Įvykiai Ukmergės ligoninėje išryškino sistemos spragas

Nijolė STUNDŽIENĖ

Reaguojant į situaciją dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija tikslina atvejo apibrėžimą ir tiriamųjų grupes. Nuo šiol dėl galimos infekcijos gali būti tiriami visi, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Taip pat dėl galimos infekcijos testuojami sveikatos priežiūros specialistai. Ukmergėje jau nuo praėjusios savaitės tikrinami visi medicinos darbuotojai, ištirti Ukmergės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientai. Pirmadienį pradėjo veikti mobilusis koronaviruso patikros punktas, duris artimiausiu metu atvers ir karščiavimo klinika. Tačiau to pasiekti nebuvo lengva, o įvykiai Ukmergės ligoninėje atskleidė sveikatos apsaugos sistemos spragas.

Situaciją ligoninėje pavyko stabilizuoti

Ukmergės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientų ir personalo testavimas pradėtas praėjusį ketvirtadienį. Jis vyko iki vėlaus vakaro. Tądien paimti ir 34 medikų testai, mėginiai išvežti į laboratoriją.

Penktadienį prie ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus, po stogu, pradėjo veikti vietinė laikina mobilioji patikros stotelė. Ji dirbo iki 18.30 valandos, patikrinta dar 50 medikų, galimai kontaktavusių su užsikrėtusiais koronavirusu. Iš viso ruošiamasi testuoti apie 280 medicinos darbuotojų.

Pirmadienį „Gimtosios žemės“ kalbintas Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka sakė, jog pastarųjų savaičių įvykiai įtraukė gydymo įstaigą į labai nuožmią kovą su klastinga ir pavojinga infekcija. Ukmergės medikai susidūrė su pirmąja ataka, kuri pareikalavo ir aukų.

R. Civilka pasidžiaugė, kad pagaliau po didelių pastangų pavyko iš dalies stabilizuoti situaciją Ukmergės ligoninėje: „Visiems ligoninėje hospitalizuotiems slaugos ligoniams ir juos prižiūrinčiam medicinos personalui yra atlikti testai. Iš Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gulėjusių 92 pacientų virusas buvo nustatytas septyniems. Gavę šią informaciją, nedelsiant ėmėmės visų priemonių kuo skubiau šiuos ligonius transportuoti į specializuotą Vilniaus Santaros klinikų infekcinę ligoninę, kur jiems bus suteikta visa reikalinga medicininė priežiūra. Šiuo metu ligoninėje besigydantiems pacientams bei dirbančiam personalui užkrato nenustatyta.“

Pasak ligoninės vadovo, gauti tyrimų atsakymai suteikė visiems vilties, kad pavyks greičiau atsitiesti ir atgaivinti įstaigos veiklą, bei leido tikėtis, jog blogiausio galimo scenarijaus bus išvengta.

„Apmaudu tai, kad užklupti viruso praradome daug brangaus laiko situacijai suvaldyti, – neslėpė vyr. gydytojas. – Tam prireikė net 10 dienų įtempto darbo, skaičiuojant nuo kovo 19-osios, kai buvo nustatytas koronavirusas vienam iš ligoninės gydytojų.“

Testų atsakymų laukiama net 4 dienas

R. Civilka pripažino ir sveikatos apsaugos spragas, kurias ukmergiškiai pirmieji patyrė savo kailiu: „Pirmuosius viruso testus ligoninė po ilgų prašymų ir reikalavimų galiausiai gavo tik kovo 25-ąją, t. y. jau praėjus 6 dienoms po pirmojo viruso atvejo nustatymo mūsų darbuotojai. Sulaukus testų paaiškėjo, kad jie nepilnai sukomplektuoti. Todėl teko nustatyti prioritetus: pirmiausia testuoti ligoninėje esančius pacientus ir darbuotojus, ir tai užtruko net dvi dienas, kovo 25–26 d. Daugumos šių testų atsakymus iš Vilniaus laboratorijų gavome tik praėjus 3–4 dienoms po jų paėmimo ir išvežimo. Nesame išskirtiniai – laboratorijose savo eilės laukia nemažai paimtų mėginių.“

Būtent dėl to, kaip aiškino vyr. gydytojas, kad testų rezultatų reikia laukti tiek ilgai, kilo itin emociškai sunki situacija dėl mirusių pacientų. Tuo metu ligoninėje mirė keli ligoniai, kurių artimieji negalėjo pasiimti jų palaikų ir palaidoti, kol nenustatyta, ar jie nebuvo užsikrėtę koronavirusu.

„Dabar galime dėl to tik apgailestauti. Bet tokia yra realybė ir nuo mūsų niekas nepriklausė“, – teigė medikas, pridurdamas, jog iš keturių mirusių tik vienam buvo patvirtintas COVID-19 užkratas.

„Turime 28 koronavirusu užsikrėtusius darbuotojus“

Ukmergės ligoninės vadovas taip pat papasakojo, kaip nelengvai sekėsi organizuoti laikinos patikros stotelės atsiradimą prie Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus, kad būtų tęsiamas testavimas ir kitiems ligoninės darbuotojams.

„Nuo kovo 27-osios bendradarbiaudami su Pirminės sveikatos priežiūros centru pradėjome testuoti izoliacijoje esančius ligoninės darbuotojus, – tęsė R. Civilka. – Tai užtruko net keturias dienas, iki pirmadienio vakaro, nes dėl sudėtingos procedūros per dieną galėjome paimti tik 40–60 testų. Vieno testo paėmimas laikantis visų saugumo reikalavimų užtrunka apie 10 minučių. Šiuo metu yra gauti 229 iš 283 darbuotojų tyrimų atsakymai. Deja, 20-čiai iš jų buvo patvirtintas virusas. Tad iš viso, antradienio ryto duomenimis, turime 28 koronavirusu užsikrėtusius darbuotojus.“

Pirmadienį testo rezultatą po kelių dienų laukimo gavo ir Ukmergės ligoninės vyr. gydytojas. Pasak R. Civilkos, nerimo šiek tiek buvo, bet testas neigiamas, ligos požymiai nepasireiškė. Kitą savaitę įstaigos vadovas žada grįžti į darbą.

