Direktorė V. Reipaitė: „Į Kraštotyros muziejų turizmas labai organiškai įsiliejo“.

„Etninė kultūra - mūsų gyvenimo vertybės“, Naujausi, Žmonės

Muziejininkystės ir turizmo sąjunga Ukmergėje pasiteisino

Spalio mėnesį bus metai, kai Ukmergės kraštotyros muziejus perėmė rajone turizmo reikalus. Turizmo sektorius prie muziejaus buvo prijungtas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kuomet muziejui buvo perduotas likviduojamo Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro turtas ir funkcijos. O kitų metų sausio 15-ąją sukaks metai, kai Ukmergės kraštotyros muziejui vadovauja nauja, konkursą laimėjusi direktorė – Violeta Reipaitė.

Apie dabartinę, turizmu pasipildžiusią muziejaus veiklą, darbus bei ateities perspektyvas ir kalbėjomės su muziejaus vadove.

– Taigi, ar pasiteisino muziejininkystės ir turizmo sąjunga?

– Toks atvejis, kai turizmo sektorius prijungiamas prie muziejaus – Lietuvoje ne pirmas. Tai padarė Jonava, Radviliškis, Tauragė ir kt. Kiekvienas turistas, pasivaikščiojęs po miestelį ar parkelį, užsuka ir vietos į muziejų. Tad nereikia labai stebėtis, kad muziejus ir turizmas buvo sujungti. Yra bendrų reikalų. Į Ukmergės kraštotyros muziejų turizmas labai organiškai įsiliejo. Man labai džiugu, kad į muziejaus kolektyvą atėjusios turizmo informacijos vadybininkės įsitraukė į renginius, į virtualią erdvę – sėkmingai tęsia pradėtus darbus ir imasi naujų. O ir muziejininkai ėmė kitaip žiūrėti į turizmą – jie pamatė galimybę ištransliuoti žinią apie savo veiklą per turizmo prizmę. Vieni su kitais glaudžiai bendradarbiauja siekdami atskleisti Ukmergės krašto potencialą: turizmas ėmė akcentuoti kultūrinę ir istorinę rajono vertę, o muziejus ir jo skyriai suprato savo kaip turizmo traukos objektų galimybes. Manau, kad šis projektas yra sveikintinas. Vieni kitiems tikrai netrukdome, tačiau sakyti, kad viskas čia idealu, irgi negaliu.

– Ką per šiuos pastaruosius metus pavyko nuveikti Ukmergės turizmo sektoriuje?

– Visų pirma, objektais, išsamiais aprašymais ir fotografijomis buvo papildyta svetainė www.ukmergeinfo.lt, kuri dabar yra nuolat atnaujinama ir tobulinama. Siekiant didinti Ukmergės krašto žinomumą Lietuvos mastu, parengtas intriguojantis straipsnis „Ukmergė ir jos apylinkės – netikėtų atradimų kraštas“, sėkmingai publikuotas turizmo naujienas pristatančioje populiarioje svetainėje www.welovelithuania.com . Reaguodami į turistų poreikius, parengėme pasiūlymų paketą, padėsiantį susiplanuoti kelionę po Ukmergės miestą ir rajoną, – „TOP 10 – ką nuveikti Ukmergės mieste?“ ir „TOP 10 – ką nuveikti Ukmergės krašte?“ Ateityje ši informacija virs informatyviais lankstinukais, skirtukais knygoms.

Prisidėdami prie 2020 m. Lietuvos muziejų kelio renginių ciklo „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ bei reaguodami į augantį susidomėjimą gamtos objektais, turizmo informacijos vadybininkai parengė virtualią parodą „Atgyjanti praeitis“, kurioje pateikiama glausta informacija apie 22 Ukmergės rajone esančius piliakalnius. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Ukmergės turizmas“ karantino metu buvo pradėtos publikuoti didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusios afišos apie vertingiausius Ukmergės rajono gamtos objektus, į maršrutą „Dvarų žiedas“ įtrauktus dvarus, maršrutą „Ukmergė – lobių miestas“ reprezentuojančius pastatus bei įdomiausias istorijas apie juos. Sukurta socialinių tinklų komunikacijos strategija įgalina išlaikyti pusiausvyrą tarp pačių kuriamo turinio ir dalinimosi aktualiomis temomis.

