„Etninė kultūra - mūsų gyvenimo vertybės“, Kultūra

Prie senovės prisilietus

Danutė GELŪNIENĖ,

Regina MAŽELIENĖ

Liepos 22 dieną nuo Siesikų šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčios mažojo bokštelio nukeltas 1774 metais pagamintas kryžius, kuris buvo grėsmingai pasviręs ant bažnyčios stogo. Jis išvežtas į Kauną restauruoti. Palyginti su amžiumi (246 metų), jo būklė gera, tik žiojėja kulkų skylės ir nulaužtas vienas saulės spindulys. 1944 metais didžiajame bažnyčios bokšte, kuris turi šaudymo angas, buvo įsitaisęs vokiečių šaulys, todėl bokštas iš rusų lėktuvo buvo numuštas ir tik 1953 metais atstatytas. Siesikų bažnyčia yra unikalus kultūros vertybių nacionalinės reikšmės statinys, stovintis nuo 1537 metų – 483 metus. Tai vienas iš gražiausių renesansinio stiliaus statinių regione ir vienas iš dviejų tokių renesansinių statinių Lietuvoje.

Pirmoji bažnyčia čia buvo funduota Vytauto Didžiojo, tuoj po krikščionybės įvedimo Lietuvoje 1412 metais. Tai liudijantis dokumentas rašytas ant pergamento ir patvirtintas antspaudu. Nedidelė medinė bažnyčia išstovėjo iki 1535 metų, kai 1537-aisiais Daumantas Siesickis testamentu paliko Kristoforui Siesickiui pastatytą mūrinę šv. Apaštalo Baltramiejaus vardu pavadintą bažnyčią. Iki 1607 metų ji priklausė evangelikams reformatams, kol kalvinistai Siesickiai (kaip ir visa Radvilų giminė) perėjo į katalikybę.

Dabartinė bažnyčia galutinį vaizdą įgavo 1662–1668 metais po Kazimiero vėliavininko ir Kazimiero LDK kuchmistro vykdytų rekonstrukcijų, pritaikant ją katalikų reikmėms. Prisiminkime, kad senovėje žmonės neturėjo pavardžių, tik vardus ir vietovę, kurioje gyveno. Pavyzdžiui, Daumantas Siesickis, o pavardės įvestos vėliau – XVII amžiaus antroje pusėje.

Tačiau 1774 metais bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino dokumentus, todėl iki to laiko bažnyčios istorija surinkta iš fragmentų ir fundatorių Siesickių testamentų.

Po gaisro buvo sudėtos naujos medinės stogo konstrukcijos, kurios be esminių pakeitimų laikosi iki šių dienų. Laikas, oras, vanduo, sniegas atliko savo „darbą“ ir pastatas pradėjo „sunkiai sirgti“.

2016 metais Lietuvos varpininkų asociacija įgyvendino svarbų bažnyčios bokšto tvarkybos darbų (avarijos grėsmės pašalinimo) projektą, sutvarkė bokšto 4 ir 5 aukštus, demontavo du labai vertingus (1501 ir 1692 metais gamintus) varpus ir kol kas paliko saugojimui, nes jie kabojo ant sutrūnijusių sijų ir kėlė pavojų. 2016 metais į bažnyčią nukrito tinko luitas, šiuo metu bokšto viršūnė sutaisyta. Daug pasrangų įdėjo kunigas Rimas Mačiulskis. Jis sutvarkė bažnyčios registrą, inventorizavo turtą, atnaujino turto aprašus, pradėjo įgyvendinti bokšto renovaciją.

Dabartinis klebonas Kazys Gražulis toliau imasi tvarkybos darbų, pasitelkęs specialistus kuria tęstinį avarinės grėsmės pašalinimo projektą ir remontuoja stogo dangą. Darbams ir iniciatyvoms pritaria rajono meras ir savivaldybė, buvo pasitelktas iš Kauno galingesnis ir aukštesnis statybinis kranas, kurio dėka nukeltas kryžius ir išvalyti lietvamzdžiai bei latakai. Sėkmė priklausys nuo požiūrio tų žmonių, kurie tvarko finansus. Pastatas valstybinės reikšmės, kultūros paveldas. Tikimės ir laukiame supratimo ir svarbių, atsakingų sprendimų.

Jausmas liečiant tokį seną kryžių nenusakomas žodžiais. Ateikite, parymokite ir pabūkite toje senovės auroje ir pamąstykite, ką paliekame po savęs, ką pasakome savo vaikams, kad jie ilgai atmintų.

Žodis yra materialus. Jis atmenamas!

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas