Kokie orai laukia birželį?

Klimatologai teigia, kad birželio mėnuo visuomet būna labai permainingas ir kontrastingas, tačiau šiemet jis žadamas artimas daugiametėms normoms, ne toks, kaip pernai.

2019-iais turėjome labai neįprastą birželį – karščiausią per meteorologinę stebėjimo istoriją. Šiemet pirmasis vasaros mėnuo prognozuojamas vidutiniškai šiltas ir ne toks šlapias kaip ankstesniais metais. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo Donato Valiuko, turėtume sulaukti lietuviško įprastinio birželio, oro temperatūra numatoma artima daugiametėms normoms – šio mėnesio vidutinė temperatūra siekia 15,4 laipsnio.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis taip pat pažymi, kad birželis prognozuojamas vidutiniškai šiltas ir ne toks šlapias kaip ankstesniais metais. Jo teigimu, vidutinė temperatūra prognozuojama tokia, kokia yra klimatinė norma – apie 15–16 laipsnių. Pajūryje ir žemaičių aukštumose bus truputį žemesnė, o vidurio ir rytų Lietuvoje – aukštesnė: apie 16 laipsnių. Bet kritulių prognozuojama mažiau.

Klimatologo teigimu, kol kas sunku tiksliai pasakyti, kokia bus Joninių naktis, nes aktyviai vyksta ciklonų veikla, kuri lemia kontrastingas orų permainas. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje įprastai būna vėsu. Tai byloja ir daugiamečiai archyvai. Maždaug nuo birželio vidurio iki 25 dienos tęsiasi vadinamieji šienapjūtės lietūs. Per dešimt metų jie pasikartoja maždaug septynis kartus. Joninių laikotarpiu ne tik iškrinta didžioji dalis kritulių, bet ir temperatūra būna žema. Tai vadinamos vasaros atvėsos ir maksimali paros temperatūra siekia tik 16–17 laipsnių. Birželio gale temperatūra dažniausiai vėl pakyla.

A. Bukantis teigia, kad birželio mėnesį vyksta konvekciniai procesai, kurie į didelį aukštį iškelia šiltą ir drėgną orą. Ten jis kondensuojasi, todėl formuojasi kamuoliniai lietaus debesys. Daug dienų būna su perkūnija. Kai kuriais metais pasitaikė net iki 15 ar 20 dienų per mėnesį su perkūnija. Pasitaiko ir krušos atvejų. Krušos ledėkai gali siekti net kelis šimtus gramų. Didžiausia krušos ledėkas užfiksuotas 1964 metais birželio 20 dieną, kada Alytuje iškrito net 300 gramų krušos ledėkas.

Birželio pradžioje buvo ir stiprių šalnų – vėlyviausia data yra birželio 5-oji. Taip atsitiko 1977 metais. Yra buvę, kad birželio pradžioje iškrinta ir sniego.

Klimatologai pastebi, kad per pastaruosius 20 metų vasaros temperatūra pradėjo kilti aukštyn. Ji vasaros mėnesiais aukštesnė porą laipsnių.

„G. ž.“ inform.

Vijolės IVANAUSKIENĖS nuotr.