Noriu pasidžiaugti turizmo specialistų parengtu ir Lietuvos kultūros tarybos 100 proc. finansuojamu projektu „Virtualus turas „Miestas delne“, kuriuo siekiama mažinti ekstremalios situacijos padarinius kultūros srityje. Visuomenei taip pat bus pristatytas atnaujintas ir informacija papildytas maršrutas „Žydų bendruomenė Ukmergėje“. Atsinaujins ir didelio populiarumo sulaukęs interaktyvus maršrutas „Dainuojantys Ukmergės balandžiai“. Jį papildė keturios naujos, visuomenės iniciatyva mieste pastatytos balandžių skulptūros. Be to, jau išleistas ir šį maršrutą papildysiantis žemėlapis, kuris padės svečiams ir savo kraštą tyrinėjantiems gyventojams lengviau atrasti šiuos smulkiosios architektūros pavyzdžius.

Siekiant didinti atvykstančių turistų srautus, darbuotojai sėkmingai vyksta į turizmo parodas ir muges, kuriose pristato Ukmergės kraštą. Tai ir „Adventur 2020“, Biržų miesto šventė, „Sostinės dienos 2020“ ir kt. Miesto centre restauravus kultūros paveldo objekto statusą turintį pastatą ir įkūrus jame Tolerancijos centrą, buvo išplėstas paslaugų spektras: buriama miesto bendruomenė kultūriniams, edukaciniams renginiams, bendruomeninėms šventėms, pristatomas žydų ir lietuvių tautų kultūros paveldas, puoselėjami darnūs bendruomeniniai ir tautų santykiai.

Į Ukmergę atvykę turistai visada maloniai laukiami turizmo informavimo paslaugas teikiančioje „Mūsų krautuvėlėje“, kurioje miesto svečiai ras visą aktualią turistinę informaciją bei galės įsigyti originalių Ukmergės krašto kūrėjų, tautodailininkų ir amatininkų rankų darbo suvenyrų, tautinio paveldo dirbinių, meno kūrinių bei vietos ūkininkų produkcijos.

– Kaip muziejus išgyveno netikėtai užgriuvusią COVID-19 pandemiją?

– Buvome susidėlioję tokį fantastiškai gražų visų metų veiklos planą. Deja, visi darbai sustojo. Nelemto karantino metu muziejus nebuvo uždarytas – jo veiklos persikėlė į virtualią erdvę. Net parodos. Tai visiems mums buvo visiškai nauja patirtis, didelis iššūkis. Teko persiorientuoti, daryti tai, ko iki tol neišdrįsome – parašyti, parodyti. Manau, kad darbuotojams tai patiko. Pasirodo, jie sugeba ir rašyti, ir fotografuoti bei surasti labai įdomių objektų. Tos įvykusios korekcijos savotiškai paskatino kitaip susiorganizuoti darbą ir praplėsti veiklos ribas. Dabar jie jau yra pasirengę bet kokiems variantams. Jeigu vėl uždarytų – turi pakankamai ir nuotraukų, ir aprašytų eksponatų.

– Atšaukus karantiną, šalies gyventojai buvo raginami keliauti po Lietuvą. Ar daug turistų aplankė Ukmergės kraštą?

– Mes skaičiuojame kiekvieną mėnesį mūsų muziejuje ir jo skyriuose (Vepriuose, Užugirio dvare ir Siesikų pilyje) apsilankančius turistus. Nuo šių metų sausio 1-osios iki birželio 30 dienos sulaukėme 4 326 lankytojų. Atkreipiu dėmesį, kad per minėtą laikotarpį muziejus buvo atidarytas vos pustrečio mėnesio – paskelbus karantiną, užsidarė kovo 16-ąją, o vėl atsidarė – birželio 16 dieną. O vien per vieną liepos mėnesį turėjome 3 741 turistą. Čia daug ar mažai? Galimos įvairios interpretacijos. Manau, kad jei mes būtume normaliai dirbę, viskas čia būtų gerai su mūsų muziejų lankymu.

– Kokios populiariausios turistų lankomos vietos Ukmergės krašte? Kur labiausiai žmonės veržiasi?

– Populiariausios ekskursijos po Ukmergės miestą, domimasi balandžių skulptūromis, taip pat labai mėgsta žmonės pakilti į buvusį gaisrinės bokštą. Pavyzdžiui, vien per liepą 56 žmonės buvo į jį užkopę ir žvalgėsi po Ukmergę. O rajone, aišku, keliaujama po dvarus.

– O kaip garsusis Ukmergės dvarų žiedas? Ar jis lankomas?

