Asociatyvi nuotrauka.

Sveikata

Ukmergiškiai nukentėjo ir nuo šikšnosparnio, ir nuo beždžionės įkandimų

Rita BAGDANAVIČIŪTĖ

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Per penkis šių metų mėnesius į Ukmergės rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigas medicininės pagalbos kreipėsi 23 asmenys, nukentėję nuo laukinių ir naminių gyvūnų. Iš jų septyniolikai žmonių skirta imunoprofilaktika – pasiutligės vakcinos kursas. Nuo šunų nukentėjo aštuoniolika asmenų, nuo kačių – du, vienas asmuo kreipėsi dėl kontakto su šernu, po vieną nukentėjo nuo šikšnosparnio ir nuo beždžionės įkandimo.

Pasiutligė – tai skiepijimais valdoma žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri visuomet yra mirtina dėl progresuojančios encefalopatijos. Sukėlėjas – pasiutligės virusas. Jis labai neatsparus išorinėje aplinkoje, todėl užsikrečiama tik tuomet, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės patenka į žaizdą per pažeistą odą arba gleivines. Pasiutligės virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per aplinkos daiktus beveik neįmanomas. Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs profilaktinį vakcinacijos kursą. Užsikrėtus vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas. Profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės tą pačią, trečią, septintą, keturioliktą ir dvidešimt aštuntą dieną nuo įkandimo ar sužalojimo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2019 metais Lietuvoje medicinos pagalbos kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Daugiau nei pusė jų buvo skiepyti nuo pasiutligės. Daugiausia nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2019 m. daugiau nei du trečdaliai (72,1 proc.) nukentėjo nuo šunų, kas ketvirtas (24,7 proc.) nuo kačių, mažiausiai – nuo žiurkių (0,5 proc.).

Ukmergės rajone 2019 metais medicininės pagalbos kreipėsi 92 asmenys. Nuo šunų nukentėjo šešiasdešimt septyni (72,82 proc.), nuo kačių – dvidešimt keturi (26,08 proc.), nuo naminių gyvūnų (nutrijos) – vienas asmuo (1,08 proc.). Šešiasdešimčiai skirta imunoprofilaktika, iš jų penki atsisakė skiepytis, trisdešimt dviem ji neskirta.

Siekiant užkirsti kelią pasiutligės plitimui Lietuvoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba du kartus per metus valstybės lėšomis vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją. Naminių gyvūnų savininkai savo lėšomis juos skiepija veterinarijos įstaigose. Praėjusiais metais nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nė vienas asmuo. Palyginimui, 2007 m. Lietuvoje buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtę laukiniai ir naminiai gyvūnai, 2016-2017 metais nebuvo nustatytas nei vienas pasiutligės atvejis tarp gyvūnų, 2018 m. patvirtintas vienas pasiutlige užsikrėtęs laukinis gyvūnas Šalčininkų rajone, o pernai pasiutligės atvejų nei laukiniams, nei naminiams gyvūnams nebuvo nustatyta. Nuo 2008 m. Ukmergės rajone neberegistravome pasiutusių gyvūnų židinių. Tačiau vien per 2006 m. buvo 70 atvejų.

Per pastaruosius penkiolika metų Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės registruotas 2007 metais, kai 42-erių vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Kasmet nuo jos visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Europoje žmonių pasiutligės atvejų neberegistruojama. Didžiausi sergamumo rodikliai – Azijos žemyne, ypač Indijoje.

Vykdant pasiutligės profilaktiką labai svarbus atsakingas nukentėjusiojo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro specialistų bendradarbiavimas.

Palikite komentarą apie straipsnį