Tradicinis gyventojų ir būstų surašymas, kai gyventojai surašomi juos lankant namuose, tampa istorija. Naujas būdas leis greičiau įvertinti gyventojų skaičių ir sutaupyti valstybės lėšų

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad kas dešimtmetį vykdomą gyventojų ir būstų surašymą atliks naudodamas jau sukauptus valstybės administracinius duomenis.

„Valstybės registruose ir informacinėse sistemose renkami, kaupiami ir atnaujinami visi pagrindiniai surašymui reikalingi rodikliai. Valstybės registrai egzistuoja jau dešimtmečius, jų duomenų kokybė kasmet gerėja todėl gyventojų surašymą atliksime ne klausėjams vaikštant nuo namo prie namo, bet naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis ir bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis. Taip surašymus atlieka daug Europos šalių“, – teigia Lietuvos statistikos departamento gyventojų ir būstų surašymo skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.

Toks surašymo būdas padės pagerinti rezultatų kokybę, išvengiant klaidingų duomenų pateikimo, duomenų skenavimo, apdorojimo, kodavimo klaidų ir sutaupyti valstybės lėšų. 2011 m. surašymui atlikti buvo pasamdyta 6 000 klausėjų ir 2 000 instruktorių. Dabar šį darbą atliks 5 darbuotojų komanda. Nebereikės daugybės priemonių – surašymo lapų, specialios aprangos ir skiriamųjų ženklų surašinėtojams, nebus transporto išlaidų ir pan.

Įprasta, kad visos pasaulio šalys gyventojų surašymus atlieka kas dešimtmetį. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai per ilgas laikotarpis, sparčiai besikeičiant aplinkai ir žmonių gyvenimui dešimties metų senumo duomenys – nebeaktualūs. Sprendimams priimti reikalinga ne tik detali, bet ir operatyvi statistika. Suvesti, apdoroti ir paskelbti 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenis užtruko net dvejus metus. Atliekant gyventojų surašymą iš administracinių šaltinių tam prireiks kur kas mažiau laiko. Ateityje planuojama tokius gyventojų surašymus atlikti kasmet.

Toks duomenų surinkimo būdas bus patogesnis ir gyventojams, nes nebereikės pildyti surašymo lapų, į namus įsileisti nepažįstamų žmonių, baiminantis dėl saugumo. Registrų duomenų naudojimas labai reikšmingas ir esant dideliam gyventojų mobilumui. Klausėjams būdavo sudėtinga surasti gyventojus, dažnai keičiančius savo gyvenamąją vietą.

Gyventojų ir būstų surašymas bus atliekamas 2021 m. Bus naudojami 19-kos valstybės registrų ir informacinių sistemų surinkti duomenys apie gyventojus ir jų būstus: Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Mokinių, Studentų, Pedagogų registrų, SODROS, VMI, Privalomojo sveikatos draudimo, Socialinės paramos šeimai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos darbo biržos, Nakvynės namų informacinių sistemų duomenys ir kt.

Pirmoji šalis atlikusi gyventojų surašymą registrų pagrindu buvo Danija. Ji savo gyventojus taip surašė dar 1981 m. Vėliau prie surašymų registrų duomenimis perėjo ir kitos šalys. Kaip pavyzdį galima paminėti Skandinavijos šalis, kuriose gyventojai skatinami deklaruoti savo gyvenamą vietą ten, kur jie faktiškai gyvena. Tikrovę atspindintys registrai leidžia sutaupyti gyventojų laiką ir valstybės lėšas bei pagerinti statistinių rezultatų kokybę.

2021 m. surašymą registrų pagrindu planuoja atlikti trečdalis Europos Sąjungos šalių.

„G. ž.“ inform.

Giedrė ŠATAITĖ

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2020 m. liepą buvo minus 3 ir, palyginti su birželiu, padidėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su birželiu, gyventojai geriau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, blogiau – namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn. ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.

