Prezidento A. Smetonos tėviškėje Užulėnio kaime 2016 metais.

„Pilietiškumas - valstybės ir asmeninės gerovės garantas“, Kultūra

Gerbiant (ne)eilinį prezidentą

Vytautas ČESNAITIS

Almanacho ESKIZAI  redaktorius

Nuo jo žūties prabėgo 76-eri metai. Keturiasdešimt šešeri – tramdančio sovietmečio ir trisdešimt atviros Nepriklausomybės metų. Metų, kai įspeistas į kampą (juodintas) ar su išlygomis (slapčia) garbintas LR tarpukario prezidentas Antanas Smetona neišnyko, jei ne darbuose, tai bent mintyse gyvuoja. Gyvuoja blaškomas (ne)dviejų Lietuvų protmūšių, kaktomūšų, kibirkščiavimo ir kalbų. Ar buvo deramai pagerbtas Lietuvos 100-mečio, gimimo 145-mečio progomis? Kad ir Vilniuje? Ne bet kaip – didžiavyriška skulptūra? Jonui Basanavičiui tai pastatyta, kuo blogesnis A. Smetona? Kas pakėlė Lietuvą?!

Na, Vilnius yra Vilnius, čia viskas sukasi, greitai keičiasi, taip smagiau. Bet juk yra laikinoji sostinė – Kaunas? Veikia istorinė Prezidentūra, tarpukario ekspozicijos, visu ūgiu stovi prezidentas. Ar tikslinga Vilniui dubliuoti Kauną, kai jau tai padarė ir antrasis įžaidėjas – Ukmergė! O kiek prezidentinių stovylų reikia Lietuvai? Gal pakaks dviejų: nuo 2009 m. istorinės Prezidentūros kiemelyje ir nuo 2019-ųjų Užulėnyje stovinčių?

Jų nepridygo prezidento valdymo metais, kai buvo idealiausios sąlygos statyti ir ploti, ploti ir skanduoti „Mes mylim prezidentą!“ Tačiau Lietuvos miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse kilo Lietuvos istorijai ir tautai reikšmingi pagerbimo dėmenys. Paminklai Nepriklausomybės kovoms, žuvusiems savanoriams, krikščionybei, kunigaikščiui Vytautui, J. Basanavičiui ir kitiems. Kuriuos vėliau entuziastingai naikino sovietinė nomenklatūra.

Ir, atrodo, ne veltui, nes nebe kas ir liko iš prezidentinio paveldo. Nebent medalis – „Pirmasai Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1919“, 10-ies litų moneta, nuskandintas karo laivas „Prezidentas Smetona“, uždaryta pavyzdinė kaimo mokykla ir sudeginta gimtinė Užulėnio kaime. Tiesa, nuo 1938-ųjų, keletą kartų pervadinta, Ukmergėje edukuoja Antano Smetonos vardo gimnazija, žaliuoja ir užulėniškio vardo liepų gatvė.

Tik niekaip istorinio prezidento vardo pavadinimo neatgauna Taujėnų mokykla, Ustukių tiltas per Mūšos upę Pasvalio prieigose, Liepų gatvė Klaipėdoje, Prezidento gatvė Tauragėje ir dar daugelis kitų buvusios stiprybės dėmenų, kurių neatstoja net ir po 1990-ųjų A. Smetonos vardu pervadintos gatvės Kaune, Vilniuje, Panevėžyje. Kaip ir bakalauro/magistro stipendija, išleistos/perleistos knygos, parengtos publikacijos ir pan.

2019-uosius paskelbus Prezidento A. Smetonos metais, buvo lenktyniaujama, kas išmaniau pagerbs šalies vadovą viena kita konferencija, dokumentine publicistika, straipsneliu. Visa tai suprantama, bet pagerbimo formos ir turinys kartojosi. Panacėja netapo ir A. Smetonos Užugirio dvaro (vasaros rezidencijos) superinis pritaikymas visuomenei. Svajonėse ir makete ant pamatų liko Nepriklausomybės akto signataro, pirmojo Lietuvos prezidento tėvonijos Užulėnio kaime atstatymas.

Kuri Lietuva pasiklydo ir kuri įžiebs ugnį (ne)pagerbiant prezidentą? Ne už kalnų ir jo gimimo 150-metis – kas už, kas prieš?

Stasio PULKAUNINKO nuotr.

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Pranas :
    Smetonos gatvė turėtų būti pavyzdingai sutvarkyta tai Ukmergiečių garbės reikalas