Rajono ūkininkų iniciatyva buvo pagaminta per 200 medinių kryžių.

Aktualijos, Naujausi

Ukmergės ūkininkai neskuba iš laukų šalinti žaliųjų kryžių

Nijolė STUNDŽIENĖ

Rudenį po Lietuvą nuvilnijusi žemdirbių protesto akcija jau baigėsi. Valstybės biudžetas patvirtintas, ūkininkai iš dalies liko patenkinti politikų priimtais sprendimais. Tačiau pakelėse tebestovintys žalieji kryžiai vis dar byloja apie žemdirbius bei šalies kaimą slegiančias problemas.

Protestavo ir mitingavo

Nuo seno žmonės kryžius statydavo tuomet, kai būdavo labai sunku. Todėl neatsitiktinai praėjusiais metais Lietuvos ūkininkai savo protestą pradėjo nuo akcijos „Žalieji kryžiai“. Medinius, žaliai nudažytus kryžius jie statė prie judrių kelių, gerai matomose vietose, taip bandydami atkreipti visuomenės dėmesį ir pasiųsti žinią, kad Lietuvos kaimas miršta. Į akciją aktyviai įsijungė ir Ukmergės rajono ūkininkai, kurių laukuose iškilo per 200 kryžių. Protestuodami žemdirbiai savo problemas vardijo ir gaudžiant traktorių motorams – visose savivaldybėse buvo rengiami mitingai, į kuriuos ūkininkai atvyko turima technika. Viešuose mitinguose liejosi susikaupusios nuoskaudas dėl visuomenės ir žemdirbių supriešinimo, nepakeliamos biurokratinės naštos, mažų žaliavų supirkimo kainų, didėjančių mokesčių, Lietuvos žemdirbių diskriminacijos ir kitų problemų.

Ne visas jas pavyko išspręsti, bet protesto akcija davė akivaizdžių rezultatų. Šiam šurmuliui pasibaigus, pasigirdo raginimų iš laukų pašalinti žaliuosius kryžius, juos perkelti prie savų sodybų arba sudeginti.

Buvo priverstas dirbti taksistu

„Gimtosios žemės“ kalbintas Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sakė, kad ūkininkų protestai parodė, kokioje padėtyje yra šalies žemės ūkis, kad šiai sričiai skiriamas per mažas dėmesys. A. Valaišos nuomone, jei ne žemdirbių pademonstruota vienybė, vargu ar būtų atsižvelgta į jų keliamus reikalavimus.

Rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas sakė kol kas nesvarstęs, ar jau laikas iš laukų pašalinti žaliuosius kryžius: „Nematau nieko blogo, kad jie stovi. Pravažiuojantys mato, kad žmonės kažkuo nepatenkinti. Kai laukai šiek tiek pradžius, prasidės darbai, manau, ūkininkai juos nusiims. Vargu, ar juos perkels prie savo namų, nes mūsų kryžiai buvo gaminami laikinam naudojimui, iš paprastos medienos. Kitose Lietuvos vietovėse – Suvalkijoje, Žemaitijoje – kai kas statė didelius, kapitalius kryžius, tokius gal ir verta pasilikti…“

Nors A. Valaiša džiaugėsi, kad ūkininkai buvo išgirsti, tačiau jiems nėra lengva išgyventi, ypač smulkiesiems. „Kai kurie tiesiog priversti naikinti savo ūkius, tokių pavyzdžių yra ir mūsų rajone“, – kalbėjo pašnekovas ir prisiminė netoliese gyvenantį žmogų, kuris buvo priverstas eiti dirbti taksistu. Neva laikyti 15 karvių, kai už litrą pieno gauni 10 ct – visiškai neapsimoka.

Netenkina rajono žemdirbių ir Europos Sąjungos politika, išmokų netolygumai. Šie metai, pasak A. Valaišos, ypač sunkūs ekologinių ūkių savininkams. Kaip aiškino Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas, parama ekologiniams ūkiams visoje ES vertinama kaip kompensacija už mažesnį derlių, tačiau šiemet biudžete nėra numatyta lėšų tiems ūkiams, kurių penkerių metų laikotarpis baigiasi.

„Mėginame derėtis su Europos Komisija, kad būtų galima pritaikyti schemą „5 plius 1“ ir tuos metus, kai nenumatyta parama, finansuoti iš kitų programų lėšų, – apie nelinksmą padėtį kalbėjo A. Valaiša. – Negaunant išmokų turėti ekologinį ūkį bus nuostolinga. Jei paprastame ūkyje hektare gali užauginti 3 tonas grūdų, tai ekologiniame – vos 1 toną…“

Rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas užsiminė ir apie nederlingas žemes. Rajone tokių liko tik Šešuoliuose ir Želvoje, visa kita teritorija buvo priskirta prie derlingų žemių, o ūkininkai ir vėl neteko išmokų. Tačiau Ukmergės žemę palyginus su Kėdainių, yra akivaizdus skirtumas.

Būtent dėl šių problemų sprendimo artimiausiu metu rajono žemdirbių kvietimu Ukmergėje turėtų apsilankyti europarlamentaras Bronis Ropė.

Įspėjimas valdžiai, kad ūkininkai – vieningi

Vienas pirmųjų rajone žaliąjį kryžių savo ūkio laukuose pastatė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis. Ukmergiškis buvo vienas iš žemdirbių protesto organizacinio komiteto narių.

S. Daniulis taip pat neskuba šalinti stovinčių kryžių. „Jie nėra šventi, teks nusiimti, o gal kas nors ir paliks, – svarstė ūkininkas. – Nuspręsime, kai šiek tiek pradžius ir galėsime su technika įvažiuoti į laukus.“

Kalbintas Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas taip pat pripažino, kad žemdirbių akcijos, mitingai buvo įspėjimas valdžiai, kad ūkininkai yra vieningi. „Džiugina, jog mus išgirdo, kad su mumis kalbasi žemės ūkio ministras Andrius Palionis, imasi iniciatyvos. Dialogas vyksta. Rezultatai nėra tokie, kokių mes norėtume, bet vilties neprarandame“, – apie esamą situaciją pasakojo pašnekovas.

S. Daniulis dalyvavo gruodžio 12 dieną Briuselyje vykusioje žemdirbių protesto akcijoje. Europos Vadovų Tarybos metu svarstant esminius ES biudžeto klausimus, draugėn susirinkę Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos ūkininkai savo protestu siekė teisingos ES bendrosios žemės ūkio politikos. Tarp 27 atstovų iš Lietuvos buvo ir du ukmergiškiai – S. Daniulis bei Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos narė, Pivonijos seniūnijos ūkininkė Zofija Griškevičienė.

„Jau 15 metų esame Europos Sąjungoje, todėl negalime būti antrarūšiais. Ne mūsų rūpestis, kas ES nesusitvarko su finansais, kad iš Bendrijos pasitraukė Jungtinė Karalystė. Lietuvos ūkininkai nėra atsilikėliai. Būtent tai ir norėjome pasakyti protesto metu“, – apie išvyką į Briuselį kalbėjo rajono ūkininkas. Jis apmaudžiai pripažino, jog per drąsiai buvo svajota, o žemės ūkio sektorius po truputį griūna.

Nepalanki ir šilta žiema

Ekologinio ūkio savininkas užsiminė ir apie neigiamą klimato poveikį. Pasak jo, treji pastarieji metai buvo nederlingi, šie taip pat nieko gero nežada.

„Niekas nepamena tokios šiltos žiemos, kuri ekologiniams ūkiams labai nepalanki. Žiemkenčiai vegetavo, piktžolės neiššalo, todėl jos augdamos gali užgožti kultūrinius augalus. Dirvoje liko ir visi kenkėjai. Chemikalų naudoti negalime. Kviečiai, rugiai nemiegojo, todėl neramu, kaip bus. Kovo mėnesį kels žiedynus, o birželį pradėsime javapjūtę“, – neramiomis mintimis dalijosi S. Daniulis.

Ūkininkas nesutinka ir su aplinkosaugininkų bandymais ūkininkams primesti reikalavimus dėl klimato kaitos. Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane per 10 metų įsipareigota investuoti 10 milijardų eurų. Lietuvoje sunkiosios pramonės nėra daug, todėl, S. Daniulio nuomone, didelė dalis įsipareigojimų naštos naujais mokesčiais užguls žemdirbių pečius.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas paminėjo ir daugiau žemės ūkį slegiančių problemų. Būtent dėl jų, kaip teigė ūkininkas, ir neskubama šalinti iš laukų žaliųjų kryžių.

 AUTORĖS nuotr.

A. Valaišos nuomone, akcija davė rezultatų.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Antanas :
    Kai kuriems žemdirbiams tai pačiais kryžiais reikėtu gerai šonus išvanoti. Nes nenori tvarkingai gyventi, pastoviai pas juos problemos, pastoviai viskas apšnerkšta tiek kieme tiek laukuose. Yra pavizdžių mūsų rajone, kai nesažiningai elgiamasi su žemių savininkais, nemokama nuoma. O po to prieš kameras ir spaudoje verkšlenama, kaip sunku. Jei būtu tikri gaspadoriai tai neverkšlentų, o bent sugebėtų atsiliepti telefonu, paaiškinti situacija, neužaugo tai neužaugo, nuomą galima ir sumažinti tiems metams ar nukelti į kitus. Visi mes žmonės, krikščionys, esame supratingi.
  • Arvydas :
    Remti reikia tik smulkiuosius ir kurie uzsima gyvuliu ukiu,o ne tuos zemvaldzius.Visi gerai zino kaip jie gyvena,ir dar drysta statit kryzius.
  • aras joske :
    buozes