Per Užgavėnes visi skanavo blynus.

„Etninė kultūra - mūsų gyvenimo vertybės“

Išviję žiemą, laukia pavasario

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Ji būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse.
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.
Nors oficialiai Užgavėnės švenčiamos antradieniais, ukmergiškiai žiemą iš kiemo vijo sek-madienį.
Per šventę tradiciškai netrūko persirengėlių, trankios muzikos, dainų ir šokių. Ir, žinoma, svarbiausio akcento – blynų. Šeimininkės jų prikepė įvairiausių, juos valgantieji čepsėjo ir pirštus laižė. Renginio organizatoriai pasirūpino susirinkusius gan žvarboką dieną ir arbatėle pašildyti.
Kaip visada Kanapiniui nugalėjus Lašininį ir sudeginus Morę, pradėjome laukti pavasario.
„G. ž.“ inform.

Šventės dalyviai prie Kultūros centro.

Projektą remia:

Palikite komentarą apie straipsnį