L. Krikštaponienė savo darbą Dainavoje baigė – dėžė su spauda ir korespondencija jau tuščia.

Naujausi, Žmonės

Viena diena su mobiliąja kaimo laiškininke

Loreta EŽERSKYTĖ

Nuo spalio Ukmergės rajone dirba dešimt mobiliųjų laiškininkų. Jie sėkmingai perima visas kaimo vietovėse veikusių pašto skyrių funkcijas. Lietuvos paštas teigia, kad būtent šių pertvarkų dėka paštas turi galimybę būti dar arčiau gyventojų. Mobilusis laiškininkas gali atvykti į kiekvienus namus ir vietoje suteikti visas pašto paslaugas.

Praėjusio trečiadienio, lapkričio 27-osios, dieną praleidome su viena iš Ukmergės pašto mobiliųjų laiškininkų – Laima Krikštaponiene. Jos aptarnaujama teritorija driekiasi abipus Kauno plento, nuo Ukmergės miesto iki Jonavos rajono ribos, ir apima dalį Deltuvos bei visą Veprių seniūniją. Įveikdama įprastą maršrutą laiškininkė automobiliu kiekvieną darbo dieną vidutiniškai nuvažiuoja iki 100 kilometrų, sustoja ir iš transporto priemonės išlipa maždaug 200 kartų.

Pašte dirba du dešimtmečius

Sližiuose gyvenanti L. Krikštaponienė – viena iš Ukmergės pašto veteranių. Nuo 1997-ųjų ji dešimt metų dirbo Sližių pašto skyriuje, buvo viršininke, taip pat nešiojo laikraščius. Kai šį paštą uždarė, Laimą perkėlė į Veprius.

Tuomet, 2007-iais, Veprių pašto skyriuje buvo viršininkė ir trys laiškininkai, po to liko du, vienas. Dabar paštas jau uždarytas, o jo viršininke buvusi L. Krikštaponienė kasdien važinėja į Ukmergę. Tapo mobiliąja laiškininke ir viena aptarnauja teritoriją, kur kažkada veikė net trys pašto skyriai, dirbo bene aštuoni laiškininkai.

„Praėjo palyginti nedaug laiko, bet laiškininko darbas labai pasikeitė, jis skiriasi kaip diena ir naktis“, – šypsosi Laima, Ukmergės pašto kieme sėsdama prie automobilio vairo.

Automobilis – tarsi paštas ant ratų

Anksčiau pagrindinė paštininkų darbą palengvindavusi transporto priemonė buvo dviratis. Dabar visi mobilieji laiškininkai aprūpinti lengvaisiais automobiliais. Tiesą sakant, laiškininko automašiną galima pavadinti paštu ant ratų. Kai L. Krikštaponienė į saloną bei bagažinę sukrauna visus prenumeratorių užsakytus laikraščius ir žurnalus, laiškus, siuntas ir siuntinius, pardavimui skirtas įvairiausias prekes, vietos automobilyje lieka tik pačiai vairuotojai.

Siuntų irgi yra įvairių. Štai neseniai gyventojui teko vežti motorolerio rėmą.

„Iki automobilio nunešti padėjo bendradarbė. Kad įtalpintume paketą į bagažinę, teko ir sėdynes atlenkti. Bet viskas gerai – tilpo, žmogus sulaukė užsakytos prekės“, – apie retesnį atvejį pasakoja Laima.

Mobilioji laiškininkė į kelionę savo aptarnaujamu maršrutu leidžiasi apsirūpinusi mini kompiuteriu – išmaniąja planšete, taip pat mobiliuoju spausdintuvu. Ji turi ir internetą, tad prireikus visa reikalinga informacija nesunkiai pasiekiama. Jos automobilyje – tarsi pašto skyriuje, klientai visada gali įsigyti vokų, pašto ženklų, atvirukų, kitų būtinų prekių.

Darbas prasideda Ukmergės pašte

Kiekvieną darbo dieną 7.30 valandą L. Krikštaponienė jau būna Ukmergėje. Prieš išvykdama savo aptarnaujamu maršrutu laiškininkė spaudą ir visą korespondenciją kruopščiai išrūšiuoja ir susideda į daugybę dėžių, kurių kiekviena skirta atskirai vietovei.

„Dabar populiaru siųstis įvairias prekes iš Kinijos, kitų šalių internetinių parduotuvių. Jas užsako tiek jaunimas, tiek vyresni. Būna, kad tam pačiam gavėjui vienu kartu pristatau penkiolika siuntų. Ryte gaunu daugybę mažų ir didesnių paketėlių. Jei jų nesusidėliočiau pagal maršrutą ir adresus, išvažiavus būtų tikra prapultis…“ – juokiasi moteris.

Pasak laiškininkės, nuo to, kaip ryte pavyksta pasiruošti, priklauso visos dienos darbas. Todėl tą valandą, kai rūšiuoja siuntas, stengiasi kuo labiau susikaupti ir įsiminti, kam teks nunešti laišką, kam – siuntą…

Važiuoja nustatytu maršrutu

Dar vienas dalykas, nuo kurio labai priklauso, kiek laiko laiškininkė užtruks aptarnaudama jai priskirtą teritoriją, – apgalvotai sudarytas maršrutas.

L. Krikštaponienė pasidžiaugė, kad jai sudarant maršrutą pagelbėjo ankstesnės kaimų laiškininkės. Be to, ir pati Laima puikiai žino dalį savo aptarnaujamos teritorijos – Veprių ir Sližių apylinkes, pažįsta ten gyvenančius žmones. Mažiau jai žinoma Dainava. Tačiau ir su šia vietove susipažino, kai teko pavaduoti čia dirbusią laiškininkę, kuomet ji buvo susirgusi.

„Šiek tiek sunkiau buvo pirmosiomis dienomis. Dainavoje nemažai daugiabučių, reikėjo ieškoti kiekvieno namo numerio, įsiminti, kur laiptinėse kabo pašto dėžutės“, – pasakoja moteris.

Dainaviškiui L. Krikštaponienė paaiškino, kaip ir kur jis gali sumokėti mokesčius.

Laiškininkė yra laukiama

Dažniausiai prenumeruojamus laikraščius, žurnalus, gaunamus laiškus, kitą korespondenciją ji palieka pašto dėžutėje. Pačiam gavėjui ji visada įteikia tik registruotą korespondenciją. Tačiau Laima savo maršrute turi klientų, pas kuriuos stengiasi užsukti į namus. Tai senyvi ir pasiligoję žmonės, kurie patys nebegali išeiti į lauką ir spaudą atsinešti iš dėžutės.

„Štai šiame namelyje gyvenanti pensininkė labai laukia laikraščio. Jai jį nunešu iki durų“, – kalba Laima.

Moteris neslepia, kad kai kurie vyresnio amžiaus, o ypač vieniši gyventojai laiškininko laukia dar ir todėl, kad nori su juo bent trumpai šnektelti, kažko paklausti ar paprašyti. Ne vienam senoliui paštininkas yra tarsi ryšys su aplinkiniu pasauliu.

Pasakodama apie savo darbą L. Krikštaponienė pamini, kad laiškininkė laukiama ir tuomet, kai gyventojai nori sumokėti mokesčius. Dauguma, ypač vyresnieji, tai padaryti nori kuo anksčiau, neatidėlioja paskutinei dienai: „Štai vieną dieną nunešu žmogui tarkime telekomunikacijų įmonės pranešimą apie įmoką. Kitą dieną turiu pas jį vėl užsukti ir paimti pinigus. Jei neužeinu, sulaukiu skambučio: kur dingai, gal pamiršai?“

„Jei prie vartelių matau lipduką, kad kieme yra šuo, pro vartelius neinu“, – sakė laiškininkė.

Metus – pereinamasis laikotarpis

L. Krikštaponienė kiekvieną darbo dieną nustatytu laiku po pusę valandos dirba Dainavos ir Veprių pašto skyriuose. Uždarius kaimo paštus, gyventojų patogumui vienerius metus vyks tarsi pereinamasis laikotarpis, kad lengviau būtų priprasti prie pasikeitimų. Žmonės, kaip ir anksčiau, tam tikromis valandomis galės užsukti į tas pačias patalpas ir, kaip įprastame pašte, išsiųsti laišką ar siuntinį, registruoti siuntą, užsisakyti leidinių prenumeratą, sumokėti mokesčius, gauti įvairias socialines išmokas ir pensijas, įsigyti vokų, atvirukų, pašto ženklų, kitų prekių.

Trečiadienį tiek Dainavoje, tiek Vepriuose, mobilioji laiškininkė aptarnavo atėjusius gyventojus. Daugiausia buvo norinčių išsiųsti paprastąsias ar registruotąsias pašto siuntas, užsakyti laikraščius ir sumokėti mokesčius.

Juozapas Bikulčius laiškininkę susitiko kieme. Čia pat jis sumokėjo mokesčius, užsisakė „Gimtąją žemę“.

Gali išsikviesti ir į namus

Dar viena paslauga, kurią teikia tik mobilieji laiškininkai – jie gali atvykti pas klientą į namus. Tai ypač patogu senyvo amžiaus, pasiligojusiems gyventojams. Anksčiau jie nueiti ar nuvažiuoti į paštą tam tikrų paslaugų prašydavo kaimynų, artimųjų. Dabar galės tapti kur kas labiau nepriklausomi ir paštą patys kada nori išsikviesti į namus. Tai galima padaryti paskambinus Lietuvos pašto informacijos numeriu 8 700 55 400. Laiškininko iškvietimas nieko nekainuoja. Prieš atvykdamas jis klientui pasiskambins, kad planuojamu laiku žmogus būtų namuose.

„Dirbu mėgstamą darbą…“

Iš Ukmergės išvažiavusios ryte, prieš 9 valandą, atgal grįžome jau sutemus, prieš pat 16 valandą. Diena su mobiliąja laiškininke prabėgo tarsi nepastebėta. Pasak L. Krikštaponienės, lapkričio 27-oji buvo viena iš paprastesnių jos darbo dienų.

Paklausta, kas jos darbe sunkiausia, moteris nusijuokė: „Dirbu tai, ką mėgstu, susitinku gerus žmones, todėl didelių sunkumų nepasitaiko…“

Kalbėdama apie savo darbą laiškininkė prisipažino, jog ji mėgsta bendrauti: „Mums šis bruožas labai reikalingas…“ Be to, privalumu ji vadina tai, kad pažįsta daugumą savo aptarnaujamos teritorijos žmonių.

Praleidusi dieną su laiškininke supratau, koks tai nelengvas darbas. Tuo pačiu įsitikinau, kad kaimo žmonės nori ir skaito „Gimtąją žemę“ – mūsų laikraščio prenumeratorių skaičius yra didžiausias.

AUTORĖS muotraukos

Pagal nustatytą tvarką laiškininkas prenumeruojamus leidinius, laiškus, paprastąsias siuntas gali palikti tik tvarkingose dėžutėse. L. Krikštaponienė džiaugiasi, jog dauguma gyventojų tuo pasirūpina, įrengia netgi meniškas dėžutes.

Bet viename Dainavos daugiabutyje yra ir tokios pašto dėžutės…

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Ant :
    Moteris dirba už tris pašto skyrius aštuonius laiškininkus. Bet nerašo ar šita gerovės valstybė moka jai nors vieną padorų atlyginimą