Asociatyvi nuotrauka.

Sveikata

Kaip veiks „žalos be kaltės“ modelis?

Nuo Naujųjų metų įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis – pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytos geresnės sąlygos pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Tokios praktikos šalyje iki šiol niekada nebuvo, tad natūralu, kad žmonėms kyla praktinių klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta.

Rengiant įstatymo pakeitimus analizuota įvairių užsienio šalių, t. y., Naujosios Zelandijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Olandijos, Austrijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų, taikoma žalos pacientų sveikatai atlyginimo praktika.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai pateikia atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.

Kokia „žalos be kaltės“ modelio nauda?

Tiek kreipimosi, tiek žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai yra žymiai paprastesni nei iki šiol, nereikalaujantys specialių teisinių žinių, todėl, tikimasi, daugiau žmonių kreipsis dėl žalos sveikatai atlyginimo, mažiau bylų pateks į teismus, kuriuose pacientams tekdavo itin sunkus ir brangiai kainuojantis uždavinys – įrodyti, kad sveikatai padaryta žala yra dėl konkrečių gydytojų kaltų veiksmų. Draudimo bendrovės žalą pacientams kompensuodavo tik po teismo proceso, kuris užtrukdavo ne vienerius metus.

Taip pat, įvertinus, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (Komisija) sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio specialisto kaltės, mažės pacientų priešprieša su gydymo įstaigomis bei medikais, nes žala bus atlyginama neapkaltinant medikų dėl sisteminių klaidų.

Kas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo?

Dėl žalos atlyginimo gali kreiptis pacientas, o pacientui mirus – jo artimieji.

Mirus pacientui, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje buvo padaryta žala, teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją turi ne tik nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, bet ir kiti žmonės, už kurių išlaikymą mirusysis buvo atsakingas.

Be to, teisę gauti kompensaciją (tik neturtinės žalos) turi ir paciento darbingi tėvai bei suaugę vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ryšys.

Kada galima kreiptis dėl žalos atlyginimo?

Pacientas ar jo artimasis ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo sveikatai gydymo įstaigoje padaryta žala, gali kreiptis į Komisiją, veikiančią prie SAM, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.

Dėl kompensacijos galima kreiptis visais atvejais, kai pacientas ar, mirus pacientui – jo artimieji mano, jog gydymo įstaigoje sveikatai buvo padaryta žala.

Pavyzdžiui, jei atliekant planinę operaciją, kai turėjo būti išspręsta kažkokia jo sveikatos problema, pacientas miršta, tikėtina, kad tokią atvejo eigą galėjo lemti komplikacijos ar medikų padarytos klaidos. Jei artimieji įsitikinę, kad taip atsitiko dėl medikų kaltės, jie turi teisę kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo.

Kam konkrečiai pacientas ar mirusio paciento artimieji turi pateikti skundą ir kas juos analizuos?

Prašymai dėl žalos kompensavimo turės būti teikiami Komisijai, veikiančiai prie SAM. Prašymas dėl žalos atlyginimo galės būti teikiamas tiesiogiai arba per atstumą, t. y., žmonės galės atvykti į SAM arba, pavyzdžiui, prašymą pateikti registruotu paštu, per kurjerį ar kitomis ryšio priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti žmogaus tapatybę.

Žalą vertins Komisija. Joje dirbs 7 nariai, deleguoti institucijų bei medikų ir pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų.

Kas turi būti nurodyta prašyme? Ar reikia pateikti medicininių dokumentų kopijas ir kitus dokumentus?

Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

Komisija, svarstydama prašymą, pati (o ne pacientas) surinks dokumentus, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir gydymo įstaigos bei medikų paaiškinimus, kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą, t. y., apie jo buvimą gydymo įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti.

Taip pat Komisija, esant poreikiui, pati kreipsis į ekspertus dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo.

Pacientui reikės pateikti tik turtinės žalos (patirtų išlaidų ar negautų pajamų) bei neturtinės žalos (pavyzdžiui, sužalojimo įtaką paciento socialiniam gyvenimui ir pan.) dydį patvirtinančius dokumentus.

Kokia žala bus atlyginama? Ar bus nustatytos vadinamosios žalos lubos?

Bus atlyginama žala, kuri padaryta teikiant gydymo paslaugas ir tai nėra neišvengiama žala.

Neišvengiama žala laikoma:

 – ligų, kuriomis pacientas sirgo iki žalos padarymo, pasekmės ir komplikacijos, kurių nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį;

 – ligos, atsiradusios dėl paciento individualių savybių;

 – ligos, atsiradusios dėl vaistų, kurie vartoti laikantis nustatytų sąlygų, savybių.

Žalos atlyginimas nebus išmokamas, jei bus nustatyta, kad žalą nulėmė paciento sąmoningas (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo nustatytų pareigų arba kitų kiekvienam savaime suprantamų atsargumo taisyklių (pavyzdžiui, nerūkyti sergant astma ir pan.) nesilaikymas. Tačiau jei minėtų taisyklių ir pareigų nesilaikymas bus ne pagrindinė žalos priežastis, t. y., jei jų laikiusis žala būtų buvusi tik mažesnė, bus išmokamas mažesnis žalos atlyginimas, priklausomai nuo to, kokiu mastu minėti paciento veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo arba dydžio.

Numatyta, kad pacientams bus atlyginama turtinė ir neturtinė žala.

Atlyginant turtinę žalą bus atlyginamos faktinės pacientų patirtos turtinės išlaidos vaistams, gydymo paslaugoms, išskyrus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat kitos su padaryta žala (paciento priežiūra ar sveikatos atkūrimu ir pan.) susijusios pagrįstos ir būtinos išlaidos.

Neturtinė žala bus atlyginama pagal balų skaičiavimo sistemą, kas leis asmenims patiems iš anksto įsivertinti savo teisėtus lūkesčius į neturtinės žalos atlyginimą.

Žalos lubų, t. y., maksimalios atlygintinos žalos sumos, nėra nustatyta.

Kokios galimos neturtinės žalos sumos?

Suma kiekvienu konkrečiu atveju bus apskaičiuojama atskirai, įvertinus numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, netekus regėjimo dėl medikų klaidų, pacientui, preliminariais skaičiavimais, būtų išmokėta apie 13 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Kaip bus nagrinėjami skundai?

Visų pirma bus įvertinama, ar prašymas ir pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, ir tik atitinkantys juos bus perduodami nagrinėjimui.

Per kiek laiko skundai bus išanalizuoti?

Komisija sprendimus nesudėtingais atvejais, t. y., kai nereikia ekspertų išvadų ir kitų duomenų bei paaiškinimų, priims jau pirmajame posėdyje, kitais atvejais – vėlesniuose (surinkusi visus duomenis, išvadas ir paaiškinimus). Sprendimas dėl reikalaujamos žalos atlyginimo turės būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas galės būti pratęstas ne daugiau kaip dar vienam mėnesiui.

Kas išmokės žalą, jei Komisija nustatys, kad ji padaryta?

Žalą pacientams atlygins Valstybinė ligonių kasa, kuri administruos sąskaitą, į kurią įmokas mokės gydymo įstaigos.

Per kiek laiko žala bus išmokama?

Pacientui kompensacija bus išmokama per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Kompensacija visuomet bus išmokama vienu kartu, neskaidant jos dalimis.

Ką daryti, jei netenkins Komisijos sprendimas?

Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Tad, gavęs Komisijos sprendimą ir nusprendęs, kad šis jo netenkina, pacientas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Ar „žalos be kaltės“ modelis neskatins medikų aplaidžiai dirbti, jei už klaidas jie nesulauks sankcijų?

Sankcijos yra numatytos ir nuo Naujųjų metų įsigaliojusioje tvarkoje, tik, siekiant skatinti klaidas analizuoti, o ne slėpti, jos ne tokios griežtos.

Iki šiol net už vieną grubią arba pasikartojusią paprastą klaidą medikams grėsė licencijos netekimas, o tai skatindavo slėpti klaidas ir trukdydavo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis.

Dabar nustatyta, kad licencija būtų panaikinama tik antrą kartą pasikartojus grubiai klaidai, o visais kitais atvejais (padarius tik vieną grubią klaidą arba dvi paprastas klaidas per vienus metus) licencija būtų tik laikinai sustabdoma ir prireikus medikai turėtų tobulinti savo kvalifikaciją (jei bus nustatyta, kad ji neatitinka nustatytų reikalavimų).

„G. ž.“ inform.

Palikite komentarą apie straipsnį