Erdvioje aikštelėje šėlo vaikai.

„Pilietiškumas - valstybės ir asmeninės gerovės garantas“, Kultūra, Naujausi

Miško gegužinėje – gera nuotaika, šeimų bendravimas ir patriotizmo pamokos

Genovaitė KAZIELIENĖ

Praėjusio šeštadienio popietę renginių išsiilgę ukmergiškiai traukė link Kopūstėlių – buvusios raketinės bazės teritorijoje vyko šeimų festivalis „Miško gegužinė“.

Pasitiko kariška tvarka

Atvykus į šventę organizavusio klubo „Miško broliai“ valdas pasitiko ne tik sodri miško žaluma, saulėtas dangus, bet ir kariška tvarka – tvarkdariai bendravo su kiekvieno prie užkardo privažiavusio automobilio ekipažu, nurodė, kaip ir kur aikštelėje pastatyti mašiną, kad jų tilptų kuo daugiau, o išvažiuoti būtų kuo paprasčiau.

Kadangi festivalis organizuotas esant karantino draudimams, svečiams primintos bendravimo taisyklės.

Vykdo edukacinę veiklą

Į renginį atvyko daug jaunų šeimų su vaikais. Mažiesiems buvo smagu gamtoje lakstyti, šokinėti ir šokti skambant muzikai. Gerą nuotaiką dovanojo rajono, kitų savivaldybių atlikėjai.

Buvo galima paskanauti lietuviškų valgių, kareiviškos košės, giros ir kitų gaiviųjų gėrimų, čia pat kepamų šakočių.

Veikė prekybininkų kioskeliai.

Gegužinės metu pasiūlyta fotosesija bunkeryje, norintys galėjo išmėginti akies taiklumą šaudykloje.

Susidomėjimo sulaukė demonstruota karinė technika, ginklai.

Daugelis leidosi į bunkerį, kur įkurtame muziejuje „Miško broliai“ demonstruoja surinktus autentiškus eksponatus, liudijančius apie pokario partizanų gyvenimą, kovas. Tai – uniformos, ginklai, dokumentai, įvairūs daiktai. Buvo rodomas ir dokumentinis filmas apie partizanus.

Išėjus iš požemio į dienos šviesą ir įkvėpus gryno oro, galėjai dar labiau pajusti, kiek reikėjo kovotojams stiprybės, kad ištvertų ne tik buitinius sunkumus, bet ir nuolat patiriamus pavojus dėl savo gyvybių, o patekus į nelaisvę – baisius kankinimus.

Ir pasidžiaugti, kad jų dėka turime laisvę, galimybes gyventi taip, kaip norime.

Po ekskursijų, edukacijų vyko estradinės muzikos koncertas. Susirinkusieji, skambant populiarioms dainoms, erdvioje aikštelėje šoko, sėdėdami ant pievelės bendravo.

Šventę vainikavo jau sutemus į dangų paleisti fejerverkai.

Liudija praeitį

Teritorijoje yra išlikę sovietinės karinės bazės pėdsakų, stūksantys griuvėsiai nukelia į laikus, kai čia buvo dislokuojami patys pavojingiausi ginklai – branduolinės raketos. Norintiems ne tik išvysti liekanas, bet ir sužinoti istorinių detalių, jas pasakojo ekskursantus atviru automobiliu vežiojęs klubo štabo viršininkas Virgilijus Žiedelis. Anot jo, statybos Kopūstėlių miškuose prasidėjo apie 1958 m, užėmė beveik 100 hektarų teritoriją. Nuo 1960 m. čia buvo aštuonios raketos. Jos laikytos užmaskuotuose angaruose: ant gelžbetonio konstrukcijų užpylus smėlio, užstūmus grunto, angarai buvo apželdinti žole, krūmais ir medžiais. Kopūstėliuose buvo du tokie angarai, šalia jų – keturios stacionarios raketų paleidimo aikštelės. Branduolinis ginklas raketoms laikytas atskiroje teritorijoje – tame pačiame Kopūstėlių miške, maždaug už poros kilometrų. Branduolinės galvutės buvo saugomos ant vežimėlių pastatytuose specialiuose konteineriuose.