Į darbą grįžta įstaigos medikai

Anot jo, šią savaitę po karantino bei saviizoliacijos ligoninėje jau dirba keli Ukmergės medikai.

„Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientai nė dienai nebuvo palikti be gydytojų priežiūros, – sakė R. Civilka. – Visiems „iškritus“, ilgiausiai, net kelias paras, skyriuje dirbo gydytojas Donatas Miezenas. Tuomet, kai ir jam prireikė trauktis į saviizoliaciją, kreipėmės pagalbos į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę, jie atsiuntė penkis medikus. Šie Ukmergėje dirbo tik tris dienas.“

Pasiteiravus, kada ligoninė vėl galėtų pradėti veikti pilnu pajėgumu, įstaigos vadovas paaiškino, kad kol kas dar nepakanka medikų. Be kita ko, slaugos skyriaus pacientai dar kartą bus testuojami.

Regioninės ligoninės buvo paliktos nuošalyje

„Tenka pripažinti, kad mūsų ligoninė tapo pirmuoju tokiu dideliu koronaviruso taikiniu, žiniasklaidos dėmesio centru ir akivaizdžiu įrodymu, kad nacionalinė sveikatos apsaugos sistema neįvertino galimų pandemijos grėsmių, nebuvo laiku ir tinkamai pasiruošusi pasitikti šį pavojingą virusą bei, esant reikalui, padėti rajonuose veikiančioms medicinos įstaigoms, esančioms arčiausiai šimtų tūkstančių pacientų. Apmaudu, kad regioninės ligoninės yra paliktos nuošalyje – neretai akcentuojant, kad tai – tik vietos valdžios atsakomybė, pačios turi spręsti kylančias problemas. Greitos ir operatyvios pagalbos vis dar stokojama“, – be užuolankų kalbėjo R. Civilka.

Pasak jo, vilties teikia žinia, kad pirmadienį Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu, į Ukmergę išsiųsta asmens apsaugos priemonių iš valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų siunta bei pažadėta, esant poreikiui, jų parūpinti daugiau.

„Esame už tai dėkingi ir tikimės, kad tai reiškia, jog mūsų problemos galiausiai taps ir nacionalinio lygmens kovos su koronavirusu pajėgų prioritetu. Viliamės, kad bus baigta skubotai ieškoti iešmininkų, ir imtasi kartu spręsti problemas vardan mūsų rajono gyventojų gerovės“, – teigė įstaigos vadovas.

Šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo šiol pačios gydymo įstaigos, įvertinusios savo specifiką ir galimas rizikas, turės apsispręsti, kokiu dažnumu sveikatos priežiūros specialistus tikrinti profilaktiškai. Tuo metu sveikatos priežiūros specialistai, jaučiantys net menkiausius koronavirusinės infekcijos COVID-19 simptomus, turėtų būti testuojami nedelsiant.

Karščiavimo klinika – Konsultacinėje poliklinikoje

Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo taip pat teiravomės, kada ir kur rajone duris atvers vadinamosios karščiavimo klinikos, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją. Į šias klinikas bus registruojami šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai, kurie privalės atvykti jiems paskirtu konkrečiu laiku.

Šiuo metu visos savivaldybės siunčia informaciją apie savo galimybes steigti karščiavimo klinikas. Pasak R. Civilkos, šie klausimai derinami su Pirminės sveikatos priežiūros centru.

„Manome, jog karščiavimo klinika karantino laikotarpiu galėtų įsikurti ligoninės Konsultacinės poliklinikos patalpose. Ji veiktų kaip mobilioji stotelė, prie durų automobiliai turėtų privažiuoti po vieną. Į karščiavimo kliniką žmogus galės užeiti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Čia pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma mobiliuosiuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas“, – aiškino vyr. gydytojas. Ir pridūrė, jog priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis galės būti išleidžiamas izoliuotis į izoliavimo vietą arba nukreipiamas į gydymo įstaigas, gydančias sergančiuosius koronavirusine infekcija.

Pašnekovas kol kas negalėjo atsakyti, kada patalpos bus paruoštos ir klinika galės priimti pirmuosius pacientus.

Pirmiausia tiriami buvę ligoninės pacientai

Pirmadienį, kovo 30-ąją, Ukmergėje, Gruodžio 17-osios gatvėje, pradėjo veikti mobilusis koronaviruso punktas. Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu, pirmiausia jame bus tiriami buvę ligoninės pacientai – iš viso 278 žmonės, kurie iš ligoninės skyrių buvo išrašyti nuo kovo 5-osios iki kovo 19 dienos. Po jų tyrimai bus skirti šiuo metu dirbantiems ir daug kontaktų su žmonėmis turintiems 68 policijos pareigūnams ir 70 socialinių darbuotojų.

Juos ištyrus, punkto veikla bus organizuojama karštosios linijos trumpuoju telefonu 1808.

AUTORĖS ir Genovaitės KAZIELIENĖS nuotr.

Pirmadienį pradėjo veikti mobilusis koronaviruso patikros punktas. Jame testuojami ir policijos pareigūnai.

Tam, kad atsirastų laikina patikros stotelė, kuri medikus testavo keturias dienas, prireikė nemenkų pastangų.