2012 metų gruodį ir 2013-ųjų pradžioje tuometiniame Ukmergės teismo pastate buvo surinkta apie tris kilogramus gyvsidabrio.

Aktualijos, Naujausi

Teismą pasiekė antroji „gyvsidabrio byla“

Nijolė STUNDŽIENĖ

Grupė Ukmergės teisininkų bei teismo esamų ir buvusių darbuotojų prieš mėnesį padavė Lietuvos valstybę į teismą ir prašo jiems priteisi apie 224 tūkst. eurų. Ilgus metus, nuo 2003 iki 2012 metų, gyvsidabriu užterštose teismo patalpose dirbę žmonės reikalauja ne tik neturtinės žalos atlyginimo, bet ir priedų prie atlyginimo už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Tai jau antrasis ieškinys valstybei, kuri pateikė Ukmergės teisme dirbę asmenys.

Paskatino Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šių metų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine ir neskundžiama nutartimi gyvsidabriu užterštame Ukmergės teisme dirbusiems teisėjams, advokatams, prokurorams, kitiems tarnautojams priteisė 344,5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinius valstybei iš viso buvo pateikęs 31 asmuo.

AT sprendimas ir paskatino kitus ukmergiškius, dirbusius apnuodytame pastate, taip pat ieškoti teisybės. Šįkart į teismą su ieškiniu valstybei kreipėsi 14 asmenų grupė. Tarp ieškovų yra buvę Ukmergės apylinkės teismo pirmininkai – dabar Lietuvos generalinio prokuroro pareigas einantis Evaldas Pašilis bei į pensiją jau išėjusi teisėja Edita Zarembienė, taip pat tebedirbantys teisėjai – Snieguolė Bielskienė, Regina Nenortienė, kiti teismo darbuotojai bei Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus Ukmergėje prokuroras Liudas Žuklys. Jie ieškinį pateikė dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priedų prie atlyginimo už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Kiekvieno prašoma priteisti suma vidutiniškai siekia 16 tūkst. eurų. Ukmergiškių ieškinys perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Paskirtas parengiamasis posėdis

Šio teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Rimantė Kraulišė „Gimtajai žemei“ sakė, kad ukmergiškių ieškinys, kuris sudaro per 40 lapų, Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė lapkričio 12 dieną. Parengiamasis posėdis paskirtas kitų metų sausio 25 dieną. Jo metu vyks susipažinimas su pateikta medžiaga.

Atsakovais šioje byloje yra patraukta Vyriausybė, taip pat Nacionalinė teismų administracija ir Vilniaus regiono apylinkės teismas.

Ieškinyje nurodoma, jog gyvsidabris išbuvo teismo pastato konstrukcijose beveik 10 metų, o valstybė nei per savo institucijas, nei kaip pastato savininkė nesielgė pakankamai rūpestingai, nesiėmė pakankamų priemonių, siekdama apsaugoti užterštame objekte dirbančius asmenis nuo pavojaus, ir nesuteikė jiems reikšmingos informacijos apie riziką sveikatai.

Atlikus teismo darbuotojų ir kitų nuolatinių lankytojų sveikatos patikrinimą, jų organizmuose buvo rasta gyvsidabrio. Ieškovams, nors jų amžius, darbo sąlygos ir sveikatos būklė iki pradėjus dirbti gyvsidabriu užterštose patalpose skyrėsi, pasireiškė panašūs simptomai, kurie literatūroje įvardijami kaip būdingi apsinuodijimo gyvsidabriu atvejai.

Ieškovai teigia, jog patyrė turtinę ir neturtinę žalą: nusivylimą, kad nebuvo garantuotos jų saugios darbo sąlygos, jaučia nerimą ir nežinią dėl apsinuodijimo gydymo, pasekmių savo sveikatai…

Paramos iš valstybės nesulaukė

„Gimtosios žemės“ kalbintas Lietuvos generalinis prokuroras E. Pašilis, kuris 2007-2012 metais ėjo Ukmergės apylinkės teismo pirmininko pareigas, tvirtino, jog su valstybe tikrai neketina kovoti, tik prisideda prie likusių darbuotojų, kurie ne vienerius metus laukė valdžios pozicijos.

