Prie džiaugsmo ir šviesos šaltinio

Albina TUMAITĖ

Buvusi mokinė, Lietuvos mokytojų literatų ,,Spindulio“ draugijos pirmininkė

Paskutinį spalio šeštadienį visi keliai ir takeliai vedė į Želvos miestelį – gimnazija šventė 110 metų sukaktį. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis senutėlėje bažnyčioje. Parapijos klebonas kunigas Petras Avižienis kalbėjo apie dvasines vertybes, linkėjo šilumos ir artumo.

Ir vėl plačiai atvertos durys į mokslo šventovę, kur gimė mūsų vaikystės ir jaunystės svajonės. Mokyklos salė buvo pilnutėlė. Scena šventiškai papuošta. Joje – mokyklos vėliava, skambutis, žymintis 1909 metus. Iš jo į abi puses sklinda spinduliai. Scenos gilumoje – gyvenimo medis, virš jo – skrendantys paukščiai, o šalia – paprastas medinis mokyklinis suolas.

Renginį vedė Beatričė Tavoraitė, 68 laidos abiturientė, ir Andrius Ivanov, 2 gimnazijos klasės moksleivis. Taip švelniai skambėjo Kosto Smorigino dainos ,,Paukščiai“, kurią atliko mišrus ansamblis, žodžiai.

Muziejaus vadovė Zita Kriaučiūnienė uždegė mokyklos simbolį – žvakę, kurią prieš 28 metus sukūrė Valentinas Giedraitis. Ir vėl skambėjo daina, kurią atliko berniukų grupė.

Gimnazijos direktorius Vidas Tavoras kalbėjo apie pokyčius, įvykusius per 10 metų, prisiminė pirmąją mokyklą. Tai buvo rusiška, labai vargana mokyklėlė – be savo rašto, be kalbos, be lėšų… Nuo 2015 metų įstaiga tapo gimnazija. Iš kaimo mokyklų ji didžiausia, šiuo metu mokosi 175 moksleiviai. Taip pat čia veikia Ukmergės meno mokyklos dailės ir muzikos skyrių filialai.

Rajono meras Rolandas Janickas sveikinimo kalboje akcentavo nelengvą mokytojo kelią ir direktoriui įteikė vazą, linkėdamas, kad joje niekada netrūktų žydinčių gėlių.

Rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, sveikindamas su garbinga sukaktimi, Želvos gimnaziją pavadino Ukmergės rajono šviesuliu. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalė Steponavičienė linkėjo, kad mokykla ugdytų darbščius ir kūrybingus žmones.

Taip pat šventėje dalyvavo ir želviškius sveikino Seimo narys Juozas Varžgalys, rajono mokyklų direktorių asociacijai vadovaujantis Valentas Gendvilis.

Buvusios mokinės literatės Albina, Rita ir Stasė prisiminė čia praleistus metus, mokytojus, kurie išmokė rikiuoti raides ir sudėti į žodį, atskirti gervių klyksmą ir vyturio giesmę ir iš skausmo dažnai nepravirkti, kai jis širdį skaudžiai paliečia.

Ambulatorijos vedėjas gydytojas Rimgaudas Nekrošius pasidalino laimingo gyvenimo receptu, Želvos bendruomenės pirmininkas, girininkas Gintautas Povylius mokyklą palygino su Želvos širdimi. Tolučių bendruomenės atstovai padėkos žodžius skyrė gimnazijos direktoriui.

Prisiminimus ir linkėjimus palydėjo ištrauka iš roko operos ,,Jūratė ir Kastytis“, kurią atliko Iveta Misiūnaitė ir Tomas Butkus.

Spalį garbingą 60-ies metų sukaktį sutiko ir mokyklos muziejus. Jo vadovė Z. Kriaučiūnienė prisipažino, jog jai didelė laimė buvo mokyti šio krašto vaikus. Čia ji augo kaip mokytoja.

„Klydau ir mokiausi. Direktorius mane išugdė kaip muziejaus vadovę“, – kalbėjo ji ir dėkojo tiems, kurie padėjo kurti ir turtinti muziejų. Šventės proga apdovanoti Kęstutis Kilkus, Rasa ir Gintautas Povyliai, Vaidas Ramoška, Rimantas Trota, Aurelija Vernickaitė.

Daina keitė dainą. Puikų koncertą visiems susirinkusiems dovanojo gimnazistai ir buvę gimnazijos abiturientai, mokiniai, vadovaujami energija trykštančio, be galo muziką mylinčio mokytojo Vilmanto Driuko. Skambėjo padėkos ir linkėjimai vedėjams, dainininkams ir muzikantams.

Atsistoję sudainavome Vytauto Kernagio dainą S. Nėries žodžiais ,,Kaip žydėjimas vyšnios“. Visi buvome laimingi, sugrįžę į savo spalį. Šypsojomės, prisilietę prie šio džiausgmo ir šviesos šaltinio. Taip viskas miela, sava ir gera čia būti. Mokykla tartum palaimino mus, kad ir toliau gyvenimo kelias būtų šviesus bei prasmingas.