A.Martell (trečia iš dešinės) su savo bendradarbiais.

Naujausi, Žmonės

25 metus JAV gyvenanti ukmergiškė: „Svarbu neprarasti vilties“

Loreta EŽERSKYTĖ

Statistikos, kiek ukmergiškių yra išvykę ir gyvena, dirba kitose šalyse, nėra, bet galima numanyti, jog tokių žmonių – ne vienas tūkstantis. Visą pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai, dalis jų skubiai grįžo į gimtinę, šeimas, pas artimuosius, kad užklupusius sunkumus išgyventų drauge. Deja, tokią galimybę ir pasirinkimą turi ne visi.

Viena tokių – prieš 25 metus į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi ir Laukiniuose Vakaruose, maždaug už 8 tūkst. kilometrų nuo tėvynės, su lietuviu sutuoktiniu savo gyvenimą susikūrusi ukmergiškė Asta Kreivytė-Martell.

Toliausiai į vakarus nutolusiame Amerikos kampe, Laukiniuose Vakaruose, gyvenanti A. Martell nenori būti vadinama amerikiete.

„Noriu grįžti į Ameriką ir negaliu gyventi be Lietuvos“

Ukmergėje gimusi ir čia užaugusi, tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute anglų kalbos studijas baigusi Asta, tuomet dar Kreivytė, dirbo rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja. 1994-iais ji, paskatinta iš JAV atvykusio ir Ukmergėje pusmetį praleidusio Taikos korpuso savanorio Joel Walters, nusprendė dalyvauti tarptautinėje mainų programoje.

„Laimėjau konkursą ir G. Soroso fondo stipendiją – taip atsirado galimybė išvykti į JAV semtis socialinio darbo patirties. Tuo metu Lietuvoje tai buvo naujovė, trūko ir žinių, ir patyrimo“, – mena ukmergiškė.

Ji penkis mėnesius praleido Kalifornijos valstijos didmiestyje San Fransiske – viename didžiausių JAV uostų prie Ramiojo vandenyno. Iki šiol Asta nepamiršo pirmo įspūdžio, kurį patyrė atsidūrusi toli nuo Lietuvos. Jos žodžiais tariant, tai neaprėpiamas erdvės pojūtis. Atrodė, kad visko yra labai daug, viskas aplinkui – kalnai, tiltai, dangoraižiai – labai dideli. Nuostabą lietuvei kėlė daugybė gatvėse gyvenančių benamių. Įsiminė jai ir labai švarūs bei blizgantys tolimųjų reisų vilkikai, didžiulės maisto porcijos. Kažkas neįtikėtino buvo pietauti bufete, kai už 10 JAV dolerių galėjai valgyti ką ir kiek tik nori, kur buvo prikrauta kalnai daržovių, salotų…

„Skirtumai tarp gyvenimo Ukmergėje ir San Fransiske buvo didžiuliai! Daug ką teko išvysti ir patirti pirmą kartą gyvenime. Tuo metu stebino viskas. Net Mcdonald‘s atrodė kažkas nepaprasto,“ – dabar prisiminusi pirmąjį savo apsilankymą Amerikoje šypsosi pašnekovė.

Atvykusi čia lietuvė pirmąkart patyrė žemės drebėjimą: „Atrodė, kad važiuodamas automobilis stipriai trenkėsi į namą.“

San Fransiske teko susidurti su atviru ir nevaržomu homoseksualios orientacijos žmonių gyvenimu: „Kas mėnesį gyvenau vis kitoje sanfrasiskiečių, mainų programos rėmėjų, šeimoje. Viena iš mane priėmusių šeimų buvo dviejų moterų.“

Atvykėlę pritrenkė San Fransisko didybė, Santa Monikos grožis, bet tuo pačiu ji ėmė ilgėtis savo įprastinio ramaus gyvenimo Ukmergėje.

„Tuo metu tarsi skilau į dvi dalis: pajutau, kad aš labai noriu vėl sugrįžti į Ameriką ir kad negaliu gyventi be Lietuvos“, – atvirauja Asta.

Gyvena Laukiniuose Vakaruose

Likimas lėmė, kad po metų ji ištekėjo už JAV gyvenančio lietuvio. Nuo 1996-ųjų lapkričio ukmergiškė save vadina nuolatine šios valstybės gyventoja.

A. Martell įsikūrusi toliausiai į vakarus nutolusiame Amerikos kampe, Laukiniuose Vakaruose – Nevados valstijoje, Ryno (Reno) mieste, vadinamame mini Las Vegasu. Šiame kalnų įdauboje esančiame mieste gyvena per 250 tūkst. gyventojų, o visoje Nevados valstijoje – 3 milijonai. Čia daugiau nei 250 dienų per metus šviečia saulė, vasarą vyrauja 25-30 laipsniai šilumos. Žiemą žemiausia temperatūra pasiekia 10 laipsnių šaltį ir „porą dienų“ pasninga.

