Misija - pasistatyti dviratį

Vita LIČYTĖ

Gera vasarą mieste riedėti dviračiu. Galvą atvėsina vėjelis, o sportas tikrai tik į naudą. Bet kuris miesto taškas pasiekiamas per trumpą laiką ir nereikia lipti į karščiu tvoskiantį automobilį ar tvankų autobusą. Tačiau pasiekus kelionės tikslą neretai iškyla problema - kur saugiai pastatyti dviratį.

Nėra poreikio

Kraštotyros muziejus - svarbus miesto kultūros taškas. Turistai, atmynę prie pastato, dviračių stovėjimo vietų neras. Muziejaus darbuotoja juos pasiūlė statyti prie savivaldybės esančiame specialiame dviračių stove. Dvirates priemones ji taip pat rekomendavo prirakinti prie neįgaliųjų įvažiavimo tako rėmų.

Į Centrinį paštą taip pat geriau vykti pėsčiomis ar automobiliu. Pašto direktorė Angelė Račkauskienė sakė, kad kai 2008 metais savivaldybės lėšomis buvo tvarkomas fasadas, projekte nebuvo numatyta įrengti dviračių stovėjimo vietų. Direktorė asmeniškai iš žmonių dar nebuvo gavusi nusiskundimų, kad nėra kur pasistatyti dviračio.

Šiek tiek paradoksalu, bet prie Ukmergės sporto centro dviračių stovėjimo įrenginių taip pat nėra. Centro darbuotoja Dalija Salikaitė neslėpė, kad toks poreikis tikrai ezistuoja. Į centrą atvykstantis jaunimas dviračius įstumia į pastato vidų. D. Salikaitė pati dažnai mina pedalus ir neretai neranda, kur mieste pastatyti dviratį. O jei ir būna keli specialūs stovai, dažnai jie visi užimti. Ši biudžetinė įstaiga iš savivaldybės gautas lėšas skiria kitiems, svarbesniems darbams. Pavyzdžiui, uždažyti ant pasatato išorės pripaišytus grafitus. Centro darbuotojai susiduria ir su rimtesnėmis problemomis - riedlentininkams, riedutininkams ir dviratinkams įrengtoje tramplynų aikštelėje vakarais siaučiančiu jaunimu. „Dieną atvyksta iš tikrųjų pasivažinėti norintys jaunuoliai, tačiau vakare čia būna visko“. Po nakties aikštelė dažnai randama prišiukšlinta, pridaužyta stiklų, kartais būna primėtyta švirkštų. Su chuliganaujančias asmenimis susitvarkyti patiems sudėtinga, todėl D. Salikaitė siūlė pro šią vietą vėlyvais vakarais dažniau patruliuoti policijai.

Pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC) galbūt dažniau lankosi žmonės, turintys sveikatos sutrikimų, todėl jie nesirenka dviračio, kaip atvykimo priemonės. Bet norintieji tik profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, neras, kur pastatyti dviratį. PSPC vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė kalbėjo, kad prieš kelis metus iš savivaldybės lėšų tvarkant aikštelę, dviračių stovėjimo vietų įrengimas į projektą nebuvo įtrauktas.

Prie miesto seniūnijos taip pat nėra kur palikti dviračio, tačiau seniūno pavaduotoja Janė Zimblienė teigė, kad dėl to pretenzijų nepasitaikė, mat dabar vis tiek daugelis renkasi kelionę automobiliu. Neseniai vykusio pastato atnaujinimo metu neiškilo klausimas dėl dviračių stovėjimo įrenginių. „Jei būtų poreikis, atsirastų ir stovėjimo vietos. Tai nesudėtingas darbas, tačiau reikėtų per viešuosius darbus organizuoti konkursą.“

Kartais užsinorėjus užsukti į kokią nors privačią parduotuvę, gali tekti palikti dviratį stovėti neprirakintą, o apsipirkti reikėtų greitai, kad išėjęs dar rastum savo kelionių draugą. Vienos, centre esančios, plačiam tinklui priklausančios, parduotuvės kasininkė sakė, kad dėl stovėjimo vietų įren-ginio reikėtų kreiptis į centrinį ofisą, esantį sostinėje.

Rūpinasi dviratininkais

Padėtis nėra visai prasta. Dviračiais numynus į „Sodrą“, Darbo biržą, ligoninę, galima rasti jų stovėjimo įrenginių. Kiekvienas prekybos centras daugiau ar mažiau pagalvoja apie pirkėjus dviratininkus. Dviračiais galima vykti sportuoti į miesto stadioną. Problemų nekils atvykstantiems į šalia esantį Sveikatingumo centrą. Stovėjimo vietų galima atrasti prie kai kurių privačių parduotuvių.

Kelios miesto veterinarinės vaistinės taip pat laukia dviračiais atvykstančių pirkėjų. Vienos tokios vaistinės darbuotojas sakė, kad dviračių stovai įrengti 2001 metais, atidarius parduotuvę: „Pastatėme dėl klientų patogumo. Juk net iš kaimo močiutės atvažuoja dviračiais savo karvytei pirkti priedų.“

Rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė teigė, kad prie kiekvienos rajono tinklui priklausančios parduotuvės yra dviračių stovėjimo įrenginių. Daugiausia jų statoma kaimuose, kur į parduotuvę atvykstančių dviratininkų daugiausia. Stovėjimo vietomis prie tokių parduotuvių, pasak direktorės, būdavo rūpinamasi nuo tada, kai žmonės kitomis priemonėmis, išskyrus dviratį, nelabai ir važinėdavo. „Būna, kad įrenginius pavagia, bet mes vis tiek pastatome naujų. Kartais žmonės nepalieka dviračių specialiose vietose - atremia į sieną, nubrozdindami fasadą. Bet mes nesiskundžiame - svarbiausia pirkėjų patogumas“, - sakė A. Andrikonienė.

Atvažiavus į Vlado Šlaito viešąją biblioteką ir neradus specialaus stovėjimo įrenginio, iš karto maga prisirakinti dviratį prie neįgaliųjų įvažiavimo tako turėklų. Tačiau netoli esantis užrašas skelbia: „Dviračius rakinti prie laiptų griežtai draudžiama. Prašome juos rakinti vidiniame bibliotekos kiemelyje“. Bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė patikino, jog vidiniame kiemelyje yra geležinis bortelis, prie kurio galima saugiai palikti savo transporto priemonę. Ji sakė, kad neseniai įrengtas neįgaliesiems pritaikytas takelis nukenčia nuo dviračių padangų paliekamų žymių, kurias labai sunku nuvalyti. Riedutininkai taip pat gadina įrenginį - nuo jų šuolių skyla plytelės. „Be to, dviračių statymas prie neįgaliųjų įvažiavimo gali atrodyti kaip pašaipa“, - pridūrė ji. Vis dėlto, su vairuotojais, pasistačiusiais neleistinoje vietoje dviračius, stengiamasi elgtis tolerantiškai. „Tačiau tenka ir pasibarti. Kartais su dviračiais įvažiuojama net į pastato vidų ir trukdoma susikaupusiems skaityklos lankytojams“, - pasakojo R. Griškevičienė.

Savivaldybės Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaclovas Monkevičius teigė, kad projektuojant naujus ar rekonstruojant senus kelius, aikšteles savivaldybė visada rūpinasi, kad tokių naujų objektų teritorijoje būtų pastatyta dviračių stovėjimo įrenginių. V. Monkevičius sakė, jog Saugaus eismo komisija informuoja įvairias miesto įstaigas, jog dviračių stovėjimo vietas įrengti būtina, ypač pastaruoju metu gausėjant dviratininkų. Skyriaus vedėjo pavaduotojas pridūrė, kad kiekvienai įstaigai neįsakysi pasirūpinti dviračių stovais, tai priklauso nuo administracijų individualių sprendimų.

Ir į mokyklą

Nors dabar vasaros atostogos, vis dėlto pasidomėjome, kaip rugsėjo mėnesį čia keliaus mokiniai.

Gyvenant tokio dydžio mieste, kaip Ukmergė, į mokyklą kas rytą skrieti dviračiu tikras džiaugsmas. Lengvas fizinis krūvis pakelia nuotaiką ir suaktyvina smegenų veiklą. Tačiau tik mažuma miesto mokyklų turi dviračių stovėjimo įrenginių.

Senamiesčio pagrindinėje mokykloje dviračių stovų nėra. Šios mokymo įstaigos darbuotoja sakė, kad jų nereikia, nes vieni mokiniai gyvena arti mokyklos ir ateina pėsčiomis, o toliau gyvenančius atveža autobusiukas.

Viena mokyklų, į kurią atvažiavus dviračiu nekils problemų - Antano Smetonos gimnazija. Jos direktorius Adolfas Girdžiūna pasakojo, kad stovėjimo vietas įsirengė prieš dvejus metus vykdydami renovaciją. Idėjos iniciatoriai - mokinių taryba, kurioje visuomet aktyviai sprendžiama, ko trūksta mokiniams. Taryba sumanymą perdavė direktoriui, o jis - rajono merui. „Ukmergėje atstumai - nedideli, tad važiuoti į darbą automobiliu kartais gali būti ir šiek tiek nepadoru. Smagu, kad į mokyklą dviračiais atvyksta ir vaikinai, ir merginos, ir patys mokytojai“, - džiaugėsi A. Girdžiūna. Dviratininkų vis daugėja, todėl ateityje stovėjimo aikštelę planuojama dar plėsti.

„Šilo“ vidurinėje mokykloje šiuo metu vykdant renovaciją dviračių stovai patraukti, kad netrukdytų remontui. Tačiau mokyklos direktorius Leonas Žuklys patikino, jog rudenį jie vėl bus pastatyti į savo vietą. Prieš metus stovėjimo vietų įrengimą organizavo technologijų mokytojas Arūnas Kvietkauskas, pats visada į mokyklą keliaujantis dviračiu.

2010-07-22