Balandį šilumos energijos kainos Lietuvoje mažėja, kaip įprasta artėjant šildymo sezono pabaigai, ir yra mažiausios nuo šio sezono pradžios, o biokuro kaina pasiekė istorines žemumas, rašoma Lietuvos energetikos agentūros pranešime. Įvairiuose Lietuvos regionuose didžiausios šilumos energijos kainos nuo mažiausių balandį skiriasi 2,3 karto.

Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia tai, kokia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.

2024 m. balandžio mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje – 6,44 ct/kWh be PVM. Palyginus su kovo mėnesiu, vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina sumažėjo 0,63 ct/kWh, arba 8,91 procento. O lyginant su 2023 m. balandžiu, kainų vidurkis šiemet mažesnis 10,2 proc. – pernai tuo metu vidutinė kaina siekė 7,17 ct/kWh.

Vertinant 11 metų laikotarpį, mažiausia balandžio mėnesio vidutinė šilumos energijos kaina buvo 2020-aisiais – 4,08 ct/kWh, arba 57,8 proc. mažesnė nei šiemet balandį, o didžiausia kaina per šį laikotarpį buvo 2022-aisiais – 8,04 ct/kWh, arba 19,9 proc. didesnė nei šį balandį.

Šilumos kainų pokytis balandžio mėnesį atitinka ilgametes tendencijas, kai šildymo sezono pabaigoje sukauptos kuro atsargos baigiamos naudoti ir pradedant sausio–vasario mėnesiais šilumos kainos nuosekliai mažėja iki šildymo sezono pabaigos.

Esminiu šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet balandį sudaro 6 ct/kWh – ji 11,5 proc. mažesnė nei kovą, kai siekė 7,78 ct/kWh, ir 16,3 proc. mažesnė nei 2023-ųjų balandį, kai buvo 7,17 ct/kWh.

Keturiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina mažesnė už šalies vidutinę šilumos energijos kainą, kuri yra 6,44 ct/kWh. Tik Panevėžyje šilumos kaina nežymiai – 0,04 ct/kWh – viršija šalies vidurkį.

Lyginant visus šalies regionus, mažiausia šilumos energijos kaina Šiauliuose. Nevertinant didžiųjų miestų, balandį mažiausia kaina Utenoje – 5,98 ct/kWh ir Alytuje – 6,2 ct/kWh.

Brangiausia šilumos energija balandį yra Kauno rajone – 11,62 ct/kWh, Biržuose – 11,41 ct/kWh, Ignalinoje – 11 ct/kWh, Lazdijuose – 10,8 ct/kWh ir Pakruojyje – 10,8 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalis, mūsų šalyje vidutinė šilumos energijos kaina balandį išlieka mažiausia tiek vertinant visos šalies, tiek ir didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkius. Visą šį šildymo sezoną Lietuvos vidutinė šilumos energijos kaina išlieka mažiausia, o didžiausia kaina tarp trijų šalių yra Latvijoje.

Trijų šalių didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis balandžio mėnesį Lietuvoje mažiausias – 6 ct/kWh, Latvijoje didžiausias – 8,4 ct/kWh. Estijoje ši kaina – 7,7 ct/kWh.

Biokuro kainos Lietuvoje 2024 m. išlieka stabilios. Šį balandžio mėnesį formuojasi 16,9 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina (BALTPOOL biržos ateities sandoriai). Palyginimui, 2023 m. balandį kainos vidurkis buvo 22,1 Eur/MWh, arba 30,8 proc. didesnė.

Šių metų kovo paskutinę savaitę užfiksuota 17,46 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina – toks kainų lygis pastarąjį kartą buvo fiksuojamas 2021 m. rugsėjį.

2024 m. kovo mėnesio biokuro kainos vidurkis buvo 18,19 Eur/MWh, arba 6,5 proc. mažesnis nei vasarį, kai sudarė 20,31 Eur/MWh. o 2023 m. kovą kainos vidurkis buvo 27,99 Eur/MWh, arba net 35 proc. didesnis nei šiuo metu.

„G. ž.“ inform.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atvejų nei pernai per visus metus. Iki balandžio 12 d. buvo patvirtinti 32 kokliušo atvejai, iš jų 19 asmenų buvo neskiepyti, 3 asmenys nežinojo apie atliktus skiepus. 2023 m. kokliušas diagnozuotas septyniems asmenims, iš jų visi buvo neskiepyti. NVSC specialistai ragina nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų. Todėl primena, kada reikia skiepytis nuo šios ligos.

 

Skiepijami vaikai ir suaugusieji

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai. Vakcina nuo kokliušo paprastai apima ir skiepus nuo difterijos ir stabligės.

„Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Antikūnų naujagimiai gauna iš motinos, tačiau jie neužtikrina pilnaverčio natūralaus pasyvaus imuniteto. Planinė vakcinacija labai sumažino sergamumą, tačiau pastaruoju metu nustatomas sergamumo poslinkis į vyresnio amžiaus vaikų grupes. Vis daugiau susirgimų išaiškinama mokyklinio amžiaus vaikų grupėje, taip pat tarp suaugusiųjų. Pastarieji yra pagrindinis infekcijos šaltinis vaikams. Jau ir šiemet esame užregistravę du suaugusiuosius, kuriems patvirtinta kokliušo diagnozė“, – pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Siekiant nuo kokliušo apsaugoti naujagimius, kūdikius ir vaikus, nuo 2023 m. Lietuvoje rekomenduojama nėščių moterų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina. Besilaukiančių moterų sergamumas kokliušu nesiskiria nuo šios ligos paplitimo tarp suaugusių moterų. Nuo praėjusių metų nėščios moterys vakcina su kokliušo komponentu gali pasiskiepyti nemokamai.

Ligai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai

NVSC primena, kad kokliušo inkubacinis periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų. Ligai būdingi bendri peršalimo simptomai, kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi kvėpavimo sustojimą. Kokliušas plinta labai greitai artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant. Todėl labai svarbu, kad žmogus būtų laiku pasiskiepijęs ir laikytųsi kosėjimo, čiaudėjimo higienos.

„G. ž.“ inform.

Balandžio 22–25 dienomis Vlado Šlaito viešoji biblioteka kviečia į renginių ciklą „Bonjour: pažink Prancūziją“. Jų metų dalyviai turės galimybę drauge pakeliauti Monmartro gatvelėmis, kur ne tik bohema, gatvės dailininkai ir kabaretai, bet ir mados bei elegancijos tradicijos. Susitikimų metų bus klaidžiojama po Luvro muziejaus labirintus, Eifelio bokštą, susipažįstama su gurmaniška maisto kultūra, architektūra, drauge atrandant prancūzų kalbos ir poezijos grožį bei muziką.

Kaip skelbiama Vlado Šlaito viešosios bibliotekos informacijoje, renginių ciklo metu vyks pokalbiais apie Coco Chanel asmenybę ir įstabų kvapų pasaulį. Prancūzija išties ypatinga, o ją puikiai pažįstantys renginių svečiai leis įsimylėti šią šalį iš naujo.

○ Balandžio 22 d., 15.00 val., vyks susitikimas „Nuo Provanso iki Lietuvos laukų. LEVANDA – nepaprasto grožio augalas“, skirtas pristatyti levandų kultūrą Prancūzijoje ir Lietuvoje. Tikrosios levandos aukštai kalnuose prausiamos lietaus, gairinamos vėjo ir išmyluotos saulės, kelia užburiančius žiedynus aukštyn į dangų, priversdamos sustoti ir atsitūpus įkvėpti raminančio, svaigaus aromato. O ar galima auginti levandas Lietuvoje? Apie tai, kaip augalas atkeliavo pas mus, kaip prisitaikė gyventi visiškai kitomis klimato sąlygomis, papasakos Kristina Pažūsienė – „Levandų dvarelio“ sodybos įkūrėja, kvapų menininkė, asmeninio tinklaraščio „Madame Provinciale“ turinio kūrėja, natūralios kosmetikos gamintoja Ukmergėje.

○ Balandžio 22 d., 16.30 val., kviečiama į renginį su rašytoja Jurga Vile, skirtą išgirsti prancūzų kalbą ir susižavėti poezija. Kūrėja papasakos apie tai, kaip gimė meilė Oskaro Milašiaus kūrybai ir asmenybei, kaip atsirado knyga apie jį ir dar daugiau savo prancūziškų nuotykių. Jurga Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą, baigė prancūzų filologiją, todėl visiems susirinkusiems ves mini prancūzų kalbos pamokėlę „Au revoir“ (liet. – sudie).

○ Balandžio 23 d., 16.30 val., – susitikimas su Vytautu Kandrotu – keliautoju, žurnalistu, fotografu, knygų „Pažink Paryžių“ ir „Pažink Prancūziją“ autoriumi. „Stengiuosi skaitytoją „pavedžioti“ mažiau numindytais maršrutais, papasakoti tai, ko nerasite tradiciniuose kelionių vadovuose“, – sako knygos autorius, kuriam Paryžius per 25 nuolatinių kelionių metus tapo savu miestu. Dalyviai sužinos, ką kavinėse valgo patys paryžiečiai ir ko šiame mieste būtina paragauti bei ką pamatyti.

○ Balandžio 24 d., 16.30 val., kviečiama susitikti intriguojančiam pasakojimui apie dinamiško parfumerijos pasaulio naujienas, sensacijas, aktualijas ir mitus su kvapų menininku, parfumeriu, pirmojo Lietuvoje registruoto autorinės parfumerijos prekės ženklo „FUMparFUM“ kūrėju, aktoriumi Aisčiu Mickevičiumi.

○ Balandžio 25 d., 16.30 val., Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojai ir mokiniai dovanos įspūdingą koncertą, kuriame skambės tik prancūzų kompozitorių kūriniai. Per šią muzikinę patirtį atsiskleis netikėtos kultūrinės ir muzikinės sankirtos. Žiūrovai turės galimybę, vedini romantiškų garsų, leistis Prancūzijos link, pasimėgauti muzikos atlikimu.

Renginiai nemokami, išankstinė registracija nereikalinga.

„G. ž.“ inform.

Sigita ASTIKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė

 

Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka pakvietė ukmergiškius į susitikimą, skirtą lietuvių kalbai, poezijai ir kūrybai. Į renginį gausiai susirinko mūsų vietos bendruomenė: poetai, kūrėjai, lituanistai, bibliotekininkai, Antano Smetonos gimnazijos mokiniai bei kiti kalbai bei kūrybai neabejingi žmonės.

Poeto V. Šlaito asmenybę ir kūrybą pristatė literatūrologė, vertėja, pirmoji literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatė, filologijos mokslų daktarė Indrė Žakevičienė. Tyrėja atskleidė įdomių faktų iš poeto gyvenimo, pasidalijo įžvalgomis apie galimybę naujai tyrinėti mūsų kraštiečio kūrybą. Poeto eiles skaitė aktorė, skaitovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos scenos ir viešosios kalbos dėstytoja Rita Juodelienė. Aktorė ne tik skaitė eiles, bet ir labai gražiai ir jautriai pasakojo apie savo apsilankymą gimtosiose V. Šlaito vietose Žemaitkiemyje: prie poeto vaikystės namų, Žemaitkiemio bažnyčioje, vaikštant miestelio gatvėmis.

Įdomų pranešimą skaitė Žinių radijo komunikacijos projektų vadovė sociolingvistė dr. Ramunė Čičirkaitė. Lektorė pristatė, kaip kalba šiuolaikiniai paaugliai, ką reiškia jų kalboje vartojami kitų kalbų žodžiai, kaip per kalbą jaunimas išreiškia savo tapatybę ir pasiskirsto į grupes.

Po pranešimų ir poezijos lankytojai galėjo pasinerti į kūrybinį rašymą. Kūrybinio rašymo dirbtuves pradedantiesiems vedė rašytoja, turinio redaktorė Sandra Romienė. Dirbtuvėse vyravo kūrybinio rašymo teorija ir praktika, subalansuota pradedantiems rašytojams bei tekstų kūrėjams. Praktikos metu dalyviai sužinojo, kas yra kūrybinis rašymas, kaip susikurti rašymo rutiną, išvengti kūrybinių blokų, pažinti svarbiausius kūrybinių tekstų elementus.

Kiekvienas iš mūsų pasaulį pažįstame per įvairiausias patirtis, todėl tikimės, kad šis kalbinių ir kūrybinių patirčių pasidalinimas bibliotekoje įkvėps mūsų lankytojus rašyti, kurti ir dalintis tuo su aplinkiniais.

Balandžio 12-ąją Ukmergėje, prekybos centre „Eifelis“, vyko 5-oji regioninė jaunųjų bendrovių paroda eXpo. Šiemet joje dalyvavo 38 mokomosios mokinių bendrovės iš 10 savivaldybių: Jonavos, Širvintų, Molėtų, Kėdainių, Švenčionių, Visagino, Utenos, Vilniaus, Kauno ir Ukmergės. Geriausiųjų trejetuke atsidūrė net dvi jaunujų ukmergiškių verslininkų bendrovės.

Visų eXpo tikslas – suburti atsakingus vietos verslus, aktyvius visuomenės narius, šaunius mokytojus bei geriausias miestų ir miestelių mokomąsias mokinių bendroves.

Kaip skelbiama rajono savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus išplatintoje informacijoje, Ukmergėje vykusios parodos metu pirmoji vieta atiteko mokomajai bendrovei „Dyslexia Rainbow“ iš Jono Basanavičiaus gimnazijos už sukurtą programėlę dislekcijos sutrikimą turintiems moksleiviams. Jie taip pat gavo teisę dalyvauti gegužės 17 dieną Vilniuje vyksiančioje Nacionalinėje eXpo, kur varžysis dėl geriausios Lietuvos mokomosios mokinių bendrovės titulo bei galimybės liepos mėnesį atstovauti šaliai Europos antreprenerystės festivalyje „Gen-E“ Katanijoje, Italijoje.

Apdovanojimą ir kelialapį „Dyslexia Rainbow“ ketveriukei įteikė rajono savivaldybės meras Darius Varnas, taip pat ši bendrovė gavo ir Startuoliškiausios mokinių bendrovės apdovanojimą iš inovacijų agentūros „Versli Lietuva“ bei Inovatyviausią technologinį sprendimą pristačiusios bendrovės apdovanojimą iš UAB „Stansefabrikken“.

Antrąją vietą iškovojo svečiai – bendrovė „Rasos Lašelių radiiatoriai“ iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos. Pasak nevyriausybinės organizacijos Lietuvos Junior Achievement atstovų, kauniečiai, paskatinti močiutei nutikusios bėdos, patys sukonstravo prietaisą, pranešantį apie prakiurusį radiatorių. Renginiuose jie demonstruoja visą nupjauto prakiurusio radiatoriaus dalį ir nepalieka abejingų, kad prietaisas veikia. Apdovanojimą šiai komandai įsteigė SEB bankas.

Trečią vietą pelnė taip pat ukmergiškiai – bendrovė „N-FOX“ iš Antano Smetonos gimnazijos už programėlę, padedančią išsirinkti pirmąjį ir visus poreikius atitinkantį automobilį. Šios bendrovės atstovai gavo UAB „Norfos mažmena“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos įsteigtus apdovanojimus.

Trečią vietą pelnė taip pat ukmergiškiai – bendrovė „N-FOX“ iš Antano Smetonos gimnazijos.

Geriausia 5-8 klasių grupėje bei Didžiausią poveikį bendruomenei kuriančia komanda paskelbta Kauno Kovo 11-osios gimnazijos moksleivių bendrovė „Heroes“. Merginos kuria žaisliukus su aprašymais, padedančiais vaikams įveikti sunkius momentus ir palaikančius juos emociškai. Apdovanojimą joms įteikė bendradarbystės centras „Spiečius“ Ukmergėje.

„G. ž.“ inform.

Dainiaus VYTO nuotr.

Gyvenime gali nutikti nemažai atvejų, kuomet avarinis buto durų atrakinimas tampa vieninteliu sprendimu. Blogiausia, kuomet tokia situacija įvyksta skubant į darbą, kelionę ar grįžus nakties metu, tačiau, yra specialistai, kuriems durų atrakinimas yra profesija ir tą jie neretai atlieka ištisą parą, be išeiginių.

Taigi, kada reikalinga avarinis atrakinimas?