„Po Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo, kuriame buvo konstatuota padaryta žala, kiti teismo darbuotojai kreipėsi į Vyriausybę, tikėdamiesi geranoriškai, neteisminiu keliu gauti bent dalį kompensacijos, bet visi buvo nukreipti į teismą, – situaciją, kodėl vis tik ryžosi teikti ieškinį, pasakojo E. Pašilis. – Aš tikrai ilgai galvojau, kaip man reiktų pasielgti konkrečiu atveju, įvertinus aukštas užimamas pareigas, tačiau nusprendžiau kartu su buvusiais kolegomis kreiptis į teismą, nes tai yra vienintelis teisinis savo teisių realizavimo būdas. Aš niekada nesikreipiau į valstybę su ieškiniu dėl sumažinto atlyginimo, tačiau čia jautresnis klausimas – sveikata. Žinoma, tai palietė ne tik mane, bet ir šeimą. Nesikreipdamas aš manau kaip tik duočiau žinią likusiesiems kolegoms, kad ir jūs neginkite savo teisių, tylėkite…“

Lietuvos generalinis prokuroras apgailestavo, kad užimdamas tokias pareigas turi aiškintis dėl savo teisės. „Vyliausi, kad valstybėje problemos turi būti sprendžiamos sistemiškai, t. y. daugelio profesijų atstovai – teisėjai, gydytojai, ugniagesiai ne visada yra saugūs. Pasirodo, mes neturime patvirtintų ir leistinų gyvsidabrio normų ir panašiai“, – mintimis dalinosi E. Pašilis.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja R. Nenortienė, pasiteiravus, kodėl tik dabar nutarė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, nenorėjo to komentuoti. „Tai mano asmeninis reikalas, kai bus išnagrinėtas ieškinys, tuomet ir kalbėsimės“, – sakė teisėja. Tačiau ji neneigė, jog tai susiję su sveikatos problemomis.

Nekalbus buvo ir Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroras L. Žuklys. Nuo 2006 metų Ukmergėje dirbantis prokuroras patikino, jog anksčiau nesibylinėjo dėl asmeninių priežasčių, o dabar nutarė prisidėti prie ukmergiškių teisininkų ir kitų teismo darbuotojų grupinio ieškinio.

Gyvsidabriu buvo nuodijami beveik dešimtmetį

Kaip „Gimtosios žemės“ laikraštyje esame rašę, Ukmergės apylinkės teismo buvusiose patalpose nuo 2012 m. gruodžio vidurio iki 2013 m. kovo buvo rasta trys kilogramai gyvsidabrio. 2012 m. gruodžio 12-ąją, rajono Apylinkės teisme atliekant signalizacijos tvarkymo darbus ir gręžiant perdangą tarp pirmo ir antro aukštų, posėdžių salėje pro skylę ėmė tekėti gyvsidabris. Atvykę į įvykio vietą Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai jį surinko, atliko paviršių ir oro demerkurizaciją. Teismo pastatas, kuriame ir toliau tvyrojo gyvsidabrio garai, buvo eksploatuojamas beveik savaitę, iki gruodžio 18 dienos. Apylinkės teismas dirbo, nes Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyrius rekomendavo neeksploatuoti tik pirmojo aukšto teismo posėdžių salės, kurioje gyvsidabrio garų koncentracija viršijo leistinas normas. Kitas patalpas patarė vėdinti, darbuotojus, kurie galėjo ilgą laiką būti veikiami gyvsidabrio garų, pasiųsti pasitikrinti sveikatos, tęsti metalinio gyvsidabrio išsiliejimo vietų patalpose paiešką. Apie evakuaciją prabilta tik atlikus pakartotinus gyvsidabrio garų koncentracijos ore matavimus.

Atliekant papildomą Ukmergės rajono apylinkės teismo patikrą aptikta dar 700 gramų gyvsidabrio. Tuomet įtarta, jog tai – 2003 metais rasto gyvsidabrio likučiai, kurių tinkamai niekas nepašalino.

2003-ųjų sausio 9–10 dienomis gyvsidabris pastebėtas ant grindų, koridoriuje ir posėdžių salėje stovinčiuose gėlių vazonuose. Tada į pagalbą buvo pasitelkti ugniagesiai gelbėtojai, kurie surinko ir išsivežė išpiltą medžiagą. Pastato patalpose buvo atlikti gyvsidabrio garų koncentracijos tyrimai. Kadangi rezultatai rodė tik nedidelį užterštumą, darbuotojai iš pastato evakuoti nebuvo, teismas tęsė įprastą darbą. Tik vėliau paaiškėjo, kad tuomet nebuvo surinktas visas gyvsidabris, kurio likučiai ir aptikti bemaž po dešimties metų.

Daugumai teisme dirbusių žmonių po atliktų laboratorinių sveikatos tyrimų nustatytas lengvo laipsnio lėtinis apsinuodijimas gyvsidabriu.

