Ant Pilies kalno – buvusio gynybinio bokšto liekanos

Praėjusių metų rudenį miesto centre – Draugystės skvere, Kęstučio aikštėje ir Pilies parke – pradėti darbai tęsiami. Juos pagal rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamą projektą „Ukmergės miesto viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas I etapas: Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis įrengimas“ atlieka UAB „Losrita“. Rekonstrukcija nesustojo ir prasidėjus karantinui.

Archeologai pažėrė atradimų

Pradėjus tvarkyti Ukmergės senamiesčio ir senojo miesto vietos teritorijoje esančias viešąsias erdves, čia darbuojasi ir archeologai. Kaip skelbiama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pranešime, jie Pilies kalne aptiko gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanas.

Archeologiniai tyrimai Pilies kalne buvo daryti ir 2016 metais, tačiau tada jokių pastatų liekanų rasti nepavyko, tad apie juos buvo galima tik spėlioti.

„Pats dalyvavau 2016 metų tyrimuose, ant viršutinės kalno dalies darėme perkasas, bet nieko neradome. Panašu, kad viso Pilies kalno parko viršutinė dalis kažkada buvo nustumdyta, praktiškai ten nėra jokio kultūrinio sluoksnio. Po velėna prasideda molis, – pranešime cituojamas tyrimus atliekantis archeologas Justinas Račas. – Kaip spėjame, viršutinė dalis sovietmečio pradžioje buvo nulyginta. 2016-aisiais tyrimų metu darydami pjūvius tiesiog nepataikėme į tas vietas, kur pataikėme dabar. Tuomet darėme geofizinius tyrinius bandydami identifikuoti pastatų likučius pagal brėžinius, bet nieko nepavyko. Šiemet aptikome, galima sakyti, atsitiktinai, nes vieta neįprasta pastatams. Jų likučius radome tiesiog ant kalno šlaito.“

Praėjusį rudenį atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, buvo atsirinktos vietos su aptiktu kultūriniu sluoksniu. Tada tose vietose numatyti detalieji tyrimai. Jų metu ir surastos mūrų liekanos.

Kaip pasakojo J. Račas, kultūrinis sluoksnis išlikęs tik Pilies kalno pakraščiuose, praktiškai tik šlaituose: „Mes radome, kaip spėjame, gynybinio bokšto, kuris yra pažymėtas 1811 ar 1817 metų plane, liekanas. Paskui aptikome dar kelių mūrinių pastatų vietas. Sprendžiant iš liekanų, pastatai identiškos konstrukcijos, kaip ir bokštas – mūryti iš stambių lauko riedulių, rišti kalkių skiediniu, vietomis tarpai tarp akmenų užpildyti raudonų plytų duženomis. Vykdydami archeologinius tyrimus numatomos apžvalgos aikštelės vietoje, netoli gynybinio bokšto, dar aptikome grindinį, vedantį žemyn. Taip pat radome dar dviejų pastatų, apie kuriuos iki šiol nieko nebuvo žinoma, likučius. Juos galima priskirti ant Pilies kalno XVII amžiuje stovėjusiems ir paskui XIX amžiuje sunaikintiems pastatams. Ne veltui kalnas iki šiol ir vadinamas Pilies kalnu.“

Tačiau, kaip spėja archeologas, greičiausiai čia stovėjo mūrinis dvaras su ūkiniais pastatais. Pasak jo, pilimi pastato gal nereikėtų vadinti, nors nuo seno ir prigijo Pilies kalno pavadinimas.

„Iš rašytinių šaltinių buvo žinoma, kad XIX amžiuje ant šio kalno vykdavo turgus. Tą patvirtina ir archeologiniai radiniai“, – pažymėjo J. Račas.

Kultūros paveldo departamento pranešime teigiama, jog detalieji archeologiniai tyrimai Ukmergėje dar tik įpusėjo. Jie vyks tol, kol bus vykdomi tvarkymo darbai.

„Juk čia – saugoma teritorija su vietomis išlikusiu vertingu kultūriniu sluoksniu. Kai tik kur nors tvarkymo darbų metu reikia sujudinti žemę, ten mes ir darome archeologinius tyrimus. Būna, kad kartais netikėtai kas nors išlenda. Manau, kad iki metų pabaigos tyrimai tikrai vyks. Atradimų irgi tikimės“, – pasakojo archeologas. Jis džiaugėsi, kad Ukmergės savivaldybė surastas mūrų liekanas ketina kaip nors pažymėti ar eksponuoti lankytojams. Kokiu būdu – dar nenuspręsta.

Archeologai tikisi ir daugiau atradimų.

Suplanuoti darbai sėkmingai įgyvendinami

„Visų gerai matomoje vietoje – Draugystės skvere – baigiamos betonuoti atraminės sienelės. Beliks čia tik įrengti takus, sutvarkyti aplinką ir apželdinti. Šie darbai bus atlikti vienu metu apimant visus tris projekto objektus: Draugystės skverą, Kęstučio aikštę ir Pilies parką“, – apie įgyvendinamą projektą pasakojo rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Zimblienė.

Pasak jos, atliekami paruošiamieji apžvalgos aikštelės ir nusileidimo tako į Vilniaus gatvę darbai. Būsimiems takams čia jau iškastas lovys, taip pat paruošta ir danga jiems kloti. Netrukus turėtų startuoti ir naujos automobilių stovėjimo aikštelės ties Vienuolyno gatve (vietoj buvusio požeminio viešojo tualeto) įrengimo darbai. Rengiamasi Vienuolyno gatvės sujungimui su Pilies gatve.

Darbai verda ir Pilies parke nuo senosios gaisrinės bokšto pusės. Čia baigiama išbetonuoti atramines sieneles, atliekama čia pastatyto sanitarinio mazgo apdaila. Praėjusią savaitę Pilies gatvėje, atkarpoje nuo Kęstučio aikštės iki senosios gaisrinės bokšto, pradėti lietaus nuotekų tinklų, ryšių ir elektros tinklų klojimo, kelio lovio iškasimo ir pagrindų įrengimo darbai. UAB „Losrita“ juos užbaigti planuoja po metų. Tuomet bus imtasi Kęstučio aikštėje esančios senosios dangos demontavimo darbų.

Projekto vadovas, rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas pažymėjo, kad kartą per savaitę vyksta pasitarimas su rangovais, projektuotojais bei techninę darbų priežiūrą atliekančiais specialistais.

„Šiuo metu mums visiems didžiausias iššūkis – karantino metu sulėtėjęs medžiagų tiekimas bei prašymai avansu apmokėti už jas. Kol kas visos rangos darbų sutartį pasirašiusios šalys laikosi visų duotų įsipareigojimų“, – teigė A. Sakalauskas.

Rajono savivaldybės administracija atsiprašo gyventojų už keliamus nepatogumus, dėl kurių šiuo metu yra apsunkintas patekimas į gyvenamuosius būstus bei sudrumsta nusistovėjusi aplinkos ramybė.

„G. ž.“ inform.

J. RAČO ir Loretos EŽERSKYTĖS nuotraukos