Vienam gyventojui – daugiau kaip 11 litrų alkoholio

Giedrė ŠATAITĖ

2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,1 litro mažiau nei 2018 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Daugiausia parduota alaus

2019 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4 tūkst. dekalitrų (0,1 proc.) mažiau nei 2018 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 6 tūkst. dekalitrų (0,2 proc.) daugiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,6 mln. dekalitrų, arba 262 tūkst. dekalitrų (1,2 proc.) mažiau nei 2018 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 2 proc. Labiausiai pabrango trauktinės – 6,4 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 6,2, brendis – 4,2, Lietuvoje pagamintas alus – 2,9 proc., putojantis vynuogių vynas – 1,7 proc., o viskis atpigo 2,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2019 m. buvo pagaminta 0,927 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2018 m., sumažėjo 3,7 proc. 2019 m. mažėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,46 mln. dekalitrų, tai 1,4 proc. mažiau nei 2018 m. Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,8 mln. dekalitrų, tai 1,8 proc. daugiau nei 2018 m. Iš fermentuotų gėrimų padidėjo sidro (24,1) ir neputojančių gėrimų (21,6) gamyba, bet sumažėjo vaisių-uogų vyno (5,9) ir putojančių gėrimų gamyba (3). Daugiausia pagaminta alaus – 30,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 6,8 proc.

2019 m., palyginti su 2018 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 3,1 ir 22,4 proc., taip pat fermentuotų gėrimų – atitinkamai 13,1 ir 6 proc. Spiritinių gėrimų importas padidėjo 3,5 proc., eksportas – sumažėjo 2,9 proc., vyno importas padidėjo 0,8 proc., eksportas – sumažėjo 1,6 proc.

2019 m., palyginti su 2018 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto augimas, o pardavimo mažėjimas.

Vyrų mirtys dėl alkoholio yra tris kartus dažnesnės negu moterų

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2019 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018 m. – 863).

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (611,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (161 atvejis) ir alkoholinė psichozė (93,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Higienos instituto duomenimis, 2019 m. 544 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 37 daugiau negu 2018 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

Išankstiniais duomenimis, 2019 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,5 karto viršijo moterų. 2019 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2018 m. – 17), kaimo – 23 (2018 m. – 20).

Neblaivūs asmenys nusikalsta, sukelia eismo įvykius, žūsta darbe

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2019 m. 29,4 proc. (9,7 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Tokių nusikalstamų veikų skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 1,1 tūkst. (10,3 proc.).

Policijos departamento duomenimis, 2019 m. kas vienuoliktą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 362 (2018 m. – 343) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 50 ir buvo sužeisti 662 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 21 ir buvo sužeisti 269 žmonės. 2019 m., palyginti su 2018 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 5,5 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo – 2,1 proc.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2019 m. dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 39 asmenys, iš jų 4 buvo neblaivūs (2018 m., atitinkamai 37 ir 5).

Tabako gaminių kainos padidėjo 6,5 proc.

2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 145 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (1,6 proc. mažiau nei 2018 m.).

Cigarečių gamyba 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 9,6 proc., eksportas padidėjo 12,2 proc., o importas sumažėjo 12,5 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 6,5 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2019 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2019 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 712 žmonių, arba 60 daugiau nei 2018 m. Dauguma (80,5 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2019 m. 100 tūkst. gyventojų teko 61 mirusysis nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 54, kaimo gyventojų – 76).