Globotojai dalijosi savo patirtimi TV3 laidoje „TV pagalba“.

Naujausi, Žmonės

Budinti globotoja didžiuojasi savo darbu

Dovilė POVILAITYTĖ-RUZGIENĖ,

Orinta PLIUSNIENĖ

Ukmergės globos centro socialinės darbuotojos (globos koordinatorės)

Ukmergiškė globotoja (nenorinti atskleisti savo pavardės – aut.) – dukra, žmona, mama, aktyvi ir kūrybinga moteris, kuri dar jaunystėje žinojo, kad tikrai norės ir galės padėti užaugti vaikui, kuriam tą akimirką reikės saugaus uosto. Ji baigė mokslus, sukūrė šeimą, susilaukė vaikų ir niekaip negalėjo nustoti galvoti, kad gali padaryti daugiau, mylėti ir rūpintis ne tik savo atžalomis, bet ir tais, kurie yra laikinai netekę biologinių tėvų globos.

2018 metais ji baigė Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos (GIMK) mokymus, gavo teigiamą išvadą ir su šeima laukė, kada jų namuose bus apgyvendinti vaikai, kuriems reikia jų meilės, globos ir rūpesčio.

Budinti globotoja savo veiklą vykdo jau metus ir šešis mėnesius. Per šį laikotarpį šeimos namuose buvo apgyvendinta 10 įvairaus amžiaus (nuo 2,5 mėnesio iki 12 metų) laikinai tėvų globos netekusių vaikų. Šiuo metu budinčios globotojos šeimos namuose apgyvendintas vienuoliktas globotinis, kuriam reikia daug dėmesio, laiko ir meilės.

Moters vyras yra jos gyvenimo ramstis, klausytojas, patarėjas, be kurio ji niekada nepriima sprendimų. Pasak budinčios globotojos, jos biologiniai vaikai žino, kad bet kuriuo metu į šeimos namus gali atkeliauti vaikutis, kuriam reikia jų pagalbos. Ukmergiškė sako, kad savo biologiniams vaikams aiškina, kad tuo laiku, kai kitas vaikutis gyvena jų šeimos namuose, jo tėveliai serga ir jiems reikia pasveikti. Budinčios globotojos teigimu, jos dvynukai visada laukia mažo berniuko ar didelės mergaitės.

Moteris priduria, kad visada džiaugiasi, kai vaikai grįžta pas savo biologinius tėvus (visi jos prižiūrimi mažyliai grįžo į biologines šeimas). Ji prisimena pirmą kartą, kai riedėjo ašaros ir širdyje buvo tuštuma, kuomet pirmieji vaikai, pagyvenę jų namuose, grįžo į biologinę šeimą. Kiti kartai, pasak ukmergiškės, yra lengvesni, bet visi jausmingi ir jautrūs, ypač, kai globotiniai pabūna ilgesnį laiką. Jos namuose vaikai buvo apgyvendinti ilgiausiai šešis mėnesius (budinčio globotojo namuose laikinai tėvų globos netekęs vaikas gali būti apgyvendinamas iki dvylikos mėnesių, išimtinais atvejais – ilgiau). Savo patirtimi prižiūrint vaikus, netekusius biologinių tėvų globos, moteris kartu su vyru neseniai pasidalino TV3 laidoje „TV pagalba“. Budinti globotoja neslėpė savo išgyvenimų, patirčių ir džiaugsmo, kad užsiima tokia veikla, kuri įprasmina jos siekius bei santykį su pasauliu.

Budinti globotoja visada su dideliu noru priima vaikus į savo namus, jais rūpinasi, prižiūri, veža į susitikimus su biologiniais tėvais. Pasak moters, ji džiaugiasi, kad visų jos prižiūrimų vaikų biologiniai tėvai domėjosi savo atžalomis ir siekė, jog jie grįžtų pas juos.

Ukmergiškė su savo vyru drąsiai dalinasi patirtimi, išgyvenimais ir sunkumais, taip siekdami padrąsinti žmones suteikti saugų uostą ir padėti vaikams užaugti. Moteris neslepia, kad budinčios globotojos darbas kelia daug skirtingų emocijų, bet ji sau vis kartoja: „…toks yra darbas, reikia dirbti su savimi.“

Džiaugiamės, kad Ukmergės globos centras savo gretose turi tokias budinčias globotojas, kurios noriai atveria savo namų duris tėvų globos netekusiems vaikams bei noriai dalijasi savo gerąja patirtimi.

 

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas