Dėl koronaviruso mirusios moters šeima kaltų neieško

Loreta EŽERSKYTĖ

Laikraštyje rašėme, kad naktį į penktadienį, kovo 20-ąją, mirė Ukmergėje gyvenusi garbaus amžiaus moteris, kuriai įtartas koronavirusas. Po paros Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad Lietuvoje patvirtintas pirmasis mirties nuo koronaviruso (COVID-19) atvejis – ši infekcija pasiglemžė rizikos grupei priklausiusią ukmergiškę.

83 metų Ukmergės gyventoja buvo gydoma Ukmergės ligoninėje, Vidaus ligų skyriuje. Kovo 19-ąją, kai dauguma įstaigos skyrių dėl koronaviruso grėsmės buvo uždaryti, ši ligonė išrašyta į namus. Penktadienio naktį jos būklė pablogėjo, artimieji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Deja, medikų pastangos išgelbėti gyvybę buvo bevaisės.

Kilus įtarimų dėl koronaviruso, penktadienį mirusiosios palaikai išvežti į Vilnių, Valstybinę teismo medicinos tarnybą, mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistė Asta Krogertienė, kovo 20-ąją pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimą atlieka Ukmergės rajono policijos komisariatas, kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-asis skyrius.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis šeštadienio rytą vykusioje spaudos konferencijoje komentuodamas informaciją apie pirmąją Lietuvoje koronaviruso auką teigė, kad ukmergiškė užsikrėsti galėjo ligoninėje.

Sekmadienį viename iš portalų pasirodė publikacija, kurioje buvo rašoma, jog naktį į Ukmergės ligoninę greitajai medicinos pagalbai atvežus sunkios būklės pacientę, neva įstaigos personalas senolės nepriėmė ir laukė, kol ji už durų numirs.

„Gimtosios žemės“ redakcijai susisiekti su vieninteliu mirusiosios sūnumi, kurį žinia apie mamos mirtį pasiekė jam būnant Norvegijoje, nepavyko. Jis skubiai grįžo į Lietuvą ir jam šiuo metu taikomas privalomas 14 dienų karantinas. Tačiau telefonu pasikalbėjome su Vilniuje gyvenančia mirusiosios anūke. Du mažylius auginanti jauna moteris labai išgyvena dėl mylimos močiutės staigios netekties. Praradimo skausmas dar didesnis, nes dabar visa jos šeima yra saviizoliacijoje. Mat, beveik prieš dvi savaites ji su vyru ir vaikais grįžo iš Ispanijos, kur atostogavo.

„Grįžome ir saugodami savo artimuosius iš karto užsidarėme namuose. Iki šiol nesimatėme nė su vienu iš jų – nei su Ukmergėje gyvenančia mama, nei vilniete anyta. Bendraujame tik telefonu ir internetu“, – kalbėjo moteris.

Pašnekovė sakė, kad su močiute, kuri yra seniai mirusio jos tėčio mama, visada bendravo, palaikė artimus ryšius, žinojo, kaip ji gyvena, kaip jaučiasi.

„Paskutinį kartą mes matėmės per Kalėdas. Sausį buvo jos gimtadienis, pasveikinome ją. Po to sirguliavo mano vaikai, tad saugodama močiutės sveikatą, jos nelankiau, bet vis pasikalbėdavome. Vasarį mes išskridome atostogų. Kad močiutė ligoninėje, man pasakė mama. Didelė ligonė ji nebuvo, bet turėjo širdies ir plaučių ligų,“ – sakė moteris. Ir pridūrė, jog artimiesiems jos sveikatos būklė nerimo nekėlė.

Pasak pašnekovės, kai giminaitė iš ligoninės išrašytą močiutę parvežė į namus, ji neatrodė pasveikusi: „Giminaitė suprato, kad jos vienos nakčiai palikti negalima. Skubiai grįžo į savo namus, pasiėmė būtiniausius daiktus ir atvažiavo atgal. Močiutės savijauta vis blogėjo, naktį teko kviesti greitąją pagalbą…“

Paklausta, ar jai žinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kur užgeso artimo žmogaus gyvybė, anūkė sakė apie tai skaičiusi spaudoje.

„Liūdna, kad mūsų močiutė tapo pirmąja didelę baimę pasėjusio viruso auka. Taip, jos mirtis buvo šokas, ji dar galėjo gyventi. Bet atsitiko kitaip ir mes tai priimame. Dabar visi išgyvename netektį, gedime mylimos močiutės, mamos ir tikrai neieškosime kaltų. Suprantame, kaip šiuo metu sunku medikams. Mums labai gaila susirgusios gydytojos, kuri guli ligoninėje atskirta nuo savo šeimos, vaikų. Mes dėkojame ir lenkiame galvas prieš tuos medikus, kurie mūsų močiutę gaivino, norėjo išgelbėti. Nesmerkiame ir tų, kurie padėti galbūt nespėjo…“ – visos šeimos vardu kalbėjo moteris.

Pašnekovė svarstė, jei gydymo įstaigoje ir buvo padaryta klaidų, greičiausiai dėl to kalti ne medikai, bet sistema. Netektį išgyvenanti moteris linkėjo, kad to, kas nutiko jiems, netektų patirti niekam kitam.