„Aš gyvent mintimis į Tėvynę grįžau“

Genė VAITKŪNIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šventupės kaimo padalinio vyresnioji bibliotekininkė

Prieš 80 metų Sovietų sąjungai okupavus Lietuvos nepriklausomą valstybę, prasidėjo ilgus metus trukę masiniai trėmimai ir įkalinimai. Todėl mums labai svarbu nepamiršti tų, kurie žuvo kovoje už laisvę, kurie negrįžo iš Sibiro platybių, kurių gyvenimai buvo išdraskyti, šeimos išskirtos, namai atimti, palaidotos jaunystės. Turime tai prisiminti…

Gedulo ir vilties dienos, okupacijos, genocido netekčių atminties minėjimą šventupiečių ir vidiškiečių būrelis pradėjo dar penktadienio popietę poezijos žygiu į Didžiosios kovos apygardos partizanų parką „Aš gyvent mintimis į Tėvynę grįžau“. Tai jau ne pirmas Šventupės bibliotekos ir Kultūros centro Vidiškių skyriaus organizuotas žygis šiais metais – parke lankėmės Vasario 16-osios proga.

Minėjimą pradėjome prie kryžiaus „Negrįžusiems iš Sibiro platybių“. Uždegėme atminties žvakeles, Janė Giedraitienė paskaitė tremtinių poezijos. Prisiminėme iš Vidiškių krašto ištremtus arba po tremties į gimtinę sugrįžusius žmones, papasakojome ištremtų kunigo Mykolo Buožio, Navickų, Buteikių šeimų istorijas. Regina Mulevičienė prisiminė tetos Filomenos Pauliukonienės šeimos sugrįžimo iš Sibiro akimirkas, perskaitė tetai skirtą eilėraštį. Minėjimą baigėme tylos minute visoms genocido aukoms.

Ne visi norintieji dėl kaitros ar sveikatos galėjo dalyvauti žygyje. Todėl sekmadienio popietę šventupiečius pakvietėme prie koplytstulpio į sueigą-minėjimą „Mes vagonais rudais išdundėjom“. Labai jaukią literatūrinę-muzikinę kompoziciją sukūrė jungtinis Šventupės-Valų kultūros entuziastų trio: Alė Ališauskienė, Daiva ir Kazimieras Šermukšniai, prieš tai šią programą parodę Žemaitkiemyje. Graudžios eilės, žiaurūs istorijos faktai ir partizanų dainos, kurias dainavo visi susirinkę.

Liūdna mūsų tautos istorija. Šiltas, gražus ir prasmingas paminėjimas.

J. GIEDRAITIENĖS ir G. VAITKŪNIENĖS nuotraukos