Loreta EŽERSKYTĖ

 

Pirmadienį, balandžio 15-ąją, Ukmergėje šešioliktą kartą paminėta Pasaulinė kultūros diena. Ta proga į šventinį renginį, kuris vyko Kraštotyros muziejuje, buvo pakviesti kultūros darbuotojai, dirbantys Kultūros centre, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ir Kraštotyros muziejuje. Jame dalyvavo rajono vadovai, politikai, kiti svečiai.

Šventėje buvo teikiami apdovanojimai, dovanos, gėlės, skambėjo sveikinimo ir padėkos žodžiai. Renginio šventinę nuotaiką savo atliekamomis dainomis taip pat kūrė Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro populiariosios muzikos grupė „Pilnatis“.

Ši tradicinė šventė, kurios metu pagerbiami kultūrai labiausiai nusipelnę ukmergiškiai, neretai vadinama Ukmergės „Oskarų“ teikimo ceremonija. Ir, matyt, ne atsitiktinai, nes šio renginio metu tarsi įvertinami darbai, kūrybiniai projektai, kuriuos per metus atliko, sukūrė visa rajono kultūros darbuotojų bendruomenė, ir iš jų išskiriami reikšmingiausi, sėkmingiausi.

Renginį vedusi rajono Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Indrė Kižienė pirmąjį tarti sveikinimo žodį pakvietė savivaldybės merą Darių Varną. Jis kultūros darbuotojams dėkojo už visas jų iniciatyvas ir linkėjo būti impulsu, skatinančiu Ukmergės gyventojus ir svečius dar labiau mylėti mūsų kraštą, jo vertybes, kad kultūra išliktų taikos ir vilties nešėja.

Renginio vedėja I. Kižienė.

Rajono kultūros bendruomenę sveikino net trys Lietuvos Respublikos Seimo nariai – Juozas Varžgalys, Algirdas Stončaitis ir Jonas Pinskus. Jie kalbėjo, kad be kultūros darbuotojų rankų neapsieina nė vienas svarbiausias rajono renginys, šventė. Politikai akcentavo, jog kultūros darbuotojų triūsą sunku būtų įvertinti pinigais, nes jie savo darbui atiduoda visą širdį. Už pasiaukojantį darbą, nuoširdžias pastangas Seimo nariai įteikė padėkas Kultūros centro, rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos ir Kraštotyros muziejaus vadovėms Rasai Graužinienei, Sigitai Astikienei ir Violetai Reipaitei.

Seimo narys J. Pinskus.

Pasveikinęs susirinkusiuosius rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas paskelbė, kad 2023 metų sėkmingiausio Ukmergės rajono kūrėjo kūrybinio projekto nominacijos laureato vardą už dailės, muzikos, teatro, šokio, literatūros, kino ar kitose kūrybos srityse pasiektą išskirtinį rezultatą, sukurtą meno kūrinį pelnė Ukmergės kraštotyros muziejaus renginys-paroda „Laisvės dvasia – Rockmergė“. Jo kuratorei ir autorei muziejininkei Eglei Butkutei įteiktos tradicinės dovanos – skulptoriaus Henriko Orakausko skulptūrėlė-replika „Sveikinu“ bei 600 eurų piniginė premija.

Iš kairės – V. Noreikienė ir E. Butkutė.

Už pasiekimus ir reikšmingus darbus kultūros srityje, kultūros vertybių ugdymą geriausia praėjusių metų kultūros darbuotoja pripažinta Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkė Vaida Noreikienė. Savivaldybės meras D. Varnas jai įteikė Garbės raštą ir dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio piniginę premiją.

Apdovanojimą atsiėmusi muziejininkė visus sveikino su švente ir už palaikymą, pagalbą, padrąsinimą, paskatinimą, bendrystę dėkojo visiems, o ypatingai – Kraštotyros muziejaus kolektyvui. Taip ji sakė, jog džiaugiasi ir didžiuojasi būdama Ukmergės krašto kultūros puoselėtojų dalimi.

Už paramą ar pagalbą kultūros įvykių vyksmui, kultūrinių renginių ar kūrybinių idėjų įgyvendinimui, už aktyvią ir nuolatinę pagalbą Ukmergės rajono kultūros įstaigų kultūrinių renginių bei kūrybinių projektų įgyvendinimui, už Ukmergės rajono kultūrinės veiklos sklaidą 2023 metų kultūros mecenatų nominacijos laureatų vardai suteikti rajono laikraščių „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės žinios“ redakcijoms. Kraštotyros muziejaus, Kultūros centro ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorės abiejų redakcijų vadovėms – L. Ežerskytei ir Vilmai Nemunaitienei – įteikė po fotomenininko Arūno Kulikausko fotografijos meno kūrinį „Saulės takas“.

Iš kairės – L. Ežerskytė, R. Graužinienė, S. Astikienė, V. Reipaitė ir V. Nemunaitienė.

Šventės metu taip pat pagerbti bei apdovanoti ir tie rajono kultūros atstovai, kurie savo darbinėje veikloje puoselėja prigimtinės kultūros idėjas, tampa Ukmergės kultūros ambasadoriais, tradicijų augintojais ir gaivintojais, istorijų rinkėjais ir pasakotojais, tie, kurie kūrybiniais pasiekimais stiprina Ukmergės krašto bendruomenės kultūrinę tapatybę.

Savivaldybės meras D. Varnas apdovanojo Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojus: vyr. muziejininką Vladą Kovarską, kultūrinių veiklų koordinatorę ir organizatorę Daivą Misiukienę ir Siesikų (Daugalių) pilies administratorių-edukatorių Audrį Matulaitį, Kultūros centro darbuotojas: Vidiškių bei Šventupės skyrių meno vadovę Daivą Šermukšnienę ir teatro režisierę Skaistę Vasiliauskaitę-Dančenkovienę, rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos darbuotojas: Šventupės padalinio vyr. bibliotekininką Genę Vaitkūnienę, Jasiuliškių padalinio vyr. bibliotekininkę Vilmą Belapetravičienę ir Želvos padalinio vyr. bibliotekininkę Danguolę Gabinaitienę.

D. Varnas apdovanoja V. Belapetravičienę.

Susirinkusiuosius sveikinusi Kraštotyros muziejaus direktorė V. Reipaitė priminė, jog įstaiga šiais metais mini 80 metų jubiliejų, ir trumpai pristatė šiai progai skirtus renginius, į kuriuos muziejininkai ukmergiškius bei miesto svečius kvies visus šiuos metus. Taip pat buvo parodytas jubiliejui skirto filmo anonsas.

Šventė baigėsi muziejuje atidarytos naujos parodos lankymu bei UAB „Ukmergės duona“ naujų gaminių degustacija.

Dainiaus VYTO nuotraukos

Balandžio 13-ąją ukmergiškiai buvo kviečiami dalyvauti kasmetinėje pavasarinėje akcijoje „Darom 2024“ ir tvarkyti savo aplinką bei bendro naudojimo teritorijas. Tačiau raginimas šeštadienį visiems drauge išeiti į talką didelio ukmergiškių susidomėjimo nesulaukė.

Rajono savivaldybės išplatintame kvietime buvo skelbiama, kad Ukmergės miesto seniūnija siūlo sutvarkyti teritoriją aplink „Šilo“ progimnaziją, šalia esančiame miške įrengtus Sveikatingumo takus, Šventosios upės pakrantę nuo pėsčiųjų tilto iki pagrindinio miesto tilto.

Pasak „Gimtosios žemės“ kalbinto Ukmergės miesto seniūno Žilvino Dirsės, į talką susirinko tik būrelis rajono savivaldybės vadovų, administracijos darbuotojų bei keli Savivaldybės tarybos nariai. Jie tvarkė Šventosios upės pakrantėje esantį Mirabelių pėsčiųjų taką.

Seniūno teigimu, akcija „Darom“ – ne vienos dienos iniciatyva, visas balandis yra tvarkymosi, švarinimosi mėnuo, todėl tikimasi, kad dar atsiras įmonių, įstaigų, organizacijų bei pavienių miestiečių, kurie įsijungs, praneš apie savo sumanymus.

Ž. Dirsės nuomone, miestas nėra apleistas, netvarkingas, tačiau po žiemos visada atsiranda vietų, kuriose yra šiukšlių, todėl smagu, kad žmonės sąmoningai imasi iniciatyvos gražinti savo aplinką.

„Mes garantuojame, kad išvešime gyventojų surinktas šiukšles, parūpinsime tvarkymuisi reikalingų priemonių“, – kalbėjo seniūnas, ragindamas visus pasirūpinti, kad Ukmergės būtų švaresnė ir tvarkingesnė.

 „G. ž.“ inform.

Dainiaus VYTO nuotr.

Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai.

Aplinkosaugininkai prašo atsakingai juos rinkti, nes intensyvus lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą, jis nebegali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti. Ypač tai kenkia negausioms meškinio česnako populiacijoms.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė primena, kad šis augalas prieš keletą metų buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to 2022 m., stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse jam nustatytas apribojimas rinkti iš gamtos siekiant parduoti.

„Tai reiškia, kad meškinį česnaką draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jis nuskintas, nupjautas, išrautas, surinktas ar kitaip paimtas iš gamtos jo natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje. Jo galima pasirinkti tik savo reik-mėms, įvertinus, ar tai nepadarys žalos šiam augalui. Pasitaiko atvejų, kai meškinių česnakų prisiskinama maišais, bet dalis nesunaudojama, supūva ir yra išmetami“, – sako L. Janulaitienė.

Meškinis česnakas (Allium ursinum) – vienintelis Lietuvoje miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis mėgsta derlingų aliuvinių dirvožemių ūksmėtus lapuočių miškus, auga šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse.

Jo lapeliai prasikala anksti pavasarį, kai medžiai dar nesulapoję, kol drėgnamėgės aukštaūgės žolės dar neužstoja saulės. Netrukus pasirodo žiedynstiebiai, iškeliantys baltus žvaigždiškus žiedus. Anksti prasidėjusi augalo vegetacija baigiasi vasaros pradžioje. Žiemoti lieka svogūnėliai. Plinta daugiausia sėklomis, dalį kurių išnešioja skruzdėlės, šiek tiek dauginasi svogūnėliais.

Aplinkos ministerija primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų.

„G. ž.“ inform.

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

„Nuomonių telefonu“ skambinusi laikraščio skaitytoja ragino suremontuoti pėsčiųjų tiltą per Šventosios upę.

Šiuo metu tvarkomos miesto stadiono prieigos Gruodžio 17-osios gatvėje bei šalia, upėje, esanti sala.

„Puiki idėja šią salą pritaikyti poilsiui. Pastebėjau, kad jau iškirsti menkaverčiai krūmai ir medžiai. Norėtume daugiau gauti informacijos apie saloje vykdomus darbus, paklausti, ar nuo tilto bus įrengti nusileidimo laipteliai, ar bus pastatyti suoleliai, staliukai? Be to, reikėtų naujai išasfaltuoti ir patį tiltą, nes pakraščiuose nubyrėjęs cementas, apsilupę, netvarkingi turėklai…“ – kalbėjo ukmergiškė.

„Šiuo metu vykdomi pėsčiųjų tilto remonto ir pėsčiųjų takų abiejose Šventosios upės pusėse projektavimo darbai. Planuojama remontuoti pėsčiųjų tiltą, atnaujinant jo dangą, įrengiant apšvietimą, turėklus bei pritaikyti tilto naudojimą įvairių poreikių žmonėms pagal universalaus dizaino principus. Taip pat planuojama įrengti pėsčiųjų takus prie Šventosios upės, tęsiant jungtį nuo esamo tako Paupio gatvėje iki pėsčiųjų tilto, o kitame upės krante – nuo pėsčiųjų tilto iki Vilniaus gatvės tilto, įrengti apšvietimą, poilsio zonas, maudyklas, mažąją architektūrą ir kt.“, – su būsimais planais trumpai supažindino Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Zimblienė.

AUTORĖS nuotr.

Praėjusią savaitę Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gesino tris žolės gaisrus. Balandžio 8-ąją du tokie gaisrai kilo Vidiškių seniūnijoje. Dukstynos kaime išdegė apie 10 kvadratinių metrų plotas, Tvarkų kaime – 20 kvadratinių metrų.

Balandžio 10-ąją žolė degė Želvos seniūnijos Paželvių kaime.

Balandžio 11-ąją gaisras kilo Deltuvos seniūnijos Dainavos kaime. Mediniame sandėliuke, priblokuotame prie mūrinių plytų sandėlio, apdegė šienas ir lentos.

Balandžio 12-ąją gautas pranešimas apie Pivonijos seniūnijos Jačionių kaime degusį automobilį BMW 525D. Apdegė variklio dangtis ir variklio skyriaus detalės.

Tą pačią dieną gelbėtojai buvo kviečiami į Pašilę. Pranešta, kad daugiabutyje gyvenanti garbaus amžiaus moteris nepasikelia, socialiniams darbuotojams neatidaro durų. Per balkoną patekus į ketvirtame aukšte esantį butą, į vidų įleisti medikai ir policijos pareigūnai. Taip pat ugniagesiai padėjo medikams nunešti moterį į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Balandžio 14-ąją gaisrininkai vyko į Anykščių g., kur kopėčiomis iš 4–5 metrų medžio teko nukelti negalintį nulipti katiną.

„G. ž.“ inform.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kaip derėtų elgtis, kai paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis.

Atkreipiamas dėmesys, kad visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį, kurie atnaujinami kas valandą, galima stebėti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Padidėjus oro taršai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja:

• Venkite ilgai trunkančios, fiziškai sunkios veiklos lauke.
• Rizikos grupei priklausantiems asmenims (vaikams, nėščioms moterims ar sergantiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis) patariame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir likti uždarose patalpose, jeigu jose nėra oro taršos šaltinių (kūrenamų krosnių, katilų ir pan.). Jei neįmanoma to padaryti, rekomenduojame vengti kelių, kuriuose intensyvus eismas, kitų matomų oro taršos šaltinių.
• Drėgnu būdu valykite patalpas (ypač miegamuosius).
• Jeigu tarša labai didelė, sandariai uždarykite visus langus ir duris, uždenkite tarpus tarp jų.
• Galima dėvėti vienkartines veido kaukes būnant lauke. Svarbu jas tinkamai užsidėti (kad būtų uždengta burna ir nosis).
• Patys nedidinkite oro taršos (nedeginkite laužų, neruoškite maisto lauko kepsninėse ir pan.).

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

„G. ž.“ inform.

Apie nikotiną tikrai yra tekę girdėti daugeliui, bet dažniausiai tik neigiamame kontekste. Nors ši veiklioji medžiaga dažniausiai yra minima kalbant apie rūkymą ir jo sukeliamą žalą, visgi nemažai faktų apie ją daugeliui lieka nežinomi.

Nikotino yra ne tik tabake

Vienas iš dažniausių įsitikinimų apie nikotiną yra susijęs su šios medžiagos paplitimu. Neretai manoma, kad nikotino yra tik tabako augalo lapuose, kuriuose ši medžiaga susidaro natūraliai. Ir nors tabake nikotino kiekiai yra didžiausi, tačiau tai ne vienintelis augalas, kuriame aptinkama ši veiklioji medžiaga. Nemaža tikimybė, kad ir šiuo metu savo namuose turite daržovių ir kitų produktų, kuriuose yra nikotino.

Tarp jų – baklažanai, pomidorai, bulvės, žiediniai kopūstai, žalieji pipirai ir juodoji ar žalioji arbata. Tik nikotino kiekiai šiuose produktuose yra gerokai mažesni nei cigaretėse. Pavyzdžiui, vienam gramui baklažano tenka apie 100 mikrogramų nikotino. Vieną žaliosios arbatos gramą gali sudaryti net 100-285 mikrogramai nikotino. O palyginimui, vienoje cigaretėje nikotino kiekis gali svyruoti nuo 11 miligramų iki 15 miligramų.

Pasirodo, kad rūkant į organizmą patenka ne visas cigaretėje esantis nikotinas, o tik apie 1-1,5 miligramo. Tačiau tai yra vis tiek gerokai daugiau, nei gaunama valgant bet kokias nikotino turinčias daržoves. Reikėtų suvalgyti apie 10 kg baklažanų, kad į organizmą patektų vienos cigaretės dozei prilygstantis nikotino kiekis. Tad nikotino priklausomybės valgant šias daržoves baimintis nereikėtų.

Didžiausią rūkymo žalą lemia ne nikotinas

Pažeisti ir užteršti plaučiai, vėžiniai susirgimai – tokios asociacijos dažnam kyla išgirdus žodį nikotinas. Visgi ši asociacija ne visai pagrįsta. Pavojingiausias su rūkymu susijusias ligas, pavyzdžiui, vėžį sukelia visai ne nikotinas. Didžiausia grėsmė sveikatai rūkant cigaretes kyla dėl kenksmingų cheminių medžiagų, kurios išsiskiria tabakui degant aukštoje temperatūroje. Tai dervos, anglies monoksidas ir netoli šimto kancerogenų, tokių kaip benzenas, formaldehidas, kadmis ir kiti. Nikotino kancerogenu nelaiko nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje.

Tiesa, nikotinas siejamas su padidėjusia koronarinės širdies ligos rizika, tad nereiškia, kad nikotinas yra visiškai nekaltas. Be to, visiems gerai žinoma, kad nikotinas sukelia rūkymo priklausomybę. Taip yra dėl to, kad nikotinas yra stimuliuojanti psichoaktyvi medžiaga, žmogaus nervų sistemoje lemianti endorfinų ir dopamino išskyrimą. Šie mediatoriai yra atsakingi už malonumo ir atsipalaidavimo pojūtį, o kartu vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant atpildo ir motyvacinę sistemą. Todėl nepaisant to, kad žmogus rūko paprastai dėl nikotino – jis gauna puokštę chemikalų, apie kuriuos dažnas net nenutuokia.

Nikotinas padeda įveikti priklausomybę

Paradoksalu, bet nikotinas ne tik sukelia rūkymo priklausomybę, bet yra ir vienas iš būdų jai įveikti. Tą padaryti padeda vis didesnio dėmesio sulaukianti pakaitinė nikotino terapija. Tai yra įvairūs purškalai, inhaliatoriai, pleistrai, kuriuose yra nikotino. Pakaitinės nikotino terapijos esmė – rūkantysis gauna nikotino, tačiau išvengia visų kenksmingų chemikalų, kurie susidaro tabakui degant. Naudojant pakaitinę nikotino terapiją, nikotino kiekis palaipsniui yra mažinamas, kol galiausiai visiškai atsisveikinama su šia priklausomybe.

Įdomu tai, kad šiuo metu kalbama, jog rūkoriai, kurie visgi nenori mesti rūkyti, gali gauti nikotino ir mažiau kenksmingu būdu. Jau yra mokslinių duomenų, kad tabako, nikotino gaminiai, kuriuose nevyksta degimo procesas ir kurie neišskiria cigaretei būdingų dūmų, gali būti mažiau kenksmingi nei degančios cigaretės. Mat juose nėra chemikalų, kurie susidaro degimo metu.

Teigiama ir neigiama nikotino pusės

Nepaisant to, kad nikotinas paprastai turi neigiamą reputaciją, ši veiklioji medžiaga turi net teigiamų savybių. Nikotinas trumpam padidina budrumą, pagerina koncentraciją ir atmintį, leidžia sumažinti nerimą. Be abejo, tokį pageidaujamą poveikį gali lydėti įvairūs šalutiniai poveikiai, įskaitant padidėjusį širdies ritmą ar kraujospūdį, galvos svaigimą pykinimą ar miego sutrikimus.

Svarbu nepamiršti, kad ilgainiui nikotinui išsivysto tolerancija, todėl tiems patiems maloniems pojūčiams patirti ima reikėti vis didesnio jo kiekio. Po kurio laiko, išsivysčius priklausomybei, nikotinas gali nebesuteikti malonumo, tačiau jo dozės gali tapti būtinos vien normaliai žmogaus savijautai palaikyti.

Nijolė STUNDŽIENĖ

 

Vilniaus gatvės 98-ojo namo gyventoja piktinosi, kad šalia esantis „Optima“ autoservisas prieš šv. Velykas prie pat jų daugiabučio namo pastatė didžiulį jūrinį konteinerį.

„Dabar pirmo aukšto gyventojai priversti žiūrėti į surūdijusio konteinerio sieną. Mes norėtume žinoti, ar autoserviso savininkai nepažeidė reikalavimų, numatančių, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų galima statyti tokius sandėlius. Nežinome, ką daryti, kur kreiptis. Savininkai lyg ir žadėjo jį perstatyti, bet dabar remontuoja, tvarko ir nesiruošia patraukti. Renkame gyventojų parašus, kreipsimės į rajono savivaldybę“, – situaciją komentavo šio namo atstovė.

Rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Zimblienė informavo, jog minėtą konteinerį UAB „Optima 13 Auto“ pasistatė teisėtai, savo teritorijoje.

Pasak D. Zimblienės, savivaldybės atstovai susisiekė su šios įmonės direktoriaus pavaduotoja Zofija Varžgaliene.

Ji paaiškino, kad laikraščio skaitytojos minimas konteineris yra jau antras prie autoserviso stovintis konteineris, skirtas panaudotoms padangoms sandėliuoti.

„Tikrai nenorime niekam pakenkti. Mūsų tikslas – tvarkingai ir saugiai atsikratyti senomis automobilių padangomis. Šį konteinerį neseniai įsigijome. Kadangi įrenginys išoriškai prastai atrodė, turėjome jį nudažyti. Tai jau padaryta ir konteineris netrukus bus perstatytas prie mūsų pastato, šalia kito, jau beveik metus stovinčio tokio specialaus konteinerio“, – teigė Z. Varžgalienė.

Praėjusių metų konkurso „Metų seklys“ pirmos vietos nugalėtojais tapo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų (VPK) komanda, demaskavusi sukčiautojų gaują ir apsaugojusi tūkstančius Europos gyventojų nuo neva sėkmingų investicijų. Pareigūnai nustatė per 20 internete veikusių netikrų investavimo platformų. Investavimo konsultantais pasivadinę asmenys apgaulės būdu iš patiklių gyventojų išviliodavo dešimtis tūkstančių eurų. Tyrimo metu buvo atlikta šimtai kratų, suimta dešimtys įtariamųjų.

Apie populiariausius sukčiavimo būdus kalbamės su vienu iš šios bylos tyrėjų Viliumi AKSAMITAUSKU, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju.

 

– Galima teigti, kad didžioji dalis finansinių nusikaltimų vyksta virtualioje erdvėje?

– Elektroninėje erdvėje sukčių galimybės prasiplėtė milžiniškai – jiems lengviau pasiekti žmones, jie gali užsitikrinti, kad jų asmenybė nebus nustatyta. Atsiradus kriptovaliutoms tapo ypatingai sunku užkirsti kelią tokiems nusikaltimams. Šie nusikaltimai yra latentiniai (nepatekę į apskaitą, neužregistruoti ar neatskleisti – aut. past.), dalis nukentėjusių žmonių net nesikreipia į policiją, ypač jeigu praranda nedideles sumas.

– Kokius išskirtumėte populiariausius sukčiavimus?

– Galime išskirti keturis vyraujančius sukčiavimo būdus: avansiniai mokėjimai, investicinis sukčiavimas, romantinis sukčiavimas bei pašto kurjerių žinutės ir įvairios žinutės su nuorodomis.

Nukentėję nuo avansinių mokėjimų sukčiavimų asmenys paprastai patiria nedidelius nuostolius. Gyventojai atlieka avansinius pervedimus už įvairiose interneto svetainėse skelbiamus neva parduodamus automobilius, mobiliuosius telefonus ir kitokius daiktus. Tačiau, kaip vėliau paaiškėja, po apmokėjimo su avansą gavusiais asmenimis susisiekti ir įsigyti norimų daiktų nebepavyksta. Tuo atveju, kai pinigai jau būna įskaityti į gavėjo sąskaitą, bankas negali sustabdyti mokėjimo bei grąžinti pinigų.

Todėl gyventojai prieš atlikdami mokėjimą turėtų pasitikrinti, paieškoti informacijos internete, socialiniuose tinkluose, įsitikinti, kad pardavėjo paskyra nėra sukurta prieš keletą dienų. Jei pardavėjas suranda priežasčių, kodėl negalite susitikti, prašo pervesti visą sumą ar dalį pinigų į kito asmens banko sąskaitą, sakydamas, kad tai – draugės, žmonos ir pan. sąskaita, skubina įsigyti parduodamą prekę, nes jau yra daug norinčių, galima įtarti, kad tai – sukčiai.

– Papasakokite plačiau apie investicinius sukčiavimus.

– Investicinių sukčiavimų registruojama mažiau, tačiau jų nuostoliai itin dideli – siekia dešimtis, o kartais net ir šimtus tūkstančių eurų. Didesnė dalis nukentėjusiųjų nuo investicinių sukčiavimų mažai supranta apie investavimą, tačiau yra girdėję, kad galima pasakiškai praturtėti. Nusikaltimo schema paprasta: dažniausiai socialiniame tinkle žmogus randa skelbimą apie investavimą į kriptovaliutas, paspaudžia nuorodą ir užsiregistruoja. Tuomet tą pačią arba kitą dieną jam paskambina asmuo, paprastai kalbantis rusų kalba, prisistato kokios nors kompanijos brokeriu ar konsultantu, įtikina, kad jam padedant žmogus turi investuoti į kriptovaliutą ir taip galės uždirbti daug pinigų. Žmogus įtikinamas susikurti paskyrą kriptovaliutų keitykloje, ten iš savo banko pervesti eurus, juos pakeisti į kriptovaliutą ir pervesti į sukčiaus nurodytą kripto sąskaitą – neva tokiu būdu jis papildo savo paskyrą. Iš tiesų tą internetinę svetainę sukuria sukčiai, joje neva pavaizduota, kaip keičiasi uždirbamų pinigų kreivė. Deja, žmogus nežino, kad pinigai jau seniai nukeliavę sukčiams. Yra tokių atvejų, kai tuos pačius žmones sukčiai apgauna keliskart. Pavyzdžiui, į policiją kreipėsi 70-metė moteris, kuri jau buvo investuodama nukentėjusi nuo apgavikų. Bet praėjo metai, jai paskambino advokatu apsimetęs asmuo. Pasakė, neva surado jos investuotus pinigus ir nori grąžinti. Ką patarė jai daryti? Vėl atsidaryti kriptovaliutų sąskaitą, kad galėtų jai pervesti prarastus pinigus. Moteris dar kartą užkibo ant to paties kabliuko ir prarado keletą tūkstančių. Sukčiai kaupia žmonių duomenis ir vėliau jais pasinaudoja, kurdami vis naujas situacijas.

Norintiems investuoti patartume neprarasti kritinio vertinimo – visą laiką pagalvoti, ar žmogus, su kuriuo kalbate, yra tikrai tas, kuo prisistato. Galima paieškoti informacijos internete, pabandyti susitikti, pasižiūrėti, kur jo ofisas, pasitikrinti Lietuvos banko svetainėje, ar įmonė turi leidimą verstis tokia veikla.

– Romantiniai sukčiautojai taip pat puikiai išmano psichologiją ir manipuliuoja žmonių jausmais.

– Romantinių sukčiavimų istorija dažnai ta pati: pusamžis išvaizdus vyriškis, dažniausiai našlys, turintis vieną arba du suaugusius vaikus, kariškis, dirbantis kokioje nors slaptoje misijoje arba naftos gręžinių bokštelyje (darbo vietos tokios, kurios neturi laisvo judėjimo). Jie dvi savaites intensyviai bendrauja, pereina į malonų ir šiltą virtualų kontaktą, užmezga romantinius santykius. Moterys, kurioms reikia tokio bendravimo, įkliūna nejučia. O po mėnesio prasideda prašymai: „papuoliau į bėdą, reikia pinigų“ arba „reikia pinigų tam, kad išleistų iš dalinio, o kortelė neveikia…“, arba „nupirkau tau žiedą su briliantu, bet sulaikė muitinėje, reikia pinigų sumokėti muitui“… Jei tik moteris suabejoja, prasideda manipuliacija jausmais – „tu manęs nemyli“, „aš tau toks atsidavęs“, „kaip tu gali taip galvoti“…

Bendravimui kalbos barjeras nėra kliūtis – į pagalbą pasitelkiamas „google vertėjas“. Mūsų duomenimis, dažniausiai romantiniai sukčiai rašo meilės laiškus iš Afrikos. Jų išviliotos sumos įvairios – nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Kaip apsisaugoti? Kritiškai peržiūrėkite asmens paskyrą: paprastai ji būna sukurta prieš kelis mėnesius, tėra įkeltos 3–4 nuotraukos, per paieškos sistemą galima netgi atsekti, kam iš tiesų jos priklauso. Itin atsargiai vertinkite naujus „internetinius“ draugus, ypač, jei jie staiga prisipažįsta apie stiprius jausmus. Galima paprašyti nusifotografuoti su pasu ar parodyti, kur tuo metu jis yra. Netikėkite pasiteisinimais – „neveikia vaizdo kamera“ arba „šiuo metu negaliu kalbėti telefonu“. Niekada nedarykite bankinių pervedimų nepažįstamiems ar tik virtualiai pažįstamiems asmenims.

– Žinučių su įtartinomis nuorodomis yra gavęs kone kiekvienas. Kuo jos pavojingos?

– Pastaruoju metu šis sukčiavimo būdas itin paplitęs. SMS žinutės yra siunčiamos naudojantis trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis. Sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti valstybinės institucijos, banko ar įmonės pavadinimas. Apgavikų siunčiamos nuorodos dažniausiai veda į netikrą banko ar įstaigos interneto puslapį. Neretai asmuo, kuris nėra labai pastabus ar sutrinka, tiesiog skuba ir gali nepamatyti skirtumų. Jei gautą nuorodą paspaudžia, atsivėrusiame naršyk-lės lange prašoma įvesti duomenis – interneto banko atpažinimo, asmens kodus, mokėjimo kortelės duomenis. Kai kuriais atvejais mobiliajame telefone programėlės „Smart-ID“ pagalba prašoma suvesti PIN1 ar PIN2 kodus. Taip gavę prieigą prie asmens lėšų, sukčiai atlieka neteisėtas operacijas: daro pavedimus į kitas banko sąskaitas (dažniausiai užsienyje), perveda į kriptovaliutas arba trečiosiose šalyse perka daiktus ar paslaugas.

Reikia suprasti, kad griežtos taisyklės čia nėra – sukčiai nuolat improvizuoja, ieško naujų būdų, naujų schemų. Pastaruoju metu paplito dar vienas sukčiavimas. Sukuriama Facebook paskyra, paimama žmogaus fotografija, užrašomi tikri vardas ir pavardė. Jeigu viešai yra matomi draugų sąrašai, tuomet jiems siunčiami prašymai priimti į „draugus“, o vėliau – ir paskolinti pinigų. Dar vienas sukčiavimo būdas, kuomet žmonės gauna žinutes su nuorodomis apie tariamai atsiųstas siuntas. Nuėję į paštomatus atsiimti siuntos sužino, kad reikia už ją sumokėti. Dažniausiai tai būna nedidelės sumos ir žmonės vedami smalsumo sumoka, o praplėšę siuntinį randa bevertį daiktą.

Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinis kibernetinis saugumo centras pradėjo blokuoti prieigą prie tam tikrų internetinių puslapių, kurių nuorodas atsiunčia nukentėję arba supratę apgaulę asmenys.

Nukentėjus nuo sukčių nedelsiant reikėtų kreiptis į policiją ir savo finansų įstaigą. Kuo mažiau laiko praėjo nuo mokėjimo įvykdymo, tuo daugiau šansų, kad pinigų pervedimą pavyks sustabdyti. Jeigu jau pakliuvote į sukčių pinkles ir pasidalinote savo kortelių ar banko prisijungimo duomenimis, nedelsdami susisiekite su savo banku ir informuokite apie situaciją. Be to, kiekvienas pilietis gali įtartinų interneto puslapių nuorodas nusiųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui šiuo adresu: https://www.nksc.lt/pranesti.html

– Ačiū už pokalbį ir naudingus patarimus.

Kalbėjosi Asta KROGERTIENĖ,

Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio Specialistė

Pastaruoju metu gyventojų pasipiktinimo objektu tapusioje vienoje iš pagrindinių Ukmergėje – Antakalnio gatvėje – kelių savaičių laikotarpiu turėtų prasidėti baigiamieji jos rekonstravimo darbai.

Balandžio 9-ąją baigėsi supaprastinto atviro konkurso būdu vykdytas viešasis pirkimas, tiekėjų pasiūlymus vertinant pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus – kainą ir darbų atlikimo terminą mėnesiais. Pasiūlymus buvo pateikę 5 tiekėjai, vieno iš jų pasiūlymas atmestas dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Sutartį su konkurso laimėtoju planuojama pasirašyti ne anksčiau kaip balandžio 17 d.

Susisiekimo komunikacijų paskirties statinio Antakalnio gatvės Ukmergės mieste rekonst-ravimo darbai finansuojami valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Perkami baigtinai darbai pagal techninį darbo projektą „Susisiekimo komunikacijų paskirties statinio Antakalnio gatvės Ukmergės mieste, rekonstravimo projektas“

Rangovui teks atlikti visus baigtinius darbus, numatytus techniniame projekte, kurį parengė UAB CityForm LT kartu su MB 4infra.LT.

Darbų metu bus rekonstruota 1,534 km ilgio Antakalnio gatvės važiuojamoji dalis, įrengti šaligatviai abiejose jos pusėse, taip pat pėsčiųjų-dviračių takai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt.

„Antakalnio gatvė bus graži, patogi ir saugi. Jos baigtinių rekonstravimo darbų paslaugos pirkimo procedūras teko gerokai pavėlinti dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus veiksmų. Kaip žinia, pernai liepą, Antakalnio g. pradėjus paviršinių nuotekų tinklų statybos ir rekonstravimo darbus – nuėmus asfaltą ir iškasus apie 2,5 m pločio trasos vietą, atsivėrė akmeninis grindinys. Dėl šio radinio KPD sustabdė darbus, vėliau ilgai užtruko visi derinimo klausimai su paveldosaugininkais kiek, kaip ir kur tą grindinį turėtume palikti, išsaugoti“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.

Rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus informacija

Dainiaus VYTO nuotr.