– Taip, jis lankomas, o kitais metais, manau, tai vyks dar intensyviau. Muziejuje pradėjo dirbti kelias užsienio kalbas mokanti ekskursijų vadovė – profesionali gidė, kuri turistus lydės ne tik po miestą, bet ir po dvarus. Gidas – specialybė, ne bet kas juo gali būti. Reikia sugebėjimų, išsilavinimo, atestatų. Tai pirmasis profesionalus gidas Ukmergės kraštotyros muziejuje. Mūsų turizmo informacijos vadybininkių darbas bus suregistruoti turistų srautus, sustatyti maršrutus bei juos reklamuoti. Iš dvarų žiedą sudarančių šešių dvarų tik du yra valstybiniai, o kiti – privatūs. Tad reikia su privačių dvarų šeimininkais suderinti laikus ir atvykstančių žmonių skaičius.

– O jūs pati ar jau pabuvote visuose turistų lankomuose objektuose Ukmergės rajone?

– Per darbus dar nespėjau visų aplankyti. Dar turiu tam laiko. Be Ukmergės dvarų žiedo labai norėtųsi labiau išpopuliarinti žydų bendruomenės veiklą. Mano žvilgsnis dar labai krypsta ir į Veprius. Ten tiek daug puikių dalykų yra! Mane šis miestelis labai žavi. Ten galima padaryti vienintelį Lietuvoje atvirų fondų muziejų. Ten tokių eksponatų – „perlų“ yra, tik nelabai jie išviešinti. Plėsti šio muziejaus ten neįmanoma, kadangi aplinkui nėra laisvos žemės. Reikėtų pastatą tik tinkamai sutvarkyti ir apšiltinti. Manau, jog su laiku daugelis dalykų bus pajudinti iš mirties taško. Turime daug medžiagos apie partizaninį judėjimą. Viliuosi, kad lauke, prie Ukmergės kraštotyros muziejaus atsiras apskritus metus, net ir žiemą veikiantis lauko terminalas, kurio ekrane bet kada į miestą atvykę turistai galės rasti visą informaciją apie lankytinus objektus rajone ir mieste. Norėjome terminalą įsigyti šiemet, bet tam pritrūko pinigų. Dėl šiam projektui apriboto finansavimo muziejui būtų tekę prisidėti 17 tūkst. eurų. Mes tokios sumos niekaip nebūtume sugraibę, o ir savivaldybė tokių lėšų nebuvo įtraukusi į šių metų biudžetą. Manau, kad tai tikrai pavyks įgyvendinti ateityje, tik turime surasti finansavimo šaltinius.

– Net neabejoju, jog pradėjusi vadovauti muziejui, atlikote gilią ir išsamią jo veiklos, finansavimo ir kt. analizę. Ko, jūsų manymu, trūksta, kad klestėtų muziejininkystė ir turizmas Ukmergės krašte?

– Trūksta žmonių ir pinigų. Atlyginimai tokie, kad net liežuvis neapsiverčia jų garsiai įvardinti. Muziejuje dirba žmonės ne tik su bakalauro, bet ir su magistro išsilavinimu. Ir už savo darbą gauna tik po 500–600 eurų į rankas. Paprastiems ir nekvalifikuotiems darbams labai reikia mums daugiau ir darbininkų skyriuose. Iš viso muziejuje ir jos skyriuose šiuo metu dirba 30 žmonių. Apskritai Ukmergėje skiriamas pakankamas dėmesys kultūrai ir muziejininkystei. Apie tai byloja geros buvusio archyvo patalpos Gedimino gatvėje, dabar skirtos muziejaus fondams saugoti. Tai rodo rajono valdžios rūpestį ir supratimą.

– Kas artimiausiuose jūsų planuose?

– Man yra nuobodu, jei aš kažko nedarau. Tai vis prisigalvoju visokių darbų. Labai norėčiau ir darau viską, kad tiek Siesikų pilyje, tiek Užugirio dvare kas mėnesį būtų organizuojamas koks nors renginys. Kad judesio ten būtų daugiau. Pradėti reikėtų nuo nedidelių kamerinių renginių – ar romansus kas nors padainuotų, ar skaitymus kokius nors surengtų... Užugiryje ilgą laiką visi buvo prisirišę tik prie vieno metų renginio – Smetoninių. O dabar jau ir Antanines planuojame. Aišku, jos turės būti visai kitokio formato nei Smetoninės. Manome, kad regata ten turėtų vykti kaip atskiras renginys. Pavyzdžiui liepą. Čia jau mūsų turizmo informacijos vadybininkams riekės labai pasistengti ir šias veiklas išvystyti.

 – Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi

Daiva ZIMBLIENĖ,

rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. Specialistė

Mus remia:

 

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas