Ten, kur ūbauja pelėdos

Gintarė JASEVIČIENĖ

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ „Žirniukų“ ir „Naminukų“ grupių ugdytiniai lankėsi „Pelėdų parke“ Rudaminoje, Vilniaus rajone. Čia atokiai nuo miesto šurmulio įsikūrusi išskirtinė sodyba, kurioje kartu su jos šeimininkais gyvena pelėdos.

Idėja pamatyti šiuos paukščius iš arti kilo jau tada, kai vaikų darželyje svečiavosi Šešuolių girininkijos girininkas, ornitologas, gamtos fotografas Kęstutis Jarmalavičius, kuris vyresniųjų grupių vaikams papasakojo apie mūsų krašte žiemojančius paukščius, o mokytojoms perteikė žinias apie pelėdinius sparnuočius. Ugdytiniai taip pat turėjo galimybę pamatyti nuostabias gamtos fotografo įamžintas akimirkas, kurios sudomino ir patraukė jų dėmesį. Vaikai iš arti svajojo išvysti šiuos plėšriuosius miško sparnuočius ir spėliojo, ar tikrai jie tokie gražūs.

Ankstyvą rytą į „Pelėdų parką“ atvykusius vaikus pasitiko sodybos šeimininkai Mažena ir Slavomiras kartu su mažuoju apuokiuku Niki ir išdidžiuoju apuoku Džeksonu. Vaikų pažintis su plėšriaisiais miško paukščiais prasidėjo nuo šeimininkų pasakojimo apie jų auginamus sparnuočius, daugiau nei 20 rūšių pelėdų. Vaikai sužinojo, kad iš visų turimų – tik trys natūraliai gyvena ir peri jauniklius Lietuvoje. Tai naminė ir liepsnotoji pelėdos bei didysis apuokas.

Sodybos šeimininkai papasakojo daug įdomių faktų apie plėšriųjų miško sparnuočių gyvenimą, kuo jie skiriasi nuo kitų, kuo minta, kuo yra ypatingi ir t. t. Ugdytiniai iš arti pamatė, kur ir kaip gyvena kiekvienas paukštis, stebėjo jų elgesį voljere. Vaikai sužinojo, kad pelėdos nebijo šalčio, žiemoja tuose pačiuose voljeruose, ten pat peri ir kiaušinius, kuriuos deda pavasarį. Visi šie parko paukščiai turi vardus, kuriuos, anot šeimininkų, dažniausiai sugalvoja atvykę vaikai, tačiau į vardus paukščiai nereaguoja. Vos išsiritusius pelėdų jauniklius šeimininkai pratina prie žmogaus rankų, kad šie vėliau jo nebijotų. Pasak augintojų, pelėdos – flegmatiški paukščiai, mėgstantys tingiai tupėti. Ir gamtoje skrydžiui pakyla tik tam, kad išgirstų, pamatytų ir pačiuptų grobį. Būdamos sočios jos tiesiog tupi.

Šio apsilankymo metu visiems norintiems buvo leidžiama paukščius palaikyti ant rankų. Šio susitikimo metu vaikai patyrė daug įspūdžių, įgavo naujų žinių ir praturtino jau turimas žinias apie pelėdas. Tai labai puiki pažintinė edukacija ugdytiniams, kai pats gali paliesti, pamatyti, pajausti.