Ūkininkai savo problemas vardijo gaudžiant traktorių motorams

Nijolė STUNDŽIENĖ

Antradienį Klaipėdos gatvėje esantis Ūkininkų turgus griaudėjo nuo rajono ūkininkų technikos gausmo bei emocingų žemdirbių pasisakymų. Į protesto mitingą „Lietuva, tavo kaimas miršta“ jie šįkart atvyko traktoriais, su šeimomis, vaikais. Kaip ir visos Lietuvos, taip ir Ukmergės ūkininkai protestavo dėl visuomenės ir žemdirbių supriešinimo, nepakeliamos biurokratinės naštos, mažų žaliavų supirkimo kainų, didėjančių mokesčių, Lietuvos žemdirbių diskriminacijos ir kitų problemų.

 Nors praeitą savaitę ūkininkų naudojamo kuro akcizus svarstęs Seimas pasirinko kukliausią tarifo didinimą, tačiau šalies žemdirbiai neatsisakė iš anksto planuoto įspėjamojo piketo. Tai jau antroji protesto akcija. Pirmoji jos dalis „Žaliasis kryžius“ vyksta nuo lapkričio pradžios. Ūkininkai savo laukuose stato žalius kryžius, kurie simbolizuoja ne tik derlingą dirvožemį, sveiką aplinką, skanų maistą, bet ir atspindi sudėtingą Lietuvos žemdirbių situaciją.

Ukmergiškiai ūkininkai įspėjamajam piketui pasirinko atokesnę miesto vietą – Ūkininkų turgų, nes savo technika nenorėjo trikdyti eismo, dėl galimų grūsčių piktinti miestiečių.

Dar gerokai prieš 11 valandą rajono žemdirbiai savo techniką rikiavo Žiedo gatvėje. Policijos lydima daugiau nei 100 įvairių markių traktorių kolona Ramygalos gatve pasiekė Ūkininkų turgaus aikštę. Išrikiavę savo techniką, liepsnojant laužams susirinkusieji audringai aptarinėjo savo problemas.

Mitingą pradėjęs Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos vadovas Algirdas Valaiša sakė, jog į piketą suvažiavę žemdirbiai siekia atkreipti visuomenės dėmesį, visiems pranešti, kad ūkių savininkai išgyvena labai sunkius laikus.

„Dažnai vyrauja klaidinga nuomonė, jog ūkininkai gerai gyvena ir daug uždirba, – kalbėjo piketo organizatorius. – Tačiau realybėje 90 proc. ūkių paskutiniais metais dirba be pelno, tik iš inercijos. Ūkiai silpsta, požiūris į kaimą prastėja, o dirbantis žmogus labai nevertinamas…“

A. Valaiša padėkojo gausiam būriui kolegų ir garsiai vardijo priežastis, privertusias žemdirbius mitinguoti. Jis apgailestavo, kad Lietuvos valdžia neskiria deramo dėmesio šalies ūkininkams, kurie tiesiog nuvaromi nuo žemės: „Įsigali stambūs ūkiai, valdantys po 10–15 tūkst. ha. Vienas ūkininkas gali įsigyti iki 500 hektarų, bet jei turi uždarąją akcinę bendrovę ar bendrovę, jis gali prisipirkti kiek tik nori žemės. Mus lygina su Ramūnu Karbauskiu, nors nesame tokie turtuoliai. Vyksta ir valdžios supriešinimas – jau 30 metų ūkiai pagal struktūrą suskaidyti į stambius, vidutinius ir smulkius…“

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos vadovas neslėpė apmaudo ir kalbėdamas apie žemių našumą. Jis apgailestavo, kad tik dvi rajono seniūnijos turi nederlingų žemių statusą, kitos teritorijos, anot A. Valaišos, neaiškiu būdu tapo derlingomis, o tai skausmingai atsiliepia žemdirbiams.

