Renginyje – apie lyčių lygybę ir galimybę rinktis

Gabrielė BRAZAITYTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentė

Rugpjūčio 13 dieną Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuotas informacinis renginys „Gerovė ir lyčių lygybė: Kodėl? Kas? Kaip?“, kurio metu aptartos lyčių nelygybės ištakos bei pateikti galimi problemos sprendimo būdai.

Jau trečius metus tęsiamas projektas, iš pradžių rengtas savivaldybių darbuotojams bei savivaldybėms pavaldžioms institucijoms, tapo prieinamas ir bendruomenių nariams. Nors renginyje susirinkusiems Ukmergės rajono savivaldybės bei seniūnijų atstovams nėra tekę tiesiogiai patirti diskriminacijos dėl lyties, seminaro lektorė, Kauno moters užimtumo centro direktorė Rasmina Čepkauskienė patikino, jog tai tebėra opi problema, kurios ištakos siekia pirmuosius vaiko gyvenimo metus.

R. Čepkauskienė paaiškino biologinės bei socialinės lyties sąvokas. Esą, vaikas auklėjamas atsižvelgiant į biologinę lytį – mergaitėms nuo mažens perkami rausvi, gelsvi, o berniukams – mėlyni, žalsvi arba tamsūs drabužiai. Mergaitės raginamos žaisti lėlėmis, berniukai – mašinomis, o bet koks vaiko poreikis turėti priešingai lyčiai priskiriamų žaislų laikomas nenormaliu. Taip iš anksto formuojama socialinė lytis – stereotipiniai lyčių vaidmenys. Juos Kauno moters užimtumo centro direktorė paprašė įvardyti pačių seminaro dalyvių. Prisimindami pasakymus, skirtus berniukams ir mergaitėms, jie suformavo stereotipinės moters bei vyro portretus. Moteriai priskiriamas rūpestis namais bei partneriu. Ryžtas ar veiklumas laikomi neigiamais, „nemoteriškais“ bruožais. Labiau vertinamas švelnumas, elegancija, išvaizdos puoselėjimas. Primetama motinystė, o sprendimas nesusilaukti vaikų dažnai sukelia nuostabą bei kritiką. Stereotipinis vyras, pagal seminaro dalyvių suformuotą prototipą, turi būti stiprus, veiklus, ryžtingas, gebantis slėpti emocijas. Jam priskiriama prievolė finansiškai aprūpinti šeimą, o to padaryti negebantis dažnai laikomas negerbtinu.

Visuomenėje įprasti stereotipiniai vyro ir moters vaidmenys ne visuomet atitinka realybę, todėl, pasak R. Čepkauskienės, gali padaryti žalos. Spaudimą uždirbti, būti stipriems jaučiantys ir su tuo susitvarkyti negebantys vyrai ieškodami paguodos gali įnikti į alkoholio vartojimą, o susikaupusią agresiją išlieti smurtaudami šeimoje. Dėl gajaus stereotipo, jog vyras pats privalo tvarkytis su savo problemomis, retas kreipiasi pagalbos į specialistus, o tai gali privesti iki savižudybės. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, prieš save ranką pakelia 6 – 7 kartus daugiau vyrų nei moterų.

Renginyje aptartas ir lyčių stereotipų lemiamas darbo užmokesčio atotrūkis. Statistiškai vidutinis mėnesinis vyro darbo užmokestis siekia 841 Eur, tuo tarpu moterų – 710 Eur. Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais užmokesčio atotrūkis Lietuvoje sudarė 12,4 proc. Jį lemia tai, jog moterys linkusios rinktis mažiau kvalifikuotus darbus, rečiau užima vadovaujančias pozicijas ar išvyksta į stažuotes. Toks mąstymas, anot R. Čepkauskienės, formuojamas dar vaikystėje. Žaislų lentynos, skirtos mergaitėms, yra prikrautos žaislinių virtuvėlių, šluotų ir kirpyklos reikmenų, o parduotuvių skyriai, skirti berniukams, yra pilni „Lego“ kaladėlių ir kitų erdvinį bei loginį mąstymą lavinančių žaislų. Sulaukusios vidutiniškai 6 metų mergaitės ima save vertinti kaip mažiau gabias atliekant loginio mąstymo reikalaujančias užduotis, tad suaugusios renkasi humanitarines bei socialines profesijas, kurios yra prasčiau apmokamos nei darbas sveikatos apsaugos, informacinių technologijų ar finansų srityje. Kauno moters užimtumo centro direktorė pabrėžė, jog vaiko priežiūra dažnai tampa dar viena sudėtingesnio įsidarbinimo ar mažesnio atlyginimo priežastimi, tačiau ši problema jau pradėta spręsti. Pagal 2018 metais įsigaliojusias Lietuvos Respub-likos darbo kodekso pataisas, „darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus“. Darbuotojo pateikti prašymai, susiję su šeiminiais reikalais, turi būti apsvarstyti, o nesant galimybės jų įgyvendinti, privaloma pateikti pagrįstą atsakymą raštu.

Po seminaro metu kilusios diskusijos, esą vaidmenimis dalintasi jau akmens amžiuje, prieita prie išvados, jog demokratinėje visuomenėje lyčių lygybė kalba apie galimybę rinktis. Tad tėvai ar kiti ugdytojai turi suteikti teisę vaikams nuo mažens rinktis pomėgius ir veiklas, neskirstydami jų į vyriškus ir moteriškus užsiėmimus ir neribodami ateities perspektyvų abiejų lyčių asmenims.