Rajone kiaulių skaičius sumažėjo nuo 4,6 tūkstančio iki 84-ių

Loreta EŽERSKYTĖ

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus duomenimis, rajone yra registruoti 24 kiaulių laikytojai, iš viso jie laiko 84 kiaules. Galima prisiminti, jog 2011 metais mūsų rajone gyventojai deklaravo apie 4,6 tūkst. kiaulių. 2014-ųjų viduryje ukmergiškiai laikė šiek tiek per 3 tūkst. kiaulių. 2016 m. gruodžio 7-osios duomenimis, Ukmergės rajone buvo deklaruoti 159 kiaulių laikytojai, iš viso jie turėjo 1 601 kiaulę.

Įtakojo afrikinis kiaulių maras

Naujausią statistiką apie kiaules „Gimtajai žemei“ pateikęs VMVT Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Ričardas Gleiznys pripažįsta, jog pagrindinė priežastis, įtakojusi ženklų tiek laikytojų, tiek pačių kiaulių sumažėjimą, – afrikinis kiaulių maras (AKM).

Pirmasis Ukmergės rajono teritorijoje AKM užsikrėtęs šernas nustatytas 2017-ųjų pavasarį. Gegužės 25-ąją Siesikų miške čia dirbęs darbininkas aptiko šerno gaišeną. Jos mėginius ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta, jog šernas buvo užsikrėtęs AKM.

Ligos užkratas iš laukinės gamtos buvo perneštas į kiaulių laikymo vietas, todėl viruso protrūkio židiniuose per kelerius metus teko sunaikinti tūkstančius kiaulių.

Pasak R. Gleiznio, šalyje ėmus plisti AKM, kai kurie smulkieji kiaulių augintojai apskritai pasitraukė iš kiaulininkystės. Paskerdusieji kiaules gavo nustatytas kompensacijas ir įsipareigojo trejus metus nuo paramos skyrimo jų nelaikyti. Kai kuriems buvo išmokėtos kompensacijos kitiems gyvuliams įsigyti ir naujam verslui kurti.

„Dabar rajone jau nelikę nė vieno stambaus kiaulių laikytojo. Visi deklaravę kiaules jų vidutiniškai turi 2–5, bet ne daugiau kaip 10, ir augina jas tik savo reikmėms“, – pažymėjo vedėjas. Jis taip pat sakė, jog pastaraisiais metais stebima tendencija, kad kaimo vietovėse mažėja tiek ūkinių gyvūnų, tiek jų laikytojų.

Turi gauti leidimą

„Nors afrikinis kiaulių maras nepasitraukė, kiaulių laikymas nėra uždraustas. Gyventojai, norintys jas laikyti, turi įsirengti nustatytus reikalavimus atitinkančias laikymo vietas ir iš VMVT gauti leidimą“, – pabrėžė vedėjas.

Leidimas išduodamas, kai teritorinės VMVT specialistai nuvyksta į vietą ir įvertina, ar kiaulių laikymo vieta atitinka reikalavimus. Taip pat svarbu, kad kiaulių laikytojas suprastų reikalavimų nuostatas ir būtų pasiruošęs jų laikytis.

Be to, naujai įsigyjant ar perkeliant kiaules arba paršelius į kitą laikymo vietą (bandą), būtina paisyti nustatytos tvarkos. Paršeliai turi būti paženklinti į vieną ausį segamu įsagu su bandos, iš kurios išgabenami, numeriu. Juos įsigyjantis asmuo turi gauti gyvūnų sveikatos būklę patvirtinantį veterinarijos pažymėjimą, kurį išduoda tokį įvertinimą atlikęs veterinarijos gydytojas. Kiaules parduodantis ūkinių gyvūnų laikytojas privalo užpildyti ir paršelių pirkėjui pateikti nustatytos formos pranešimą, duomenys apie išvežimą ir/ar atvežimą per 7 kalendorines dienas turi būti registruojami Ūkinių gyvūnų registre, gyvūnus gabenti turi veterinarinį patvirtinimą turintis gyvulių vežėjas.

Problema – paršelių įsigijimas

VMVT Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Algimantas Kalesnykas sakė, kad dėl leidimo laikyti kiaules šiais metais į skyrių kreipėsi trys gyventojai.

Pasak pašnekovo, tokių norinčių galbūt atsirastų ir daugiau, bet jie susiduria su nemaža problema – neturi iš kur įsigyti paršelių.

„Mūsų rajone jau kuris laikas niekas paršelių neaugina, tad jų tenka ieškoti aplinkiniuose rajonuose. Kartais nedidelį kiekį paršiukų parduoda Anykščių rajone esantis kompleksas. Tačiau jis patenkinti visų norinčiųjų paklausos nepajėgia. Ukmergiškiai paršelių nusiperka ir atsiveža iš Šiaulių, Radviliškio, kitų tolimesnių rajonų. Kadangi paklausa didelė, kyla ir pardavimo kaina. Dėl to kai kurie gyventojai atsisako noro grįžti prie kiaulių auginimo“, – mintimis dalijosi A. Kalesnykas.

Skatina kiaulininkystės atsigavimą

VMVT paskelbė, kad kiaulių laikytojai nuo birželio 1 iki birželio 30 d. savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą vėl galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Šiai de minimis pagalbai iš viso skiriama 400 tūkst. Eur. Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 Eur vienam pareiškėjui, biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingų priemonių įsigijimo išlaidų.

Tinkamos finansuoti yra išlaidos, patirtos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki paraiškų pateikimo dienos.

Ši valstybės pagalba teikiama pareiškėjams, kurie sudarė sąlygas VMVT atstovams atlikti ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą, taip pat įsigijo biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti reikalingas priemones. Pareiškėjai 2019 m. paskutinį ketvirtį ir iki paraiškos pateikimo dienos turėjo laikyti nuo 1 iki 100 kiaulių, suženklintų ir registruotų Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje.

Jei pareiškėjai jau buvo gavę pagalbą pagal šią priemonę 2018 m. ir (arba) 2019 m., bet ne daugiau kaip 900 eurų iš viso, šiemet jie gali įsigyti kitas biologinio saugumo priemones. Jos turi būti pradėtos naudoti/įrengtos ne vėliau, kaip per 2 mėnesius nuo įsigijimo.

Panašu, kad šernų skaičius didėja

Kaip teigė VMVT Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius A. Kalesnykas, šiais metais rajono medžiotojai iš viso sumedžiojo 35 šernus. Ištyrus jų mėginius nustatytas vienas AKM užsikrėtęs šernas. Jis buvo sumedžiotas Siesikų seniūnijoje, Siesikų miške. Šiemet rastos šešios šernų gaišenos. Vienai jų, aptiktai Taujėnų seniūnijos teritorijoje, Gružų miške, nustatytas AKM.

2019 metais rajono teritorijoje sumedžioti 49 šernai, iš jų 7 nustatytas AKM. Pernai rastos 6 šernų gaišenos, vienai jų patvirtintas minėtasis virusas.

Šiemet – vienas AKM protrūkis komerciniame ūkyje

VMVT duomenimis, pirmasis ir kol kas vienintelis šiais metais Lietuvoje AKM protrūkis balandžio 14 d. patvirtintas Molėtų rajono Čiulėnų seniūnijos komerciniame kiaulių ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 6,5 tūkst. kiaulių. Jas visas teko nugaišinti.

2019 metais mūsų šalyje patvirtinta 19 AKM židinių nedideliuose ūkiuose, dėl šio viruso buvo sunaikintos 184 kiaulės.

VMVT primena, kad AKM laukinėje faunoje Lietuvoje šiek tiek aprimo, bet niekur neišnyko. 2020 m. mūsų šalyje jau sunaikinti 93 šernai, kuriems nustatytas AKM virusas, ir tai tik patvirtina, kad laukinėje faunoje ši liga vis dar cirkuliuoja.