SOS Atrakinimas komanda išskiria daug atvejų, kada buvo iškviesti atrakinti buto duris. Yra buvę ir kuriozinių situacijų, o taip pat ir daug pasikartojančių atvejų.

Dažniausiai, avarinis atrakinimas būna reikalingas dėl visiems žinomų ir suprantamų priežasčių. Pagrinde išskiriamos šios priežastys:

• Pamesti rakteliai. Daug kam teko pamesti raktelį, tačiau, neretai jį galima pasiskolinti iš kito šeimos nario, kambarioko ar kartais net pastato administratoriaus. Turint kitą raktą galima greitai ir nebrangiai pasigaminti rakto kopiją ir toliau naudotis spyna. Tačiau, tais atvejais, kuomet pamestas vienintelis raktas – būtinas profesionalus durų atrakinimas. Jį, žinoma, galima bandyti atlikti ir pačiam, tačiau taip galima sukelti tik dar daugiau nuostolių – sugadinti duris, spynas, staktą ir durų furnitūrą.
• Užstrigusi spyna. Kita dažnesnė situacija, dėl kurios reikalingas avarinis atrakinimas – tai užsikirtusi spyna. Pasitaiko tokių atvejų, kuomet raktas sukasi spynoje, bet jos neatrakina, arba visiškai nejuda nei į kairę, nei į dešinę. Įprastai, po truputį vis sunkiau užsirakinanti spyną reiškia, kad ateis diena, kuomet ji taps visai nebenaudojama. Dėl šios priežasties, patyręs spynų meistras visada galės padėti ne tik su durų atidarymu, bet ir spynos remontu ar keitimu.
• Sulūžęs raktas. Pasitaiko, jog raktas sulūžta dėl neatsargumo arba sunkiai veikiančios spynos. Tokiu atveju, SOS Atrakinimas komanda išskiria kelis sprendimus. Jeigu raktas sulūžęs, bet lieka rankoje, o ne spynoje, tuomet jie įprastai gali pagaminti naują raktą pagal lūžusį – tai pigiausias ir praktiškiausias problemos sprendimo būdas. Tačiau, jeigu raktas yra užstrigęs spynoje, jie rekomenduoja jį kuo atsargiau ištraukti. Neretai, padėti gali sutepimo skystis ir pincetas, ar sąvaržėlė, kuria galima būtų užkabinti sulūžusį raktą. Tuo atveju, kuomet raktas įstrigęs ir neišsitraukia savo jėgomis, gali padėti tik ekspertas su specialiais įrankiais.

Tačiau, be aukščiau paminėtų atvejų pasitaiko ir pilna keistesnių ir įdomesnių situacijų. Pavyzdžiui, yra buvęs net ne vienas atvejis, kuomet avarinis durų atidarymas buvo reikalingas žmogui užsitrenkus balkone. Taip buvo nutikę dėl sugedusių balkono durų ar dėl to, jog jas užtrenkė vėjas. Tokia situacija gali būti itin pavojinga, jeigu nutinka žiemą, tad tenka dirbti maksimaliu greičiu.

Yra buvę ir atvejų, kuomet duris iš vidaus užrakina vaikai ir dėl garsiai grojančios muzikos ar televizoriaus, ar dėl gilaus miego negirdi besibeldžiančių tevų. Tokie atvejai gali nutikti net ir turint atsarginius raktus, kadangi jei yra tik iš vidaus rakinamas naktinukas ar įkištas raktas, durų iš išorės gali ir nepavykti atrakinti įprastais būdais.

Deja, būna ir tokių atvejų, kuomet avarinės tarnybos pagalbos prireikia antstoliams, policijai ar greitajai. Tokie atvejai yra liūdnoji šios specialybės dalis, bet išsaugo duris nuo išlaužimo ar sugadinimo.

Kur kreiptis, kai reikalingas spynų atrakinimas?

Jeigu atsitiko taip, kad nepavyksta atrakinti buto, automobilio ar seifo durų, galima kreiptis į šios srities ekspertus – jų kontaktus rasite čia.

Spynų atrakinimas jiems yra kasdienybė, dėl ko jį atlieka atsižvelgdami į spynos modelį, saugumą, durų konstrukciją ir kitus faktorius. Atrakinimui naudojama tik profesionali įranga, visrakčiai ir kiti įrankiai leidžiantys spynas atrakinti kuo įmanoma gražiau.

Tais atvejais, kuomet spynų atrakinimas reikalingas dėl sugedusių spynų, jie taip pat siūlo spynų remontą ir keitimą, kad galima būtų sklandžiai naudotis durimis. Tais atvejais, kuomet visi raktai yra pamesti, jie gali juos atgaminti arba spynelę pakeisti nauja su naujais raktais.

Reklama

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Pirmadienį, balandžio 15-ąją, Ukmergėje šešioliktą kartą paminėta Pasaulinė kultūros diena. Ta proga į šventinį renginį, kuris vyko Kraštotyros muziejuje, buvo pakviesti kultūros darbuotojai, dirbantys Kultūros centre, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ir Kraštotyros muziejuje. Jame dalyvavo rajono vadovai, politikai, kiti svečiai.

Šventėje buvo teikiami apdovanojimai, dovanos, gėlės, skambėjo sveikinimo ir padėkos žodžiai. Renginio šventinę nuotaiką savo atliekamomis dainomis taip pat kūrė Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro populiariosios muzikos grupė „Pilnatis“.

Ši tradicinė šventė, kurios metu pagerbiami kultūrai labiausiai nusipelnę ukmergiškiai, neretai vadinama Ukmergės „Oskarų“ teikimo ceremonija. Ir, matyt, ne atsitiktinai, nes šio renginio metu tarsi įvertinami darbai, kūrybiniai projektai, kuriuos per metus atliko, sukūrė visa rajono kultūros darbuotojų bendruomenė, ir iš jų išskiriami reikšmingiausi, sėkmingiausi.

Renginį vedusi rajono Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Indrė Kižienė pirmąjį tarti sveikinimo žodį pakvietė savivaldybės merą Darių Varną. Jis kultūros darbuotojams dėkojo už visas jų iniciatyvas ir linkėjo būti impulsu, skatinančiu Ukmergės gyventojus ir svečius dar labiau mylėti mūsų kraštą, jo vertybes, kad kultūra išliktų taikos ir vilties nešėja.

Renginio vedėja I. Kižienė.

Rajono kultūros bendruomenę sveikino net trys Lietuvos Respublikos Seimo nariai – Juozas Varžgalys, Algirdas Stončaitis ir Jonas Pinskus. Jie kalbėjo, kad be kultūros darbuotojų rankų neapsieina nė vienas svarbiausias rajono renginys, šventė. Politikai akcentavo, jog kultūros darbuotojų triūsą sunku būtų įvertinti pinigais, nes jie savo darbui atiduoda visą širdį. Už pasiaukojantį darbą, nuoširdžias pastangas Seimo nariai įteikė padėkas Kultūros centro, rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos ir Kraštotyros muziejaus vadovėms Rasai Graužinienei, Sigitai Astikienei ir Violetai Reipaitei.

Seimo narys J. Pinskus.

Pasveikinęs susirinkusiuosius rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas paskelbė, kad 2023 metų sėkmingiausio Ukmergės rajono kūrėjo kūrybinio projekto nominacijos laureato vardą už dailės, muzikos, teatro, šokio, literatūros, kino ar kitose kūrybos srityse pasiektą išskirtinį rezultatą, sukurtą meno kūrinį pelnė Ukmergės kraštotyros muziejaus renginys-paroda „Laisvės dvasia – Rockmergė“. Jo kuratorei ir autorei muziejininkei Eglei Butkutei įteiktos tradicinės dovanos – skulptoriaus Henriko Orakausko skulptūrėlė-replika „Sveikinu“ bei 600 eurų piniginė premija.

Iš kairės – V. Noreikienė ir E. Butkutė.

Už pasiekimus ir reikšmingus darbus kultūros srityje, kultūros vertybių ugdymą geriausia praėjusių metų kultūros darbuotoja pripažinta Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkė Vaida Noreikienė. Savivaldybės meras D. Varnas jai įteikė Garbės raštą ir dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio piniginę premiją.

Apdovanojimą atsiėmusi muziejininkė visus sveikino su švente ir už palaikymą, pagalbą, padrąsinimą, paskatinimą, bendrystę dėkojo visiems, o ypatingai – Kraštotyros muziejaus kolektyvui. Taip ji sakė, jog džiaugiasi ir didžiuojasi būdama Ukmergės krašto kultūros puoselėtojų dalimi.

Už paramą ar pagalbą kultūros įvykių vyksmui, kultūrinių renginių ar kūrybinių idėjų įgyvendinimui, už aktyvią ir nuolatinę pagalbą Ukmergės rajono kultūros įstaigų kultūrinių renginių bei kūrybinių projektų įgyvendinimui, už Ukmergės rajono kultūrinės veiklos sklaidą 2023 metų kultūros mecenatų nominacijos laureatų vardai suteikti rajono laikraščių „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės žinios“ redakcijoms. Kraštotyros muziejaus, Kultūros centro ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorės abiejų redakcijų vadovėms – L. Ežerskytei ir Vilmai Nemunaitienei – įteikė po fotomenininko Arūno Kulikausko fotografijos meno kūrinį „Saulės takas“.

Iš kairės – L. Ežerskytė, R. Graužinienė, S. Astikienė, V. Reipaitė ir V. Nemunaitienė.

Šventės metu taip pat pagerbti bei apdovanoti ir tie rajono kultūros atstovai, kurie savo darbinėje veikloje puoselėja prigimtinės kultūros idėjas, tampa Ukmergės kultūros ambasadoriais, tradicijų augintojais ir gaivintojais, istorijų rinkėjais ir pasakotojais, tie, kurie kūrybiniais pasiekimais stiprina Ukmergės krašto bendruomenės kultūrinę tapatybę.

Savivaldybės meras D. Varnas apdovanojo Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojus: vyr. muziejininką Vladą Kovarską, kultūrinių veiklų koordinatorę ir organizatorę Daivą Misiukienę ir Siesikų (Daugalių) pilies administratorių-edukatorių Audrį Matulaitį, Kultūros centro darbuotojas: Vidiškių bei Šventupės skyrių meno vadovę Daivą Šermukšnienę ir teatro režisierę Skaistę Vasiliauskaitę-Dančenkovienę, rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos darbuotojas: Šventupės padalinio vyr. bibliotekininką Genę Vaitkūnienę, Jasiuliškių padalinio vyr. bibliotekininkę Vilmą Belapetravičienę ir Želvos padalinio vyr. bibliotekininkę Danguolę Gabinaitienę.

D. Varnas apdovanoja V. Belapetravičienę.

Susirinkusiuosius sveikinusi Kraštotyros muziejaus direktorė V. Reipaitė priminė, jog įstaiga šiais metais mini 80 metų jubiliejų, ir trumpai pristatė šiai progai skirtus renginius, į kuriuos muziejininkai ukmergiškius bei miesto svečius kvies visus šiuos metus. Taip pat buvo parodytas jubiliejui skirto filmo anonsas.

Šventė baigėsi muziejuje atidarytos naujos parodos lankymu bei UAB „Ukmergės duona“ naujų gaminių degustacija.

Dainiaus VYTO nuotraukos

Balandžio 13-ąją ukmergiškiai buvo kviečiami dalyvauti kasmetinėje pavasarinėje akcijoje „Darom 2024“ ir tvarkyti savo aplinką bei bendro naudojimo teritorijas. Tačiau raginimas šeštadienį visiems drauge išeiti į talką didelio ukmergiškių susidomėjimo nesulaukė.

Rajono savivaldybės išplatintame kvietime buvo skelbiama, kad Ukmergės miesto seniūnija siūlo sutvarkyti teritoriją aplink „Šilo“ progimnaziją, šalia esančiame miške įrengtus Sveikatingumo takus, Šventosios upės pakrantę nuo pėsčiųjų tilto iki pagrindinio miesto tilto.

Pasak „Gimtosios žemės“ kalbinto Ukmergės miesto seniūno Žilvino Dirsės, į talką susirinko tik būrelis rajono savivaldybės vadovų, administracijos darbuotojų bei keli Savivaldybės tarybos nariai. Jie tvarkė Šventosios upės pakrantėje esantį Mirabelių pėsčiųjų taką.

Seniūno teigimu, akcija „Darom“ – ne vienos dienos iniciatyva, visas balandis yra tvarkymosi, švarinimosi mėnuo, todėl tikimasi, kad dar atsiras įmonių, įstaigų, organizacijų bei pavienių miestiečių, kurie įsijungs, praneš apie savo sumanymus.

Ž. Dirsės nuomone, miestas nėra apleistas, netvarkingas, tačiau po žiemos visada atsiranda vietų, kuriose yra šiukšlių, todėl smagu, kad žmonės sąmoningai imasi iniciatyvos gražinti savo aplinką.

„Mes garantuojame, kad išvešime gyventojų surinktas šiukšles, parūpinsime tvarkymuisi reikalingų priemonių“, – kalbėjo seniūnas, ragindamas visus pasirūpinti, kad Ukmergės būtų švaresnė ir tvarkingesnė.

 „G. ž.“ inform.

Dainiaus VYTO nuotr.

Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai.

Aplinkosaugininkai prašo atsakingai juos rinkti, nes intensyvus lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą, jis nebegali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti. Ypač tai kenkia negausioms meškinio česnako populiacijoms.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė primena, kad šis augalas prieš keletą metų buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to 2022 m., stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse jam nustatytas apribojimas rinkti iš gamtos siekiant parduoti.

„Tai reiškia, kad meškinį česnaką draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jis nuskintas, nupjautas, išrautas, surinktas ar kitaip paimtas iš gamtos jo natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje. Jo galima pasirinkti tik savo reik-mėms, įvertinus, ar tai nepadarys žalos šiam augalui. Pasitaiko atvejų, kai meškinių česnakų prisiskinama maišais, bet dalis nesunaudojama, supūva ir yra išmetami“, – sako L. Janulaitienė.

Meškinis česnakas (Allium ursinum) – vienintelis Lietuvoje miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis mėgsta derlingų aliuvinių dirvožemių ūksmėtus lapuočių miškus, auga šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse.

Jo lapeliai prasikala anksti pavasarį, kai medžiai dar nesulapoję, kol drėgnamėgės aukštaūgės žolės dar neužstoja saulės. Netrukus pasirodo žiedynstiebiai, iškeliantys baltus žvaigždiškus žiedus. Anksti prasidėjusi augalo vegetacija baigiasi vasaros pradžioje. Žiemoti lieka svogūnėliai. Plinta daugiausia sėklomis, dalį kurių išnešioja skruzdėlės, šiek tiek dauginasi svogūnėliais.

Aplinkos ministerija primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų.

„G. ž.“ inform.

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

„Nuomonių telefonu“ skambinusi laikraščio skaitytoja ragino suremontuoti pėsčiųjų tiltą per Šventosios upę.

Šiuo metu tvarkomos miesto stadiono prieigos Gruodžio 17-osios gatvėje bei šalia, upėje, esanti sala.

„Puiki idėja šią salą pritaikyti poilsiui. Pastebėjau, kad jau iškirsti menkaverčiai krūmai ir medžiai. Norėtume daugiau gauti informacijos apie saloje vykdomus darbus, paklausti, ar nuo tilto bus įrengti nusileidimo laipteliai, ar bus pastatyti suoleliai, staliukai? Be to, reikėtų naujai išasfaltuoti ir patį tiltą, nes pakraščiuose nubyrėjęs cementas, apsilupę, netvarkingi turėklai…“ – kalbėjo ukmergiškė.

„Šiuo metu vykdomi pėsčiųjų tilto remonto ir pėsčiųjų takų abiejose Šventosios upės pusėse projektavimo darbai. Planuojama remontuoti pėsčiųjų tiltą, atnaujinant jo dangą, įrengiant apšvietimą, turėklus bei pritaikyti tilto naudojimą įvairių poreikių žmonėms pagal universalaus dizaino principus. Taip pat planuojama įrengti pėsčiųjų takus prie Šventosios upės, tęsiant jungtį nuo esamo tako Paupio gatvėje iki pėsčiųjų tilto, o kitame upės krante – nuo pėsčiųjų tilto iki Vilniaus gatvės tilto, įrengti apšvietimą, poilsio zonas, maudyklas, mažąją architektūrą ir kt.“, – su būsimais planais trumpai supažindino Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Zimblienė.

AUTORĖS nuotr.