„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“, Kultūra

Koplyčia – be kryžiaus

Pabaisko miestelio kapinėse, netoli kelio Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė, stovi medinė koplyčia. Jos pastatymo metai šaltiniuose nenurodomi. Teritorija priklauso Pabaisko Švč. Trejybės parapijai. Koplyčios trikampis frontonas gerokai ištrauktas į priekį, kaip manoma, seniau turėjęs kolonų portiką, panašų į prieklėtį. Apsidė dvisienė, trikampio plano. Šoninių sienų langų angos didelės, stačiakampės, papuoštos gulsčiais sandrikais, suskaidytos į mažesnius langelius. Statinys apkaltas […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“, Kultūra

Koplyčioje karstus vėl išmėtydavo

Pabaisko seniūnijoje, Daumantiškių kaime, neveikiančiose kapinėse, medžiais apsodintos aikštelės viduryje stovi koplyčia-mauzoliejus. Čia yra išlikę du antkapiai, akmenų mūro tvoros ir plytų mūro vartų fragmentai. Tai vietinės reikšmės architektūrinis paminklas, 1992 metais įrašytas į LR kultūros paveldo registrą. Klasicizmo bruožų turinti koplyčia pastatyta 1812 m., remontuota 1992 m. (uždengtas stogas), XX a. pabaigoje vykdyti archeologiniai […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“, Kultūra

Koplyčia konfederatams atminti

Veprių miestelyje, dešinėje Veprių–Deltuvos kelio pusėje, stovi koplytstulpis (koplyčia). Jis yra 9,27 m aukščio, 3,14 m pločio. Koplyčia sumūryta iš raudonų plytų, tinkuota ir baltai dažyta. Stogas skardinis. Virš stogo – 1,10 m aukščio metalinis kryžius. Koplytstulpio viduje – 4 m medinis kryžius. Ant koplytstulpio pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu „Koplytstulpis 1772 m. Baro konfederacijos […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“

Žemaitkiemiečiai narsiai kovojo už savo tikėjimą

Žemaitkiemis įsikūręs ant to paties pavadinimo ežero kranto. Miestelio vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1568 m. Nuo šios datos galima rasti įvairių žinių apie čia gyvenusių žmonių gyvenimus. Žemaitkiemio dvaras minimas nuo 1482 m. Jis priklausė Mantvydams. Kai LDK kancleris Mikalojus Radvila vedė Sofiją Mantvydaitę, apie 1520 m., jis atiteko Radvilų giminei. Po Mikalojaus […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“

Atgimęs Rasališkių kaimo koplytstulpis.

Zita KRIAUČIŪNIENĖ, Rasa POVYLIENĖ Činelių globėjas Šiaurrytiniame seniūnijos pakrašty, už 5 kilometrų nuo Želvos, ant išvaizdaus kalnelio, nusileidžiančio į nepakartojamo grožio Siesarties slėnį, yra senasis Činelių kaimas. Kairėje vieškelio pusėje, priešais senąjį kaimą, prie pat kelio, stovi kaimo Atminimo kryžius. Statė šį paminklą jau Atgimimo metais tremtinio Jurgio Sakalio (g. 1905 m.) vaikai kaimui ir […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“

Tarp Želvos krašto medinės architektūros – ir koplytstulpiai

Zita KRIAUČIŪNIENĖ, Rasa POVYLIENĖ Sugrįžimas Rasališkių kaimas yra už 1,5 km nuo Želvos į pietryčių pusę. Čia yra 19 sodybų ir 30 gyventojų. Želvos krašte XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje kartu su Paželviais buvęs vienas lietuviškiausių kaimų. Iš jo kilę visi tarpukario Želvos valsčiaus viršaičiai: Juozas ir Vytautas Kalveliai, Jonas ir Stasys Vaišučiai. Tarpukario laikais […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“

Tarp Želvos krašto medinės architektūros – ir koplytstulpiai

Želviškės Zita Kriaučiūnienė ir Rasa Povylienė išleido knygelę „Antrasis medžio gyvenimas“ apie Želvos krašto medinę architektūrą. Leidinyje rašomu ir apie senuosius stogastulpis, koplytstulpius, kryžius, kurių paskirtis – saugoti gyvybines galias. „Kadaise jų šiame krašte, kaip ir visoje mūsų Lietuvėlėje, buvo beveik kiekviename kaime, dažnoje sodyboje. Tikėta jų stebuklinga galia, statyti šie mažieji paminklai su didele […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“, Kultūra

Siesikų koplyčia priglaudė didikų šeimas

Genovaitė KAZIELIENĖ 1799 metais pastatyta Siesikų kapinių koplyčia-mauzoliejus yra klasicistinio stiliaus statinys. Jos architektas nežinomas. Koplyčioje palaidoti Končių, Daugėlų, Broel Pliaterių didikų šeimų atstovai.   Turininga istorija Končios Lokinės dvare įsikūrė 1790 metais, kai jį iš vokiečių dvarininkų Grotusų nusipirko Kauno iždininkas Juozapas Končia. 1794 metais Rusijos kariuomenės vado generolo majoro Bohdeno Knoringo nurodymu uždraudus […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“, Kultūra

Bernotiškių koplyčia tapo partizanų maldos vieta

Miglė VALIONYTĖ Vidiškių seniūnijoje, šalia Bernotiškių kaimo, stelbiama tankių krūmų ir medžių, stūkso Bernotiškių koplyčia. Tai vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, turintis architektūrinę ir sakralinę vertę.   Išliko tik koplyčia Iki Antrojo pasaulinio karo dabartinėje Bernotiškių vietoje stovėjo Šalkavos dvaras. Jis priklausė Kačinskams, kurie 1941 metais buvo ištremti […]

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“, Kultūra

Per ilgą gyvavimo laikotarpį – įvairūs išbandymai

Šv. Antanas Paduvietis – vienas garsiausių ir labiausiai gerbiamų šventųjų, Bažnyčios mokytojas, misionierius, garsus pamokslininkas. Jis gimė 1195 m. Lisabonoje, turtingoje šeimoje, būdamas 15 metų įstojo į šv. Augustino vienuolyną, ten gavo gerą išsilavinimą. Vėliau tapo elgetaujančiu pranciškonu, nes norėjo skelbti Evangeliją musulmonams Maroke. Tačiau liga jį privertė pasilikti Italijoje. Su Šv. Antanu Paduviečiu siejama […]