Keitė vardą, nes turėtasis žlugdė gyvenimą

Loreta EŽERSKYTĖ

Teisingumo ministerijai pateikta civilinės metrikacijos įstaigų ataskaita apie civilinės būklės aktų įrašus rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau keičia pavardę ar vardą ne sudarydami santuoką, o dėl kitų priežasčių. Pernai šalyje tokių atvejų padaugėjo beveik dešimtadaliu. Kitus vardus ar pavardes asmens dokumentuose pakeitė 5 517 asmenų.

Ukmergės rajone pernai vardą keitė keturi, pavardę – penkiolika asmenų.

Rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Regina Jackūnienė paaiškino, kad keisti vardą ir (ar) pavardę turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 16 metų ir turintys asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų asmens vardas ar pavardė, tai jo vardu prašymą civilinės metrikacijos įstaigai pateikia jo atstovas pagal įstatymą, pavyzdžiui, vienas iš tėvų. Kartu turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Be to, papildomai dar reikia pateikti abiejų vaiko tėvų ar vieno iš jų raštišką motyvuotą prašymą, kuriame būtų nurodoma, kodėl prašoma turimą vaiko vardą keisti“, – apie galiojančią tvarką pasakojo vedėja.

Ji taip pat paaiškino, jog motyvuotas prašymas yra netinkamas, jeigu jame pageidavimas keisti vardą išreiškiamas be argumentacijos. Motyvas, kad turimas vaiko vardas neatitinka vaiko interesų, yra nepakankamas. Pasak pašnekovės, turėtų būti nurodomos išsamesnės priežastys, kodėl būtina pakeitimą atlikti (kaip vaiko situacija pablogėtų, jeigu jo vardas būtų nepakeistas, su kokiais sunkumais susiduria vaikas, turėdamas dabartinį vardą ir panašiai).

„Vardo parinkimas yra atsakinga tėvų pareiga. Verta rimtai pamąstyti, ypač jei norima duoti kokį itin originalų, negirdėtą vardą, ar jis nebus našta mokykloje, o gal ir visą gyvenimą. Taip pat vardas turi derėti ir prie pavardės (pavyzdžiui, prie ilgos pavardės parinkti trumpesnį vardą), paisyti kitų kriterijų: tradicijos, skambumo ir patogumo vartoti“, – mintimis dalijosi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Pasak R. Jackūnienės, 2019 m. vardas pakeistas vienam vyrui ir trims moterims, 2018 m. – vyrui ir dviem moterims, 2017 m. – dviem vyrams.

„Visi jie norėjo turėti kitokį vardą. Teigė, kad turimas esąs negražus, nepatinka, netinka pagal karmą, žlugdo gyvenimą… Kiti norėjo vadintis krikšto vardu, senąjį keitė, nes juos visi vadino ne tikruoju vardu“, – priežastis vardino vedėja.

R. Jackūnienė pasakojo, kad pasitaikė atvejų, kai asmuo kelis kartus keitė savo vardą, vis nerasdamas sau tinkamo. Kitas atvejis – vėl susigrąžino buvusį vardą, nes nepriprato prie naujo. Kartais žmonės prideda antrą vardą, o kartais nori vieno atsisakyti. Ji pastebėjo, kad prašymų keisti vardą mažiems vaikams sulaukiama labai retai. Vardą dažniausiai keičia tik sulaukę pilnametystės jauni žmonės, ypač – merginos.

Praėjusiais metais Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta 15 pavardės pakeitimo bylų, tarp jų – dviem vyrams. Vienas norėjo turėti senelių pavardę, o kitas – susigrąžinti pirmiau turėtą pavardę, nes santuokos registravimo metu buvo paėmęs žmonos pavardę. Kreipėsi 13 moterų, kurios norėjo susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę, įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę, turėti dvigubą pavardę. 2018 m. pavardę pageidavo keisti 19, 2017 m. – 20 asmenų.

R. Jackūnienė taip pat patikslino, kad pernai buvo sudaryta 18 pakeitimo bylų ir tuo remiantis surašyti 26 pakeitimo įrašai, nes keičiant tėvų vardus ir pavardes tenka taisyti jų duomenis nepilnamečių vaikų įrašuose.

„Teisingumo ministerija yra parengusi įstatymo pakeitimo projektą – sutrumpės vardo ir pavardės pakeitimo paslaugos suteikimo laikas, nes nebereikės ministerijos leidimo pakeisti vardą ar pavardę šiais atvejais: pavyzdžiui, jei asmuo nori pakeisti pavardę į savo protėvių pavardę, jei keičiama nepilnamečio vaiko, vyresnio nei 3 mėnesiai, pavardė ar vardas ir pan., tai pakeitimo procesas užtrukdavo iki dviejų mėnesių“ – sakė vedėja.