Pasaulyje Rynas žinomas dėl daugybės savo kazino. Jis laikytas netgi JAV lošimų sostine (dabar šis titulas priskirtas toje pačioje valstijoje esančiam Las Vegasui). Ryne veikia didžiulė JAV elektromobilių gamybos milžinės „Tesla“ ličio jonų akumuliatorių ir elektromobilių agregatų gamykla. Mieste yra seniausias Nevadoje universitetas.

Tačiau bene labiausiai Ryną, teigia ukmergiškė, išgarsino daugiau nei 30 metų Black Rock (Juodosios Uolos) dykumoje organizuojamas renginys „Burning Man“ („Degantis žmogus“). Tai alternatyvaus meno festivalis. Jame kiekvienas dalyvis pats yra atsakingas už savo maistą, vandenį, vietą miegoti. Be to, privaloma pasirūpinti, kad išvykus dykumoje neliktų bet kokių žmogaus buvimo pėdsakų.

„Kasmet rugpjūčio pabaigoje iš viso pasaulio į Ryno oro uostą suskrenda tūkstančiai dalyvių. Iš čia jie tris valandas važiuoja į dykumą ir atsiriboję nuo įprastinės civilizacijos – be elementarių buities patogumų, telefono ryšio, kompiuterio, interneto, netgi be pinigų, bet su daug meno ir draugų, visiškai atsipalaidavę čia praleidžia apie porą savaičių“, – pasakojo Asta.

Nevados meno muziejaus apžvalgos aikštelėje.

Karjera priklauso nuo noro dirbti

Tik atvykusi į Ameriką ukmergiškė kurį laiką dirbo neapmuitintų prekių („duty-free“) parduotuvėje oro uoste. Vėliau ji perėjo į federalinį darbą – keleivių patikrą.

„Oficialiai mano darbovietė vadinasi Transporto apsaugos administracija. Kadangi tai ne privatus, o valstybinis sektorius, tai visi, dirbantieji tiek pilnu, tiek nepilnu krūviu, jei nori, gauna medicininį draudimą. Už 40 darbo valandų darbuotojui skiriama 3 valandos atostogų ir 2 valandos nedarbingumui ligos atveju. Todėl per metus atostogų gali sukaupti ir 3-4 savaites. Jei dirbi privačiame sektoriuje, tai dažniausiai gauni tik savaitę mokamų atostogų“, – apie garantijas dirbantiesiems kalbėjo A. Martell.

Moters manymu, JAV karjera priklauso ne tiek nuo turimo diplomo, kiek nuo noro dirbti, kruopštumo, atsakingumo: „Jei esi tam pasiryžęs, čia yra labai geros sąlygos siekti aukštumų. Ir lietuviai tuo naudojasi – bent jau tų 30-mečių karta, kuriuos pažįstu. Jie baigia Amerikos universitetus ir sėkmingai dirba…“

Ukmergiškė dirba Transporto apsaugos administracijoje.

Gera šalis, kai dirbi ir tau sekasi

„Amerika – labai gera šalis gyventi, daryti karjerą, keliauti, jaustis žmogumi, jei esi darbingas ir tau sekasi. Bet negandos akivaizdoje dažnai lieki vienas ir turi labai daug išlaidų. Todėl čia visi kaip įmanydami kuo daugiau dirba“, – ne visiems matomą gyvenimo šioje šalyje pusę atskleidė lietuvė.

Jos manymu, Lietuvoje, palyginti su JAV, labai išvystyta socialinė parama vienišiems, negalią turintiems žmonėms: „Ir svarbiausia, kad visos paslaugos teikiamos nemokamai arba už nedidelį mokestį. O Amerikoje viskas paremta pinigais. Jei žmogus dėl amžiaus ar ligos nebegali gyventi vienas, jam tenka keliauti į globos namus. Čia už gyvenimą kas mėnesį reikia mokėti 10 tūkst. JAV dolerių. Kad galėtų sukaupti tokią sumą, turi parduoti namus ar kitur ieškoti pinigų. Ligonio priežiūra namuose kainuoja apie 5 tūkst. dolerių mėnesiui. Pigesnes ar nemokamas paslaugas gauna tik karinės tarnybos veteranai.“

Taikosi prie amerikietiško gyvenimo

Pasakodama apie save ukmergiškė neslėpė, kad iki šiol taikosi prie amerikietiško gyvenimo: „Laikausi taisyklės – jei gyveni savo noru pasirinktoje šalyje, tai privalai gerbti jos kultūrą, įstatymus, gyvenimo būdą. Man prisitaikyti niekada nebuvo sunku. Galbūt ne viskas yra priimtina, bet ši šalis išmokė tolerantiškumo kitam žmogui, kitai nuomonei.“

Paklausta, ar jau galėtų save pavadinti amerikiete, Asta patikino, jog ji – lietuvė, gyvenanti Amerikoje.

„Aišku, kad savęs amerikiete nevadinu ir nenoriu būti vadinama, nes ir dūšioje tokia nesu. Tačiau tikriems amerikiečiams aš esu „atvykėlė iš kažkur“ ir tą išduoda kalbos akcentas, kuris išlieka visą gyvenimą. Dažnai pradėjus bendrauti žmonės klausia, iš kur aš. To gali pasiteirauti pardavėja, nepažįstamas praeivis, jei su juo persimeti keliais žodžiais, arba mažas vaikas, išgirdęs, kaip kalbu. Visiems įdomu sužinoti, ir jie to klausia nuoširdžiai, nesigėdydami, nenorėdami įžeisti. Ir visada jų reakcija panaši: kaip šaunu, kad tu iš taip toli, kad yra tokia šalis Lietuva…“ – kalbėjo pašnekovė.

Pasak Astos, nors daugelis amerikiečių per savo gyvenimą nėra buvę jokioje kitoje šalyje, todėl ir jų geografijos žinios kartais būna ribotos, daugumai Europa vis tik žinoma. Mat didžiuma dabartinių Amerikos gyventojų, išskyrus indėnus, turi Europoje gimusių tėvų, senelių, artimųjų.

Su pusiau ukmergiškiu sūnėnu Mariumi, kuris dabar gyvena Oregono valstijoje, Portlando mieste, ir Alaska Horizon oro linijose yra klientų aptarnavimo vadybininkas.

Susitikus su lietuviais, atsigauna siela…

Nors gyvena už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, A. Martell turi galimybę nuolat bendrauti gimtąja kalba. Lietuviškai kalba su vyru, jos artimiausios draugės – tik lietuvės. Pasak moters, toks bendravimas su artimais sielai tautiečiais – natūralus procesas.

„Negalėčiau pasakyti, kad ignoruoju, nemėgstu ar nenoriu savo aplinkoje matyti kitų tautybių žmonių. Ne! Man labai įdomu bendrauti su amerikiečiais, meksikiečiais, bet tai yra tik bendravimas: mandagus, gerbiantis kito nuomonę, plečiantis akiratį, gilinantis supratimą apie jų kultūrą, papročius… Bet jei nori susitikti išgerti kavos ar paminėti kokią lietuvišką šventę – taip gera susibėgti su lietuviais! Net dūšia atsigauna…“ – atviravo kraštietė.

Kai Asta prieš 25 metus apsigyveno Ryne, mieste buvo vos keturi lietuviai: „Labai godžiai laukėme žinių, gal atsirado daugiau tautiečių. Dabar jau įkurta Nevados lietuvių bendruomenė, vienijanti 150 žmonių, organizuojama daug renginių.“

Asta su kitais tautiečiais dalyvauja Lietuvių bendruomenės renginiuose.

Ukmergė labai pasikeitė

Kiekvieną ankstyvą savo rytą ukmergiškė pradeda klausydama lietuviškų žinių ir internete peržvelgdama spaudą: „O vakare namuose žiūrime Lietuvos televizijų parengtas laidas. Būtinai kasdien ir su didžiausiu malonumu! Todėl visiškai nesijaučiu nutolusi nuo Lietuvos, visada žinau, kas čia vyksta. O kai išeisiu į pensiją, didelė tikimybė, jog grįšiu čia gyventi – dėl to nebūtų jokių problemų.“

Išvykusi į JAV, Asta kasmet grįždavo aplankyti Ukmergėje gyvenančių tėvų. Kai jų neliko, nuo 2012-ųjų ukmergiškė į Lietuvą išsiruošia rečiau. Dabar jau ir namų Ukmergėje nebėra, tad apsilankymai tapo dar retesni. Kur kas dažniau ją Amerikoje lanko Vilniuje gyvenanti sesuo.

Paskutinį kartą pašnekovė Ukmergėje viešėjo prieš trejus metus: „Per tą laiką, kai negyvenu Lietuvoje, Ukmergė labai pasikeitė. Savo mylimo miesto nebeatpažįstu – tačiau gerąja prasme. Visai kitaip atrodo gatvės – sutvarkytos ir gražios, pasikeitusios ir atsirandančios naujos parduotuvės, grožio salonų gausa. O kiek visokių skulptūrėlių, meniškų akcentų mieste atsirado! Ir pastatai tvarkomi, gražinami…“

Ji teigė su didele nostalgija ir malonumu prisimenanti darbą rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje.

„Dirbau puikiame kolektyve, sulaukdavome daug palaikymo iš gyventojų. Ėjome dar nepramintais takais, visiems reikėjo mokytis, kartais – gal net iš savo klaidų. Bet darėme viską, kad kuo daugiau žmonių sulauktų socialinės pagalbos“, – prisiminimais dalijosi JAV gyvenanti kraštietė.

Galioja „lik namie“ taisyklė

A. Martell pasakoja, kad dabar JAV, kaip ir visas pasaulis, išgyvena beprecedentį šoką dėl koronaviruso pandemijos. Tai palietė visas be išimties gyvenimo sritis. Nevados valstijoje karantinas paskelbtas iki balandžio 30 dienos. Kaip ir Lietuvoje, uždaryti restoranai, kavinės, atšaukti visi renginiai, dirba tik svarbias ir būtinas paslaugas teikiančios verslo įmonės bei valstybinės įstaigos.

„Kadangi dirbu oro uoste, patenku tarp teikiančių būtinas paslaugas darbuotojų. Skrydžių ir keleivių sumažėjo 90 proc., tad darbo turime labai mažai ar net visai jo nėra, bet oro uostas neuždarytas. Darbe naudojame pirštines, dezinfekuojame rankas, aplinką. Darbdaviai sudarė sąlygas dirbti po tris dienas ir kiekvienam skyrė po dvi papildomas mokamas poilsio dienas, kad daugiau laiko praleistume namie. Mano draugė dirba kazino. Nors šios įstaigos uždarytos, darbuotojams dvi savaites buvo mokamas atlyginimas, o po to dėl pašalpos gavimo reikia registruotis darbo biržoje. Beje, kazino čia uždaryti pirmą kartą istorijoje. Paskelbta, kad per artimiausias tris savaites kiekvienam šalies gyventojui turėtų būti suteikta finansinė parama – po 1 200 JAV dolerių. Finansinė parama bus skirta ir oro linijoms, kai kuriems verslams“, – pasakojo Asta.

Taip pat ji paminėjo, jog šalyje galioja „lik namie“ taisyklė. Taip, galima eiti pasivaikščioti, bet geriausia – po vieną ir laikantis saugaus atstumo nuo kitų žmonių.

„Į parduotuves nutariau kurį laiką neiti, maistą užsisakau elektroninio krepšelio pagalba. Kadangi supermarketas yra netoli namų, nuvažiuoju į aikštelę ir darbuotojas užsakytus pirkinius išneša į lauką. Negendančius maisto produktus užsisakau su pristatymu į namus“, – apie pasikeitusius apsipirkimo įpročius kalbėjo Ryno mieste gyvenanti kraštietė.

Įvairiose erdvėse – palatos

Pasak A. Martell, nuo balandžio 5-osios Ryno miestas pradėjo ruoštis didžiajam koronaviruso infekcijos protrūkiui: „Ne paslaptis, kad prognozuojama daug mirčių. Gali neužtekti lovų ir vietų ligoninėse. Kadangi niekas nežino, ką tiksliai reikia daryti, yra klaidų ir blaškymosi. Tačiau visi supranta, jog didžiausias dėmesys pirmiausia turi būti skiriamas medikams, juos reikia nuolat tikrinti.“

Valstijoje aktuali problema – didėjantis benamių, kurie gyvendami gatvėse gali platinti virusą, skaičius. Todėl dedamos didelės pastangos, kad būtų pasirūpinta saugia jų izoliacija ir apgyvendinimu. Pašnekovė minėjo, jog šiems žmonėms apgyvendinti paruošta didžiulė renginių salė.

„Ligoninių prieigose esančiuose garažuose, aikštelėse, taip pat parodų ir koncertų salėse įrengiamos palatos“, – sakė moteris.

Velykos – namuose ir susikaupus

Ukmergiškės šeimoje visada gyvavo tradicija Velykų rytą susitikti su artimiausiais draugais. Šiemet, saugant save ir kitus, to nebus. Astos žodžiais tariant, šias Velykas teks praleisti ramiai namuose, susikaupus ir tikintis, kad virusas atsitrauks ir netrukus sulauksime pagerėjimo.

„Manau, kad kiekvienas galime pabendrauti su savo Dievu ir vienumoje, svarbu neprarasti vilties, tikėjimo ir kasdienybėje įžvelgti mažus džiaugsmelius. To visiems, jei mane kas prisimena, ir linkiu“, – kalbėjo A. Martell.

Nuotraukos iš asmeninio A. MARTELL albumo

Lietuvių bendruomenės nariai neretai kartu leidžia laiką.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Rita :
    Pasiilgom Tavęs, Asta! Buvęs jungtinis VTAS ir soc. paramos skyrius.
  • test :
    O kas yra pusiau sūnėnas ?