Atvykusius pasitinka koplytstulpis.

„Pilietiškumas - valstybės ir asmeninės gerovės garantas“, Kultūra, Naujausi

Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas – labiausiai nusipelniusių Lietuvos laisvei atminimui

Unikalaus Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parko įkūrėjas Alfonsas Svarinskas – Lietuvos katalikų dvasininkas, monsinjoras, disidentas, politinis veikėjas, karo kapelionas, atsargos pulkininkas, gimė 1925 metais Ukmergės apskrityje, Deltuvos valsčiuje, Kadrėnų kaime. Po mirties 2014-aisiais, vykdant jo paties valią, palaidotas Dukstynos kapinėse.

 

Buvo persekiojamasis kalinamas

1932–1936 metais A. Svarinskas mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, 1936–1937 m. – Ukmergės pradžios mokyklos 5-ajame skyriuje, 1937–1938 m. – Deltuvos pradžios mokyklos 6-ajame skyriuje, 1938–1942 m. – Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. 1942–1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje kaip planingą laisvės kovą.

1946 m. pavasarį pradėtas persekioti sovietinio saugumo pareigūnų, A. Svarinskas išėjo pas Didžiosios Kovos apygardos 5-ojo bataliono partizanus, 1946 m. vasarą buvo ir Ukmergės apylinkėse veikusios Vyčio apygardos pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais.

1946 m. gruodžio 31 d. A. Svarinskas buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, paskui už antisovietinę veiklą nuteistas 10 metų darbo pataisos lagerių. 1947–1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu.

Lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas 1954 m. spalio 3 d. A. Svarinską slapta įšventino kunigu.

Grįžęs į Lietuvą disidentas 1956–1957 m. tarnavo altarista Kulautuvos (Kauno r.) parapijoje, 1958 m. tris mėnesius buvo vikaras Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. Jis aktyviai dirbo su jaunimu, auklėjo jį tautine ir religine dvasia.

1957 m. gruodį sovietinio saugumo pareigūnai padarė kratą ir rado keletą senų knygų, išleistų dar Nepriklausomoje Lietuvoje. 1958 m. balandį A. Svarinskas vėl buvo areštuotas ir nuteistas 6 metams už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą, 1958–1964 m. kalėjo Mordvijos (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu, jis buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą.

1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, jis tik po 20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo saugumo sekamas. Nuo 1972-ųjų A. Svarinskas bendradarbiavo tų pačių metų kovo 19 d. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

1976–1983 m. jis buvo Viduklės (Raseinių r.) Šv. Kryžiaus parapijos klebonas. Viduklėje pradėjo naują laisvės kovos etapą, kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, tapo dvasiniu lyderiu, rengė viešas tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes, turėjo itin didelę įtaką tikinčiajam jaunimui.

1978 m. lapkričio 13 d. kartu su kitais kunigais disidentais A. Svarinskas įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus ir taip išgarsino Viduklės tikinčiųjų veiklą visame pasaulyje. 1981 m. jis suremontavo Viduklės bažnyčią ir šventorių, perstatė Jėzaus Nazariečio koplyčią šventoriuje.

Už pogrindinę antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia 1983 m. sausio 26 d. Viduklėje A. Svarinskas buvo trečią kartą areštuotas, o 1983 m. gegužės 6 d. nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983-1988 m. jis kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose.

1988 metais Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovą išlaisvinti A. Svarinską.

 1988 m. liepos 11 d. kalinys iš lagerio buvo paleistas.

Mąstė, kaip reikėtų įamžinti žuvusių draugų ir vienminčių atminimą

Monsinjoras A. Svarinskas yra sakęs: „Visus 22 metus, praleistus lageriuose, ypač karceriuose, daug mąsčiau, kaip reikėtų įamžinti žuvusių draugų ir vienminčių atminimą. Taip išsikristalizavo partizanų parko prie Mūšios, šalia tėviškės, idėja. Kadangi kovotojai už Lietuvos laisvę buvo religingi, labiausiai tiko sukurti Kryžiaus kelius su 14 kryžių, pastatant po atskirą kryžių kiekvienam batalionui, apygardos vadams ir prisikėlimo kryžių.“

Šią svajonę kovotojas už Lietuvos laisvę pradėjo įgyvendinti 1993 metais, kai Didžiosios Kovos partizanų apygardos parke iškilo pirmasis ornamentuotas kryžius. Monsinjoro pastangomis 55 ha parko teritorijoje iki 2003 metų pastatyti Kryžiaus keliai su 14 ornamentuotų ąžuolinių kryžių, skirtų kiekvienam Didžiosios Kovos apygardos partizanų batalionui, apygardos vadams atminti. Nuo 2004 m. Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parko šiaurės vakarinėje dalyje buvo pradėti statyti ir akmeniniai paminklai. Pirmosioms A. Svarinsko mirties metinėms pažymėti 2015 m. pastatytas kryžius monsinjorui atminti. Minint antrąsias mirties metines, 2016 m. pastatyti ir pašventinti kryžiai jo bendražygiams kunigams Juozapui Zdebskiui ir Bronislovui Laurinavičiui, sovietmečiu žuvusiems neaiškiomis aplinkybėmis, įtariama, nužudytiems KGB.

Disidentas turėjo svajonę Didžiosios Kovos partizanų apygardos parke pastatyti 17-os paminklų memorialą pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) ministrų atminimui įamžinti. Tačiau iškeliavęs į Amžinybę nespėjo savo idėjos įgyvendinti. Tai atliko bendraminčiai – 2018 metais memorialas buvo atidengtas.

Kryžius JAV prezidentui Ronaldui Reiganui

Pradedame pasakojimų ciklą apie Didžiosios kovos partizanų apygardos Mūšios parko kryžius, paminklus, obeliskus, skirtus konkretiems žmonėms, nusipelniusiems kovose už Lietuvos nepriklausomybę, ypač svarbiems šalies istorijoje buvusiems įvykiams atminti.

1993 m. liepos 14 dieną Didžiosios kovos partizanų apygardos Mūšios parke iškilo kryžius R. Reiganui atminti. Jį sudaro devyni kryžiai, kurie simbolizuoja devynias Lietuvos partizanų – ALA – Algimanto; DA – Dainavos, DKA – Didžiosios Kovos; JKA – Jungtinę Kęstučio; PA – Prisikėlimo; TA – Tauro, VA – Vytauto; VČA – Vyčio; ŽA – Žemaičių – apygardas.

Po JAV prezidento mirties 2004-ųjų pabaigoje, 2005 m. rugsėjo 18 dieną, kryžių pašventino arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Iškilmių metu A. Svarinskas sakė: „Šis kryžius yra mano dalinė skola už išvadavimą iš Michailo Gorbačiovo nagų.“

Vėliau monsinjoras rašė: „Mane gynė Oregono miesto Tarptautinės amnestijos 48-oji grupė ir prašė prezidentą, prieš jam vykstant į Maskvą, prašyti mane paleisti iš lagerio. Ir Maskva paleido, nors buvo likę sėdėti dar ketveri su puse metų.“ Tačiau disidentui į Lietuvą grįžti buvo uždrausta ir jis išvyko į Vokietiją.

1989 metais A. Svarinskas nuvyko į JAV, kur susitiko su R. Reiganu ir jam padėkojo už išlaisvinimą. Monsinjoras šį JAV prezidentą laikė pirmuoju iš visų to meto pasaulio galingųjų, kuris perprato žudikišką, persunktą neapykantos žmogui, komunistinę ideologiją ir Sovietų Sąjungą pavadino „blogio imperija“. A. Svarinsko nuomone, prezidentas laikėsi politikos, kurios dėka buvo sužlugdyta sovietų ekonomika ir imperija buvo priversta kapituliuoti.

Paruošė Nijolė STUNDŽIENĖ

AUTORĖS nuotraukos

Kryžius, skirtas R. Reiganui.

Kryžius prie įvažiavimo į parką.

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • regina :
    malonu pasivaikscioti tik zole auksta ir siuksliu dezes pilnos