Liepą, palyginti su birželiu, šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimo balansas padidėjo 8 procentiniais punktais. Nors gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis šiek tiek sumažėjo (nuo 23 iki 21 proc.), bet gerokai mažiau gyventojų manė, kad padėtis blogės: manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 12 procentinių punktų (nuo 47 iki 35 proc.). Gyventojų manančių, kad padėtis nesikeis, dalis padidėjo nuo 26 iki 38 proc.

Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su birželiu, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi, kad jo namų ūkio finansinė padėtis gerės, 12 proc., manė, kad ji blogės (birželį – atitinkamai 22 ir 15 proc.).

Liepą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei birželį: 16 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 23 proc. – kad ji pablogėjo (birželį – atitinkamai 23 ir 28 proc.).

Liepą 22 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 20 proc. – mažiau (birželį – atitinkamai 28 ir 20 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepą skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė minus 3, kaime – minus 4. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, ir mieste, ir kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Liepą, palyginti su birželiu, miesto gyventojai geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės dalis sumažėjo nuo 50 iki 35 proc.

Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažiau miesto gyventojų geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. ir mažiau jų ketino padidinti išlaidas didesniems pirkiniams: teigiančiųjų, kad namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo dalis sumažėjo nuo 25 iki 16 proc., ketinančiųjų daugiau išleisti didesniems pirkiniams – nuo 28 iki 20 proc.

Liepą, palyginti su birželiu, kaimo gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: prognozuojančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 42 iki 36 proc., kad blogės namų ūkio finansinė padėtis – nuo 16 iki 12 proc.

Per metus (2020 m. liepą, palyginti su 2019 m. liepa) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 9 procentiniais punktais. Tai lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Palyginti su 2019 m. liepa, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 15 procentinių punktų (nuo 36 iki 21 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 21 procentiniu punktu (nuo 14 iki 35 proc.).

Gyventojų, besitikinčių, kad namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis per metus sumažėjo nuo 25 iki 20 proc., manančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 10 iki 12 proc.

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo per praėjusius 12 mėn., palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 27 iki 16 proc.

Vertindami numatomas išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, 22 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. šiems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 20 proc. – mažiau (prieš metus atitinkamai 26 ir 16 proc.).

Liepą, vertinant šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., 17 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 43 proc. – kad pablogėjo (birželį – atitinkamai 21 ir 47 proc.).

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėnesį 54 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 5 proc. – teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (birželį – 10 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 51 proc. gyventojų, 14 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (birželį – atitinkamai 50 ir 16 proc.).

Liepą gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. išaugs, dalis sumažėjo nuo 71 iki 63 proc., 15 proc. teigė, kad bedarbių skaičius mažės (birželį – 13 proc.)

Laura PUKENĖ

Populiariausiu mėnesiu ilgosioms lietuvių atostogoms išlieka liepa, tačiau daugiau nei trečdalis apklaustųjų nusprendė šiemet ilsėtis rugpjūtį. Visuotinė pandemija ir šalyse įsigaliojęs karantinas pakoregavo ne tik atostogų datą, bet ir vietą – vos 1 iš 7-ių Lietuvos gyventojų šią vasarą planuoja atostogauti užsienyje.

Būtent tokį lietuvių požiūrį į atostogas parodė atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kur ir kada jie šiemet planuoja atostogauti.

Pasirodo, birželį atostogavo vos 8 proc. apklaustųjų, liepą – 42 proc., o rugpjūtį savo poilsį planuoja 37 proc. Lietuvos gyventojų. 1 iš 10 respondentų patikino, kad ilgąsias metų atostogas yra numatę rudenį, dar 3 proc. – žiemą.

Įdomu tai, kad liepą savo atostogoms dažniau rinkosi 18–25 m. respondentai, o rugpjūtį dažniau ilsėtis planuoja Lietuvos gyventojai, kuriems yra nuo 36 iki 45 metų.