Siekė prisiteisti beveik 7 milijonus

Nesulaukę tinkamo dėmesio per 30 ukmergiškių – tuometinio rajono Apylinkės teismo darbuotojų, taip pat prokurorų, advokatų ir jų padėjėjų – padavė Lietuvos valstybę į teismą. Jie reikalavo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, ieškovų pripažinimo nukentėjusiaisiais, įpareigojimo nustatyti tvarką, pagal kurią būtų kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos ir priemonės. Iš valstybės reikalaujama suma siekė beveik 7 mln. eurų.

Nukentėjusiųjų ieškinys kelerius metus buvo siunčiamas iš teismo į teismą. Bylos nagrinėjimas patikėtas pirmos instancijos Širvintų rajono apylinkės teismui. 2017 m. spalį teismas paskelbė nutartį – ieškovų ieškinius tenkino tik dalinai, o kelių asmenų atmetė. Tuomet teismo darbuotojams buvo priteista po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o vienam prokurorui ir advokatams – po 750 Eur. Ieškinys pripažinti ieškovus nukentėjusiaisiais, vykdant darbo ir/arba tiesiogines pareigas gyvsidabriu užterštose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose, buvo atmestas.

Sprendimą apskundė

Po šio teismo sprendimo Ukmergės apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis prisipažino, jog yra nusivylęs tokia baigtimi. Tuomet jis teigė, kad priteista suma – juokinga, nesuprantama, kodėl teismo darbuotojams skirta 1 500 Eur, o ne 3 000… Pasak teisėjo, dauguma tikėjosi bent 10 tūkst. eurų. R. Adamonis sakė, kad ieškovai norėtų sprendimą skųsti apeliacinei instancijai. Teisėjo teigimu, tai – analogų neturinti, vienetinė byla, todėl įdomu būtų išgirsti ir Aukščiausiojo Teismo pasisakymą.

Ukmergiškių kasacinį skundą vadinamojoje gyvsidabrio byloje nagrinėjo Panevėžio apygardos teismas. Jis 2018 m. lapkritį panaikino Širvintų teismo sprendimą. Užterštame pastate savo pareigas vykdžiusiems prokurorams, advokatams priteista kiekvienam po 25 tūkst. eurų, o ieškovams, kuriems teismas buvo nuolatinė darbo vieta, po 50 tūkst. eurų. Panevėžio apygardos teismo nutartimi trisdešimčiai nukentėjusiųjų valstybė turėjo išmokėti daugiau nei 1,2 mln. eurų kompensaciją. Tačiau Nacionalinė teismų administracija su šiuo sprendimu nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Konstatavo, kad žala ieškovams buvo padaryta

Kaip žinia, LAT priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria gyvsidabriu užterštame Ukmergės teisme 2003–2012 m. laikotarpiu dirbusiems teisėjams, advokatams, prokurorams, kitiems tarnautojams priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Keturiolikai iš jų – po 16 tūkst. eurų, trylikai – po 8 tūkst. eurų, trims – po 5 tūkst. eurų, vienam – 1,5 tūkst. eurų.

LAT atmetė ieškovų kasacinius skundus ir iš dalies tenkino atsakovės kasacinį skundą – ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius sumažino. Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad 2012 m. rastas gyvsidabris teisme buvo likęs nepašalintas nuo 2003 m., taigi gyvsidabris išbuvo teismo pastato konstrukcijose beveik 10 metų.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad žala ieškovams (neigiamas poveikis savijautai ir sveikatai) buvo padaryta: „Nors tarša gyvsidabriu nesukėlė aiškiai apibrėžtos žalos ieškovų sveikatai, ji galėjo padaryti juos pažeidžiamesnius įvairioms ligoms, sukėlė jiems nerimo, netikrumo ir nesaugumo jausmą.“

Vis dėlto, remiantis specialistų išvadomis, gyvsidabrio poveikis ieškovams nebuvo tokio masto, kad būtų buvęs konstatuotas specifinio gydymo poreikis.

Redakcijos archyvo nuotr.

Teisėjas R. Adamonis (kairėje) bei kiti ukmergiškiai buvo nusivylę Širvintų apylinkės teismo sprendimu.

Palikite komentarą apie straipsnį

  • bbb :
    jooo,o ko nieks netyre versijos,kad patys ir pripyle gyv,kad po metu kitu gauti dideles ismokas! rizika mizeris,bunant kelias val per para . o pinigai dideli! va kur biudzetas eina... va kokia laisva lietuva,va kaip gera eiliniams polieciams gyventi... tuoi kelnes numaus su biudzeto didinimu,kad ...kazkam sumokei uz kazka milionus... va kokia musu tevyne....
  • Rolka :
    Nieksai,visai šalį nustekens

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas