Nuo rugpjūčio – Darbo kodekso pakeitimai

Rugpjūčio 1-ąją įsigaliojo daugeliui aktualūs Darbo kodekso pakeitimai. Nuo šiol pagal terminuotą sutartį iki konkurso bus galima įdarbinti pasirinktą darbuotoją, keičiasi darbo sutarties nutraukimo sąlygos verslo pardavimo ar likvidavimo atvejais, darbo ginčų nagrinėjimo sąlygos. Turintiems sveikatos sutrikimų, atsiranda daugiau garantijų.

Valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse ar viešosiose įstaigose, į vadovaujančias ar specialistų pareigas paprastai rengiami konkursai. Pareigybių, dėl kurių organizuojami konkursai, sąrašą ir organizavimo tvarką įprastai nustato Vyriausybė. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad yra įstaigų, kuriose konkursų specifiką nustato specialūs įstatymai, pvz., Muziejų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas ir kt. Tiesa, šie įstatymai dažniausiai reglamentuoja įstaigų vadovų konkursus, o kitų pareigybių konkursai lieka nereglamentuoti.

Darbo kodekso pataisomis nustatoma, kad jeigu specialusis įstatymas neaptaria pareigybių konkursų organizavimo tvarkos, tuomet ją reglamentuos Vyriausybė.

Terminuota sutartis iki konkurso

Darbo kodekse numatyta nauja galimybė sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Ši pataisa aktuali dėl to, kad paprastai nuo konkurso paskelbimo iki nuolatinio darbuotojo priėmimo į darbą praeina apie 2-3 mėnesiai, o kai skelbiamas pakartotinis konkursas – dar ilgiau. Kadangi valstybės ir savivaldybių įstaigos bei įmonės turi pareigą užtikrinti nepertraukiamą darbą arba viešųjų paslaugų teikimą, darbuotojų trūkumas gali apsunkinti situaciją. Dėl to sudaroma galimybė priimti darbuotoją terminuotam darbui iki konkurso.

Darbo sutarties nutraukimas likvidavus ar perdavus verslą

Nėščioms moterims ir tėvams, auginantiems vaikus iki 3 m., taikoma ypatinga apsauga darbo rinkoje – darbdavys negali šių darbuotojų atleisti. Tačiau tais atvejais, kai pvz., įmonė likviduojama ir vienos iš darbo sutarties šalių (t. y. darbdavio) tiesiog nebelieka, toks apribojimas gali sukelti papildomų problemų. Nuo šiol likvidavimo atveju nutraukti darbo sutartį su tokiais darbuotojais galima.

Kai verslas perduodamas, taip pat draudžiama keisti dirbančiųjų darbo sąlygas ir atleisti besilaukiančias darbuotojas ir turinčius vaikų iki 3 m. Dėl to pasitaiko situacijų, kai darbuotojai nesutinka tęsti darbo santykių, tačiau darbdavys vis tiek negali jų atleisti. Pataisomis sudaryta galimybė atleisti darbuotoją, turintį vaikų iki 3 m. ir nesutinkantį toliau dirbti perdavus verslą, nors jo darbo sąlygos nesikeičia.

Turintiems sveikatos sutrikimų

Darbo kodekso pakeitimai palengvins sunkiomis ligomis sergančiųjų situaciją darbe: atsiras galimybė dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, bus galima patogiau išeiti atostogų, kai tik darbuotojui prireikia, padidės išeitinės išmokos, jeigu šis dėl sveikatos nebegali dirbti.

Draudimas diskriminuoti. Darbo kodeksu įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Iki šiol toks diskriminacijos pagrindas nebuvo įtvirtintas. Buvo įvardijamas draudimas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Įteisinus draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės, diskriminaciją patyręs darbuotojas turės galimybę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Lankstesnės darbo sąlygos. Darbo kodeksu taip pat sudarytos geresnės galimybės sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu.

Iki šiol darbdavys privalėjo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašydavo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to pageidaudavo darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Nuo rugpjūčio 1 dienos darbdavys turės pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir tuomet, kai to paprašys darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą. Nuotolinis darbas galės būti nesuteikiamas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pavyzdžiui, darbas gamykloje prie konvejerio.

Dvigubai didesnės išeitinės išmokos. Darbo kodekse numatytos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka yra tokia pati kaip ir daugumai darbuotojų: vieno mėnesio atlyginimo dydžio, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus.

Įsigaliojus pataisoms išeitinės išmokos padvigubės – dirbus trumpiau nei metus bus išmokamas vieno mėnesio atlyginimas, dirbus ilgiau nei metus – dviejų mėnesių.

Atostogos – pirmumo tvarka. Remiantis nauja tvarka, darbdavys turės užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti atostogų. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui, pagal atostogų suteikimo eilę.

Iki šiol darbdavys būtinai turėjo tenkinti nėščios dirbančiosios prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.

Dabar darbdavys turės pritarti ir susirgusio darbuotojo prašymui jam patogiu metu išeiti kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Panašus reglamentavimas taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant neapmokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turės tenkinti.

Apie turimus sveikatos sutrikimus darbdavys informuojamas pateikiant jam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

„G. ž.“ inform.