Pasaulį sukrėtęs karantinas neabejotinai pakoregavo ir poilsiautojų planus. Kadangi karantinas Lietuvoje, o ir dalyje kitų šalių, buvo atšauktas tik birželio viduryje, pirmąjį vasaros mėnesį dažnas praleido namuose.

Dauguma apklaustųjų savo ilgąsias šių metų atostogas planuoja Lietuvoje: pajūryje, miesteliuose ir kaimuose, didmiesčiuose ar kitur.

Kone vienodas kiekis apklaustųjų šiemet ilsėsis pajūryje ir miesteliuose ar kaimuose – abu šie atsakymų variantai surinko po 33 proc. balsų. Tiesa, Lietuvos pajūryje dažniau planuoja atostogauti 18–35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių ir kitų miestų gyventojai. Lietuvos miesteliuose ir kaimuose – 26–35 m. apklaustieji, gyvenantys kaimuose.

Savo atostogas užsienyje šiemet mato 14 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis jų ilsėtis sako planuojantys Turkijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį lietuviai daugiausia keliavo į Jungtinę Karalystę (11,7 proc. visų kelionių), Baltarusiją (9,9 proc.), Latviją (8,2 proc.), Vokietiją (8 proc.), Lenkiją (7,7 proc.) ir Norvegiją (7,3 proc.). Palyginus su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, kelionių visomis šiomis kryptimis šiemet sumažėjo.

Net 21 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiemet visai neatostogaus. Šį atsakymo variantą dažniau rinkosi 56 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai. Statistikos departamento duomenimis, kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po šalį, respondentai šiemet įvardijo didelį užimtumą (39 proc.), nenorą keliauti (13 proc.), sveikatos problemas (13 proc.), nepakankamas pajamas (9 proc.) ir kitas priežastis (26 proc.).

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai vienos Anykščių rajono parapijos kleboną S. F. pripažino kaltu dėl aplaidaus parapijos ir savo asmeninio ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė jam piniginę baudą. Dėl neteisėto vertimosi finansine veikla – pinigų skolinimo už palūkanas fiziniams ir juridiniams asmenims – dvasininkas išteisintas.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai surinko duomenis, kad būdamas Anykščių rajone registruoto ūkio savininku, S. F. buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau šių privalomų veiksmų neatliko, todėl negalima nustatyti jo ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2003–2017 metais.

FNTT pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pažeidimų yra ir parapijos, kurios klebonu S. F. yra jau beveik tris dešimtmečius, finansiniuose dokumentuose. Kadangi nebuvo kaupiama informacija apie tikinčiųjų suaukotas pinigines aukas, sumokėtas bažnytines rinkliavas, nebuvo galima nustatyti šios parapijos finansinės padėties 2010–2011 ir 2015–2017 metais.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, S. F. taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi stambaus masto finansine veikla – pinigų skolinimu už palūkanas fiziniams ir ir juridiniams asmenims. Tačiau Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai paskelbtame nuosprendyje dėl šios veiklos S. F. išteisino.

Teismas, pripažinęs S. F. kaltu dėl aplaidaus parapijos ir savo asmeninio ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo, skyrė jam 80 MGL dydžio baudą.

„G. ž.“ inform.

Albina VERENIENĖ

Sližių krašto žmonėms liepos 25-26 dienos kasmet primena tragiškiausius kaimo įvykius, kai 1917 metais pakilo į kovą už duoną ir nelygioje kovoje su okupantais vokiečiais savo gyvybes paaukojo 9 valstiečiai iš Knyzlaukio, Samantonių, Gavėnonių kaimų. Šis istorinis įvykis įamžintas skulptoriaus Jono Žentelio paminkliniame akmenyje ,,Motina su rugių pėdu ant rankų“. Kad žuvusiųjų pramintas kelias nenueitų užmarštin, o tęstųsi per gyvųjų širdis iš kartos į kartą, šeštadienio popietę susirinkome prie šio paminklinio akmens pagerbti žuvusiųjų. Prisiminėme tragiškus įvykius, skaitėme jų pavardes, uždegėme žvakutes ir tylos minute pagerbėme atidavusius gyvybę už duoną. Savo kūrybos eilėraštį skaitė vietos gyventoja Ona Milda Stulpinienė: ,,Juoda duonelė mūsų/ Krauju jų atpirkta/ Su pagarba ant stalo/ Ji šiandien padėta.“