Šio tipo raketos galėjo pasiekti taikinį, esantį ne toliau kaip už 3 000 kilometrų. Kovinių raketų padėčių būta trijų: pastovi, padidinta ir pilnos parengties. Kopūstėliuose raketos paprastai buvusios pastovioje padėtyje, reiškia, angare saugotos be branduolinio užtaiso. Gavus įsakymą raketas paruošti padidintai kovinei padėčiai, jos buvo nutempiamos iki starto aikštelės, prijungiama branduolinė galvutė. Pilna parengtis reiškė, kad ginklas turi būti paruoštas startui – raketa pastatoma ant paleidimo įrenginio, supilami kuro komponentai, į valdymo sistemą įvedamas skrydžio tikslas. Kopūstėlių bazėje raketos taip buvo paruoštos tik kartą – 1968 m. SSRS karinės invazijos į Čekoslovakiją metu. Kopūstėlių raketinės bazės kovinės dalies teritorija buvo aptverta dvylikos eilių spygliuota tvora, kurios aukštis siekė daugiau nei du metrus. Taip pat ir apsaugota elektrifikuota apsaugos sistema – žmogaus akiai nepastebimu tinklu, kuriuo nuolat tekėjo 380 V elektros įtampa, o esant kovinei padėčiai – ir 1 800 V.

SSRS ir JAV pasirašius bendrą susitarimą dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų likvidavimo, paskutinės raketos iš Kopūstėlių miškų išgabentos 1988 metais. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, 1992 m. bazė perduota Ukmergės savivaldybei, vėliau buvo privatizuota.

Propaguoja partizaninio judėjimo istoriją

Nuo 2012-ųjų teritorijos šeimininkais tapo klubas „Miško broliai“, kurį subūrė karyba ir istorija besidomintis Artūras Grigucevičius. Apie 50 entuziastų sutvarkė teritoriją, dalį pastatų, įrengė savo būstinę.

Nuo pat įsikūrimo pradžios klubo nariai vilki pokario kareiviškas uniformas, turi ginklus, kurie deaktyvuoti Lietuvos ginklų fonde, yra įgiję karinės technikos.

Organizacija siekia propaguoti Lietuvos partizaninio judėjimo istoriją Antrojo pasaulinio karo ir pokario metu, jo sąsajas su Ukmerge. Klubo nariai buvusioje raketinėje bazėje rengia edukacijas partizanine tematika, organizuoja kultūrinius renginius, vaikų stovyklas. Jie stengiasi prisidėti prie jaunų žmonių vertybių formavimo, pilietiškumo ir patriotizmo puoselėjimo.

Taip pat klubas, kuriame dabar yra 70 vyrų ir moterų, dalyvauja kituose istorinių mūšių vietose rengiamuose karo istorijos įvykių paminėjimuose, bendrauja su kitais karo istorijos klubais, keičiasi informacija ir patirtimi.

Beveik pusė „Miško brolių“ narių gyvena emigracijoje, tačiau sugrįžę į Lietuvą įsilieja į aktyvią veiklą. Sulaukiama ir bendraminčių užsieniečių.

Klubo įkūrėjas ir šventės sumanytojas A. Grigucevičius.

Organizuos tris renginius

Kaip pasakojo savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Širmenė, mintis pakviesti ukmergiškius į Kopūstėlių mišką kilo klubo „Miško broliai“ vadui A. Grigucevičiui. Kadangi klubo tikslas – ne tik patriotiškumo puoselėjimas, bet ir aktyvaus poilsio skatinimas, nuspręsta surengti ne tik šią šventę, bet ir organizuoti žygį Šešuoliai–Kopūstėliai, kuris vyktų vasarą. Taip pat buvusios raketinės bazės teritorijoje surengti partizaninės kovos inscenizaciją, kurioje dalyvautų ne mažiau 30 rekonstruktorių, jie dėvėtų 1949-1950 m. partizaninio pasipriešinimo dalyvių apranga. Šio renginio metu taip pat būtų pristatyta partizaninio judėjimo istorija.

Buvo parašytas ir Ukmergės vietos veiklos grupei pateiktas projektas „Prisiminkime laisvės kovas ir šventes“ pagal VPS priemonės „Parama kaimo gyventojų aktyvumo ir pilietiškumo skatinimui, bendrų iniciatyvų rėmimui“ LEADER-19.2-SAVA-6 programą finansinei paramai gauti. Projekto vykdymui skirta 12 tūkst. eurų.

Organizuojant renginius prie klubo „Miško broliai“ prisideda ir partneriai – Ukmergės savivaldybė, Kultūros centras, VšĮ „Ukmergės tolerancija“, Liaušių kaimo bendruomenė.

AUTORĖS nuotraukos

Gegužinės dalyviai galėjo paragauti lietuviškų valgių.

Skambėjo populiarios estradinės melodijos.

Taip bunkeryje gyveno partizanai.

Mus remia:

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • :) :
    Taip ir plinta virusas rajone, ačiū :(

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas