

– Mąstančiai bendruomenei ir visuomenei, ateities kartoms.

– Išleidote naują 22 almanacho numerį. Papasakokite apie šį dar spaustuvės dažais kvepiantį leidinį.

– Naujausias, puikios poligrafinės kokybės 2012 metų almanachas „Eskizai“ skaitytoją pasiekė pernai, prieš pat Kalėdas. Kaip jau įprasta, 1 000 egzempliorių tiražo leidinį sudaro 262 puslapiai su spalvotomis įklijomis, su vertingomis kultūrinėmis publikacijomis, kurios papildė senosios Vilkmergės, dabartinės Ukmergės istoriją, nūdienos vyksmą, sureikšmino jos būvį.

– Pasidalinkite ateities planais.

– Šiuo metu jau rengiamas naujas, 23-ias „Eskizų“ numeris apie Ukmergės krašto kultūrą. Taip pat planuojame visuomenei pristatyti 22-ąjį leidinio numerį Ukmergėje, Vilniuje, kituose miestuose. Artimiausias pristatymas numatytas gegužės 10 dieną, Deltuvoje.

Kalbėjosi Greta JESKELEVIČIŪTĖ, Veprių vidurinės mokyklos 10 klasės moksleivė

*****

Pristatyta pirmoji poezijos knygelė

Dainavos kultūros namuose vyko Alvydo Padriezo kūrybinis vakaras „Atplauksiu mėnesiena“. Renginyje dalyvavo poetė Zuzana Stunžėnienė bei Ukmergės liaudiškos muzikos kapela „Provincija“, vadovaujama A. Padriezo. Renginį organizavo Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos padalinio vyr. bibliotekininkė Lolita Gričinienė ir Kultūros centro Dainavos filialo vedėja Drąsutė Kaselienė.

Saulėtą atbundančio pavasario vakarą gausiai susirinkusius dainaviškius ir svečius šildė nuoširdūs, prasmingi A. Padriezo eilėraščių žodžiai bei skambios dainos. Poeto eiles skaitė dainaviškės Neringa Baginskienė ir Inga Šuminskienė.

Su pirmąja išspausdinta poezijos knyga, A. Padriezą sveikino poetė Z. Stunžėnienė, fotomenininkas ir poetas Albinas Kuliešis, taip pat nemažas būrelis poeto bičiulių ir draugų. Pirmojoje A. Padriezo poezijos knygoje apdainuota meilė Lietuvai, reiškiami ypatingi jausmai kaimui ir jo žmonėms, eilės alsuoja patriotizmu. Tai nėra „žodžiai dėl žodžių“, kurių prasmės dažniausiai net nesinori ieškoti. A. Padriezo eilės – nuoširdžios ir paprastos, prieinamos ir suprantamos.

Kurti eiles A. Padriezas pradėjo būdamas šešiolikos metų, o groti – penkerių. Iki dabar kuria įvairaus žanro dainas. 2000-iais subūrė liaudiškos muzikos kapelą „Provincija“.

„Mėgstu poeziją, istoriją, gamtą. Domiuosi politika ir viskuo, kas supa gyvenime“, – sako Alvydas.

53-ejų A. Padriezas gimė Šiaurės Kazachstane, lietuvių, išvykusių uždarbiauti, šeimoje. 1963 metų vasarą jį močiutė parvežė į Lietuvą ir atidavė globoti savo seseriai su vyru, kurių buvo įvaikintas ir gavo dabartinę pavardę. Mokėsi Kaišiadorių rajono Vilūnų aštuonmetėje mokykloje, tuometinėje Kapsuko VKPTM-19, ten įgijo vidurinį išsilavinimą. 1978-1979 metais dirbo Ignalinos AE statyboje.

Nuo 1979-ųjų pabaigos A. Padriezas gyvena Ukmergėje. Įsikūrus Sąjūdžiui, aktyviai įsitraukė į jo veiklą. 1991 m. sausio 13-ają budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos. Yra Sausio 13-osios brolijos narys, laisvės gynėjas-savanoris. Aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Buvo Ukmergės šaulių kuopos vado pavaduotojas. Kartu su bendraminčiais organizavo pirmąją Lietuvos kariuomenės suartėjimo su visuomene šventę.

Dabar A. Padriezas dirba Ukmergės kelių tarnyboje. Čia įkūrė profesinę sąjungą ir yra išrinktas jos pirmininku.

Skaitovės N. Baginskienė ir I. Šuminskienė.

A. Padriezas.

Eglės GRIČINAITĖS nuotraukos

„G. ž.“ inform.

2013-04-23