 Nuskambėjus posmams bei vaikų folkloro kolektyvo dainai, dar neskubėjome skirstytis. Sližių bibliotekoje skaitėme poeto Antano Šimatonio istorinę baladę ,,Už duoną kasdieninę“, vaišinomės gardžia žolelių arbata ir savo pačių rankomis iškepta namine duonute.

Sližių bibliotekoje buvo skaitoma baladė ,,Už duoną kasdieninę“.

Nijolė STUNDŽIENĖ

Trečius veiklos metus skaičiuojantis Ukmergės „Lions“ klubas rugpjūčio 20-ąją, 19 valandą, ukmergiškius kviečia į antrą kartą mūsų mieste organizuojamą labdaros vakarą „Balta vakarienė“. Renginio metu surinktos lėšos bus skirtos padėti negalių turintiems ukmergiškiams.

Pernai pirmą kartą Žuvų gatvėje po atviru dangumi „Lions“ klubo inicijuotas labdaros vakaras subūrė per pusantro šimto ukmergiškių, kurie paaukojo 1 880 eurų.

Privataus renginio akcentas buvo balta elegancija. Dalyviai vilkėjo baltus drabužius, patys atsinešė pageidaujamų vaišių, indų. Visi susirinkusieji pakviesti prie baltomis staltiesėmis dengtų stalų, organizatoriai pasirūpino būtinu inventoriumi, apsauga, kitomis priemonėmis. Tąkart skambėjo gyva muzika, surengtas aukcionas, neapsieita be malonių siurprizų. Surinkti pinigai buvo skirti Vytauto gatvėje, ant Vilkmergėlės upelio tilto, įgyvendintam projektui – meninei instaliacijai „Daina Brailio raštu“. Į tilto turėklą integruotas dainos „Zombiai“ tekstas Brailio raštu ir Brailio rašto abėcėlė. Taip pat dalis lėšų skirta neregei mergaitei Gabijai.

Kaip „Gimtajai žemei“ pasakojo „Baltos vakarienės“ Ukmergėje sumanytoja Renata Račickienė, šiemet renginys vyks toje pačioje vietoje, tačiau laukiama dvigubai daugiau dalyvių. Vos paskelbus apie labdaros vakarą, per pirmas kelias dienas buvo nupirkta pusė kvietimų.

„Esame paruošę 300 vietų, tačiau dabar jų yra likę vos 50“, – šį trečiadienį sakė R. Račickienė. – Renginyje laukiame svečių iš kitų miestų – kolegų iš „Lions“ klubų. Vakaro metu koncertuos mūsų kraštietė Raminta Naujanytė Bjelle, Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“, vadovaujamas Jūratės Martinkutės, bus ir daugiau įvairių siurprizų.“

Ukmergės „Lions“ klubas jau žino ir kam atiteks renginio metu surinkti pinigai.

Vienas iš tikslų, anot vakaro organizatorės R. Račickienės, paremti silpnaregę maratono bėgikę Aušrą Garunkšnytę, besiruošiančią 2021 metų Tokijo parolimpinėms žaidynėms.

„Mūsų klubo šio sezono prezidentas Henrikas Ivanauskas Vilniuje atsitiktinai susitiko vieno moterų klubo atstoves, kurios rinko lėšas šiai ilgų nuotolių bėgikei maratonininkei, – teigė pašnekovė. – Paaiškėjo, jog sportininkė yra ukmergiškė, dažnai ją galima sutikti besitreniruojančią mūsų mieste. Kai apie tai sužinojome, supratome, jog tai mūsų klubo misija – padėti Aušrai, kuri turi regos negalią, gerai pasiruošti olimpiadai. Juolab kad tarptautinio „Lions“ klubo viena iš veiklos sričių – pagalba regos sutrikimų turintiems žmonėms.“

„Lions“ klubas susitiko su A. Garunkšnyte, kuri pažadėjo pati atvykti į „Baltąją vakarienę“ Ukmergėje ir prisistatyti. Merginos treneris pateikė poreikių sąrašą, todėl jau dabar žinoma, ko sportininkei labiausiai reikia.

Kitas labdaros projektas – paremti neįgaliųjų sporto klubo „Vilkmergė“ bočios žaidimo entuziastus. Matyt, nedaugelis žino, jog ukmergiškiai buvo šio žaidimo pradininkai Lietuvoje.

„Ukmergėje vyksta tarptautiniai šios sporto šakos turnyrai, suvažiuoja daug komandų, o rajono sportininkai net neturi savo aprangos, įranga pasenusi, susidėvėjusi, bet atsinaujinimui nėra lėšų“, – apie vieną iš paramos tikslų pasakojo R. Račickienė.

Ji taip pat užsiminė ir apie dar vieną klausos negalią turinčią merginą, kuriai norėtų padėti. Kadangi ukmergiškė nepanoro viešintis, „Lions“ klubo nariai nutarė apie jos poreikius nepasakoti.

„Baltosios vakarienės“ organizatoriai tikisi, kad ir šiemet renginiu niekas nenusivils bei pagal savo išgales prisidės prie neįgalių žmonių svajonių išsipildymo.

Kvietimus į labdaros vakarą galima įsigyti Žuvų gatvėje esančiame salone „Grožio artelė“. Telefonas pasiteirauti +370 698 44 889.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

 

Virginija SAVICKIENĖ

Anykščiuose vyko tarptautinis floristinių kilimų konkursas tema ,,Anykščiai. Čia gera“. Kilimus pynė 21 komanda iš Lietuvos ir Latvijos. Kūrėjai varžėsi trijose konkursinėse grupėse: A grupės konkursantai kūrė ne mažesnį nei 10 kvadratinių metrų floristinį kilimą, B grupės – mažesnio ploto, C grupė – kompozicijas, aukštesnes arba platesnes nei 2,5 metro.

Šachmatų klubo ,,Juodasis rikis“ moterų komanda Sandra Noreikienė, Jurgita Amankavičienė, Janina Strikienė su sūnumi Martynu ir šių eilučių autorė dalyvavo A grupėje. Iš rapso sėklų, hortenzijų, kermėkų, varnalėšos žiedų buvo ,,išaustas“ šachmatinis kilimas šmaikščiu pavadinimu ,,Tik Anykščiuose gyvena karalienės“.

Nuo ankstaus ryto iki pat vakaro komandos dirbo prie savo kūrinių Vyskupo skvere, kad visą savaitgalį miesto šventės dalyviai galėtų grožėtis darbais.

Kitų metų liepos 24–25 dienomis šachmatų klubas ,,Juodasis rikis“ kartu su Veprių bendruomene dalyvausime pasauliniame gėlių kilimų projekte ,,XACOBEO21“, skirtame Santjago de Kompostela piligrimų keliui pažymėti. Prie projekto yra prisijungę 200 dalyvių iš 24 šalių: Pietų Amerikos, Afrikos žemynų, Indijos ir daugiausia – iš Pietų Europos. Lietuvoje prie projekto dar prisijungė Švėkšna ir Anykščiai. Projektas trunka dvejus metus, šįmet visi jo dalyviai galėjo siūlyti kilimų eskizus, tuomet vyko balsavimas ir išrinktas nugalėtojas, kurį tą pačią dieną visos prie projekto prisijungę organizacijos „aus“ savo miestuose. Mes pasirinkome Veprius, nes šis miestelis yra susijęs su piligrimyste.

Susipažinę su šio tarptautinio projekto organizatoriais sužinojome, kad gėlių kilimai Ispanijoje ir kitose pietų valstybėse gaminami daugiau nei 200 metų.Ten jie turi religinę prasmę. Per kiekvienus atlaidus, religines šventes žmonės jais išpuošia gatveles, kuriomis eis procesija. Tradiciškai moterys ir vaikai laukuose renka augalus, o vyrai kuria ir ant grindinio braižo eskizus.

Šiais laikais gėlių kilimais nuklotos gatvės traukia turistus, todėl jų gamyba pagrindinėse aikštėse ar gatvėse yra remiama savivaldybių. Bet vis dar yra pavienių žmonių, kurie gėlėmis gatves išpuošia savo iniciatyva.

Kilimo, kurį 2021 metais Vepriuose gamins šachmatų klubo ,,Juodasis rikis“ atstovės, eskizas.

Tokie kilimai pietų šalyse.

Mus remia:

 

Daiva ZIMBLIENĖ

Savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė

Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) turimą autoūkį papildė du nauji lengvieji automobiliai „Seat ATECA“.

Ekonomiškus ir saugius automobilius gydymo įstaiga įsigijo iš UAB „Autojuta“. Vieno automobilio kaina – 22 849,64 Eur (su PVM). Lėšų šiam pirkiniui PSPC gavo įgyvendindamas ES struktūrinių fondų ir Ukmergės rajono savivaldybės lėšomis bendrai finansuojamą projektą „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre“.

„Mūsų autoūkis jau daugelį metų nebuvo atnaujintas. Įstaigos darbuotojams trūko automobilių, skirtų mobilias šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų konsultacijoms, pacientų lankymui namuose, taip pat pavėžėjimui. Džiaugiamės naujais automobiliais, kurių dėka personalo darbas taps greitesnis, patogesnis bei saugesnis“, – sakė įstaigos vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė.

PSPC dabar iš viso turės 9 lengvuosius automobilius. Seniausieji iš jų yra „VW Sharan“ – pagaminti ir eksploatuojami nuo 2002 metų.

Nijolė STUNDŽIENĖ

Šią savaitę į Policijos komisariatą, gyvūnų globos atstovus kreipėsi rajono gyventoja, kuri informavo apie protu nesuvokiamą žiaurumo atvejį. Pasak pareiškėjos, vienos sodybos kieme ji išvydo, kaip iš matymo pažįstamas vyras prievartavo savo augintinį. Po šio pranešimo į nurodytą kaimą atvykę pareigūnai pradėjo administracinę teiseną dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Galimai skriaudžiamas šuo buvo išvežtas veterinarų patikrai.

Tai, ką išvydo, atėmė žadą

„Gimtosios žemės“ kalbinta apie šį įvykį pranešusi moteris nenorėjo viešinti savo pavardės, nenurodė ji ir vietos, kurioje tai įvyko.

„Liepos 27-osios ryte, apie 7 valandą, važiavau į darbą ir viename kieme pastebėjau nuogą klūpantį vyrą, o šalia jo – šunelį. Smalsumo vedama šiek tiek pristabdžiau automobilį ir netekau žado po to, ką išvydau“, – kalbėjo moteris, tikindama, jog jau keletą dienų negali atsigauti dėl patirto šoko. – Nesu vietinė gyventoja, bet šį asmenį iš matymo pažinojau, buvau girdėjusi įvairių gandų dėl jo elgesio, įgūdžių stokos, bet nelabai tomis kalbomis tikėjau. O dabar įsitikinau išvydusi savo akimis.“

Pasak pareiškėjos, tuomet ji nesustojo, nes sutriko, išsigando. Tačiau nuvykusi į darbą, pasikalbėjusi su bendradarbiais, moteris suprato, jog turi kažko imtis, gelbėti vargšą gyvūną. Tuomet ji susisiekė su policija, viešosios įstaigos „Klajūnas“ vadove ir jiems viską papasakojo.

„Aš tikrai neketinu viso to pamiršti, numoti ranka. Tas žmogus turėtų būti kontroliuojamas policijos, stebimas socialinių darbuotojų, gydomas specializuotoje įstaigoje… Apie tai būtina kalbėti, informuoti visuomenę…“ – emocijų neslėpė įvykio liudininkė.

Ji pasidžiaugė policijos pareigūnų, gyvūnų globos namų atstovų dėmesingumu, operatyvumu. Pasak moters, su ja netrukus buvo susisiekta, ji apklausta, vėliau pranešta, jog šunelis išvežtas į veterinarinę kliniką.

„Artimiausiu metu ketinu kreiptis į vietos seniūniją, rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, kitas institucijas, kurių darbuotojai, mano įsitikinimu, turėtų pasirūpinti šiuo neadekvačiu vyru. Kiek žinau, namuose, kur jis gyvena, yra ligonių. Įdomu, ar juos aplanko socialiniai darbuotojai, ar gali toks asmuo rūpintis kitais. Taip pat labai svarbu, kad jam daugiau nebūtų leista laikyti gyvūnų…“ – kalbėjo moteris.

Sprendimas – po veterinarijos gydytojų išvadų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistė Asta Krogertienė informavo, kad rajono Policijos komisariate, gavus pranešimą apie minėtąjį atvejį, buvo pradėta administracinė teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šiuo metu atliekamas tyrimas.

„Nusikalstama veika galimai įtariamas asmuo iki šiol policijai nebuvo žinomas. Jis nėra nei teistas, nei baustas“, – kalbėjo A. Krogertienė. Ir pridūrė, jog policijos pareigūnai su minėtuoju asmeniu bendravo, o tyrimo eiga priklausys nuo veterinarijos specialistų išvadų, kai bus aišku, ar gyvūnas yra patyręs kokių nors sužalojimų.

Komunikacijos poskyrio specialistės teigimu, sprendimas šiame tyrime turėtų būti priimtas jau kitą savaitę.

Keturkojui ieškos naujų namų

VšĮ „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė „Gimtajai žemei“ sakė, jog pati dalyvavo paimant šunelį iš minėtosios sodybos.

„Namų durų mums niekas tuomet neatidarė. Gyvūną radome už namo, senoje būdoje, šalia kurios buvo tik indas su pažaliavusiu vandeniu. Tolimiausiame būdelės kampe pastebėjome ir įsispraudusį nediduką šunelį. Jis nei lojo, nei puolė, tik baikščiai žiūrėjo. Kai jį ištraukiau, nesipriešino, o nuvežtas į Jonavos veterinarinę kliniką į nieką nereagavo, lyg būtų vaškinė figūrėlė. Šuo nieko neėdė, net vandens nelakė. Vet. gydytoja sakė, kad toks elgesys – šokinė būsena dėl patirto streso. Pirmiausia keturkojį teko nublusinti, nes kailiukas buvo pilnas šių šokinėjančių, ropojančių padarų. Vėliau buvo atlikti išsamūs tyrimai. Šunelis, kurį pavadinome Greidu, šiuo metu yra klinikoje, jam lašinami vaistai, duodami raminamieji, vitaminai. Ten jis pasiliks, kol atsigaus“, – kalbėjo I. Germanienė.

Jau kitą dieną paaiškėjo ir tyrimų išvados. Pasak VšĮ „Klajūnas“ vadovės, laimei, kraujo tyrimai geri, gyvūno vidaus organai nesužaloti, tačiau diagnozuotas galinės kojos girnelės išnirimas – galimai smurto pasekmė. Taip pat yra didelė išvarža, kurią būtina operuoti. Pašnekovė pasidžiaugė, kad šunelis jau pradėjo domėtis maistu, ėsti.

I. Germanienė patikino: „Greidas tikrai nebus grąžintas šeimininkui. Svarstome apie naujų namų paiešką, kad šuo iš klinikos galėtų vykti tolesnei reabilitacijai tiesiai pas gerus žmones. Jo psichinė būklė sunki, ir jei jis atkeliaus į laikiną globą prieglaudoje ar pas globėjus, o paskui, kai patikės žmonėmis, vėl teks keisti gyvenamą vietą – savijauta gali pablogėti.“

Stebėjosi žmonių abejingumu

Gyvūnų globa užsiimanti moteris stebėjosi ir tame kaime, kur nutiko šis įvykis, gyvenančių žmonių abejingumu. Neva daugelis žinojo apie vyro nesveiką polinkį, tačiau visi tylėjo. I. Germanienei keista, kad žiauraus elgesio su šunimi nepastebėjo net artimiausi kaimynai.

„Šioje situacijoje mes – bejėgiai, galime padėti tik gyvūnui, – apie savo veiksmus pasakojo I. Germanienė. – Dar kartą kreipėmės į įvairias instancijas – policiją, savivaldybę, socialines tarnybas, išsiuntėme elektroninius laiškus, prašydami pateikti priežastis, kodėl nesiimama priemonių. Taip pat susisiekėme su viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovais, tikėdamiesi šios organizacijos teisininkų pagalbos.“

I. GERMANIENĖS nuotr.

 

Genovaitė KAZIELIENĖ

Į „Gimtosios žemės“ redakciją kreipėsi senjorė, kuriai prireikė tvarkyti reikalus „Sodros“ Ukmergės skyriuje. Kadangi ji gyvena rajono pakraštyje esančiame kaime, į miestą moterį atvežė kaimynas. Bet įeiti į „Sodros“ pastato vidų atvykusioji negalėjo – durys buvo užrakintos. „Nebuvo net ko paklausti, kaip patekti į priėmimą. Tik vėliau sužinojome, kad pirmiausia reikia pasiskambinti, tada užsiregistruoti ir tik tuomet lankytojas bus priimtas. Labai keista, kad jau kaži kada pasibaigus karantinui, patekimas į šią įstaigą vis dar ribojamas. „Sodra“ galėtų pasirūpinti kažkaip informuoti, galbūt per rajono spaudą, žmones apie esamą tvarką“, – samprotavo skaitytoja.

Šią situaciją pakomentavo „Sodros“ komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič: „Vadovaudamiesi rekomendacijomis, kol nesibaigė ekstremali situacija, raginame gyventojus rinktis nuotolinius konsultacijų būdus – telefonu, elektroniniais paklausimais ar „gyvais pokalbiais“ (chat) „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojams, o į klientų aptarnavimo padalinius vykti tik esant būtinybei.

Taip pat siekdami išvengti susibūrimų uždaroje patalpoje, klientų aptarnavimo skyriuose priimame tik iš anksto užsiregistravusius klientus – kad nesusidarytų grūstis ir kiekvienas žmogus galėtų patogiai planuoti savo atvykimo į „Sodrą“ laiką. Be to, po kiekvieno kliento apsilankymo darbo vieta yra dezinfekuojama taip užtikrinant klientų bei darbuotojų saugumą. Gyventojai registruotis konsultacijai gali paskambinę telefonu 1883 arba internetu www.sodra.lt/registracija. Po registracijos, Jūsų pasirinktu būdu (el. paštu arba trumpąja SMS žinute telefonu), gausite patvirtinimą ir bilieto numerį. Atvykus konsultacijai Jus pasitiks specialistas. Prašome atvykti Jums paskirtu laiku. “

AUTORĖS nuotr.