Piketą tęsęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis dar kartą priminė, kad žaliųjų kryžių statymas pakelėse ir važiavimas traktoriais skirtas ne tik protestui prieš valdžios sprendimus, bet ir tam, kad visuomenė atkreiptų dėmesį į visą sektorių, kuris, Eurostato duomenimis, pernai traukėsi bene daugiausia visoje Europos Sąjungoje. Žemdirbių ūkių bankrotai neva tik laiko klausimas.

„Kai ėmėmės iniciatyvos statyti žaliuosius kryžius, daug kas sakė: įsmeigsit tris ir tuo viskas pasibaigs, – mintimis dalijosi ūkininkas. – Tačiau šiandien Lietuvos laukuose jų stovi tūkstančiai ir tai liudija ne tik mūsų vienybę, bet ir esamą situaciją. Nuo seno lietuviai kryžius statė, kai užklupdavo negandos. Dabar ir yra toks metas, kai kaimas miršta, o valdžia tik didina mokesčius…“

Pasak S. Daniulio, daugelis mato ūkininkų turimą techniką, kuri daugumos – nauja, moderni, bet kas žino, kad dauguma jų įsigyta už paskolas ir priklauso bankams, kuriems reikia mokėti. „Bankams esame užstatę viską – ir traktorius, ir žemes, ir namus, kad tik galėtume gyventi ir dirbti“, – atviravo ekologinio ūkio savininkas bei pažėrė kritikos šalies valdžiai.

Blogybes vardijo ir Pivonijos seniūnijos ūkininkas Vidmantas Balandis, kuris sakė, kad anksčiau valstybė žemdirbius vadino runkeliais, o dabar – gyvulių ūkiais. „Iš mūsų norima atimti paskutinį kąsnį, – atvirai kalbėjo V. Balandis. – Turime skolų bankams už ūkių modernizavimą, techniką, su kuria šiandien čia atvykome. Dabar valstybė nori mūsų uždirbtais pinigais padidinti pensininkams pensijas. Gal kitaip reikia spręsti šalies finansines problemas? Nenorime būti žeminami.“

Nusivylimo esama situacija Lietuvoje neslėpė ir pikete dalyvavęs ukmergiškis Vaidas Griškevičius, kuris ragino visus nebijoti kalbėti. „Viskas, ką mes turime – yra bankų. Nesumokėsime vieną dieną mokesčių, iš karto priskaičiuos delspinigius, o gal net antstolio sulauksime. Peršasi nuomonė, kad stengiamasi ūkininkus išvaryti nuo žemės ir bedarbiams mokėti pašalpas. Dabar dirbdamas negali sau leisti nusipirkti alkoholio, nes reikia 5 valandą keltis ir 24 valandą gultis, galvojant, kaip pasėti ar nuimti derlių. O pašalpininkai sėdi koją ant kojos sudėję ir geria butelį juokdamiesi“, – piktinosi vyras ir prisipažino, kad geriau rinktis emigraciją ir dirbti užsienyje.

Į susitikimą su rajono ūkininkais atvyko ir rajono savivaldybės vadovai. Meras Rolandas Janickas apgailestavo, kad žemdirbiams savo teises tenka ginti tokiais būdais. Pasak mero, rajone yra apie 2 000 ūkininkų, kurie vidutiniškai išlaiko po tris darbo vietas, o tai reiškia, kad kaime įdarbina tūkstančius žmonių. R. Janickas pripažino, kad šalies valdžia ūkininkams turėtų sudaryti geresnes sąlygas, jiems padėti, o ne trukdyti.

Į susirinkusiuosius kreipėsi ir mitinge dalyvavęs Seimo nario padėjėjas, rajono Tarybos narys Romas Pivoras, kiti svečiai.

Išlieję savo nuoskaudas rajono ūkininkai teigė neketinantys nuleisti rankų.

Nesulaukę valdžios reakcijos, gruodžio mėnesio pradžioje visos Lietuvos žemdirbiai planuoja traktoriais pasiekti Vilnių, piketuoti prie Seimo, Vyriausybės.

AUTORĖS nuotr.

Piketą pradėjo A. Valaiša.

Ūkininkai ir atvykę svečiai turėjo apie ką pasikalbėti.

Traktorių kolona judėjo miesto gatvėmis.