„Šilo“ progimnazijos atstovus nustebino pusiau vasariška šiluma.

Jaunimas, Kultūra, Naujausi

Įsimintina kelionė į Portugaliją

Eigilė LIPINSKAITĖ

„Šilo“ progimnazijos 8b klasės mokinė

„Šilo“ progimnazijos mokiniai su mokytoja Alma Kubrakoviene ir direktoriaus pavaduotoja Jolita Miškiniene pagal Erasmus+ projektą „Keiskime požiūrį: visos profesijos tinka ir vyrams, ir moterims“, kuriame taip pat dalyvauja Ispanija bei Italija, vyko į Portugaliją, kur turėjo galimybę pažinti šios pietų Europos valstybės gyvenimą, kultūrą bei papročius. Po ilgos kelionės Lietuvos atstovai pagaliau atsidūrė saulėtoje Portugalijoje. Visi labai džiaugėsi ir stebėjosi tokia netikėta, pusiau vasariška šiluma. Évora mieste mūsų laukė portugalų šeimos, kurių namuose ir apsigyvenome. Kai kurie šeimininkus jau pažinojo, nes prieš keturis mėnesius jie viešėjo mūsų mokykloje. Portugalijoje pamokos prasideda 8.15 val. ryto. Pirmąją viešnagės dieną svečiai iš užsienio šalių apžiūrėjo mokyklą. Vėliau visi lankėsi priėmime vietos savivaldybėje. Posėdžių salėje klausėmės gražaus koncerto, įvairių šalių atstovai trumpai pristatė miestus, iš kurių atvyko, parodė paruoštus filmukus. Tuomet visi grįžo į mokyklą pietauti. Pietų pertrauka Portugalijoje paprastai trunka pusantros arba dvi valandas (priklauso nuo savaitės dienos). Vėliau visi keliavo iki mero būstinės miesto centre, senamiestyje, kur jis pasveikino svečius ir įteikė po suvenyrą. Évora – senas miestelis, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Visos gatvės ten grįstos akmenimis, daug antikinių pastatų ir architektūrinių paminklų, kurie yra baltos arba kitos labai šviesios spalvos. Tai sukuria neįtikėtinos šviesos, šilumos, švaros, jaukumo įspūdį. Antrąją dieną atvykusieji susirinko į pirmąją pamoką, vėliau turėjo užsiėmimus, susijusius su susitikimo tema „Stereotipų laužymas teatro, vaidinimo pagalba“. Dalyviai pasiskirstė į grupes ir kūrė eskizus piešiniui, kuris simbolizuotų ERASMUS+ projektą. Po pietų į mokyklą buvo atvykusi vietinio laikraščio žurnalistė, kuri pasakojo apie lyčių nelygybę savo darbe. Trečiadienį galima pavadinti teatro diena, nes po pirmosios pamokos aplankėme vietinį teatrą, kuriame stebėjome portugališką spektaklį. Keisčiausia tai, kad vaidinimo pabaigoje visi aktoriai išėjo į sceną ir bendravo su žiūrovais – atsakinėjo į klausimus, dalijosi patarimais, patirtimis ir pan. Tądien mokykloje taip pat lankėsi vyras, kuris dirba cirke klounu. Su juo mokiniai turėjo šiek tiek teatro praktikos, žaidimų, visi labai daug juokėsi, daugumai šis užsiėmimas buvo vienas įdomiausių. Vėliau projekto dalyvių šalys pademonst-ravo savo paruoštus vaidinimus, atskleidžiančius lyčių nelygybės stereotipus. Lietuvių moksleivių parengtas pasirodymas buvo vienas geriausių. Gyvenimas Portugalijoje labai skiriasi nuo mums įprasto. Tą pajutome vos įžengę į vietinių namus. Portugalai nenusiauna batų. Taip jie elgiasi todėl, kad grindys visur išklotos plytelėmis, o šildymo pas juos apskritai nėra. Namuose temperatūra visuomet vos keliais laipsniais aukštesnė nei lauke. Žiemos sezonu naktį ji nukrenta iki septynių laipsnių šilumos. Mokyklos taip pat nešildomos, keliuose kabinetuose yra oro kondicionieriai. Pamokose mokiniai sėdi su striukėmis, netgi žiemą langai ir durys į mokyklos kiemą visada yra plačiai atverti. Tvarka taip pat kardinaliai skiriasi, nes Lietuvoje yra šimtą kartų griežčiau. Ten pamokose mokiniai jaučiasi ganėtinai laisvai, mokytojai irgi dirba laisvesne forma. Griežtos ribos tarp pamokų ir pertraukų pas juos nėra. Skambučiai skamba kas dvidešimt minučių ir suprask, kaip nori. Pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais pamokos tęsiasi iki pusės penkių vakaro, o trečiadieniais ir penktadieniais – iki 12.30 val. Kelis kartus per metus Portugalijoje yra tokia diena (tarsi streiko simbolis), kada visi parodo, kad nori geresnio gyvenimo, švietimo sistemos tobulinimo ir pan. Paprastai tai būna kai kuriais penktadieniais, kai niekam nereikia eiti į darbą, mokyklą ir t. t. Paskutinę projekto dieną kaip tik ir buvo tokia „tinginystės diena“, kai mokykloje buvo tylu ir tuščia. Ketvirtadienį projekto dalyviai vyko į ekskursiją Lisabonoje, aplankė Balandžio 25-osios tiltą bei akvariumą. Tiltas labai priminė „Auksinių vartų tiltą“ San Franciske, Kalifornijoje, todėl buvo viena pagrindinių vietų fotografuotis. Vėliau visa grupė vyko į Lisabonoje esantį akvariumą, įrengtą atitvertoje Atlanto vandenyno pakrantės zonoje. Penktadienis buvo paskutinė viešnagės diena, skirta darbų užbaigimui ir laisvalaikiui. Iki pietų moksleivių grupės pristatė baigtus eskizus piešiniui, vyko balsavimas, išrinktas geriausias darbas. Vėliau surengtas atsisveikinimo vakarėlis, į kurį susirinko projekte dalyvavusių portugalų šeimos. Buvo labai daug ašarų – išsiskiriant verkė netgi portugalų mokytojos, tėvai. Šeštadienio rytą užsienio svečiai paliko Évorą. Po ilgos kelionės autobusu bei dviejų varginančių skrydžių apie vidurnaktį lietuviai grįžo į gimtinę. Ši viešnagė išmokė mus tolerancijos, pagarbos. Kelionėje pamatėme kitokį gyvenimą, kitokius žmones. Ne tik patobulinome savo užsienio kalbų įgūdžius, bet ir įgavome daug naujos patirties. [caption id="attachment_64857" align="alignnone" width="769"] Ukmergiškiai įgavo daug naujos patirties.[/caption]

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas