Šv. Andriejaus burtai ir respublikinė folkloro šventė „Padainuosim susiėję“

Laima JANČIAUSKAITĖ

Sakoma, šv. Andriejus „nutrauko striūnas ir sutraukia pilvų“. Tai rudens užbaigimo ir žiemos sutikimo metas. Senajame kalendoriuje – labai svarbi diena.

Šis išskirtinis laikas apaštalui šv. Andriejui skirtai lapkričio 30-ajai suteikia ypatingumo, tinkamo įvairiems spėjimams, maginiams veiksmams, padedantiems pažvelgti į ateitį pasitelkiant dvasias ir kitas paslaptingas, nežemiškas jėgas. Neveltui senoliai stebėjo orus: jei Andriejuje šviečia saulė – geras daržovių derlius; jei per Andriejų lyja, tai per Kalėdas šals. Bet pats svarbiausias burtas buvo šeimyninė laimė: „Šv. Andriejaus dienoj reikia nieko nevalgyt, o vakare eit gult ant pliko suolo. Ką naktį susapnuosi, toks ir bus gyvenimas.“

Kaip pasakojo seni žmonės, kai diena pasidaro trumputė ir didieji darbai nudirbti, buvo „mada sueit ir vakarot“. Mergiotės susineša ratelius, berniokai sueina virvių sukt ar taip pašnekėt. Bet šv. Andriejaus diena jau kitokia, ne darbai tą dieną rūpėjo, o pats susibūrimas, smagus pabuvimas prieš Adventą.

Ukmergėje folkloro šventė „Padainuosim susiėję“ jau trečią dešimtį metelių skaičiuoja. Keliavo iš vieno kaimelio į kitą, ilgiausiai buvo apsistojusi Deltuvoje, o nuo pernai džiugina Ukmergės gyventojus.

Šiais metais lapkričio 30 d. į Ukmergę suvažiuos gražiausi Lietuvos kolektyvai: aukštaičiai Pasvalio „Rags“ ir Panevėžio „Raskila“, beveik nuo rubežiaus Radviliškio „Aidija“ bei visai kitokie, mažai pažįstami Pagėgių „Kamana“. O kur dar savi, labai mylimi ir laukiami „Pyniava“ ir „Dagilėlis“.

Taigi lapkričio 30 d., 12 val., per patį vidurdienį susiburkime Ukmergės kultūros centre į smagų suėjimą: padainuosim, pasišoksim, kitokios kalbelės paklausysim, o gal ir ateitį teks laimė išsiburti.