Renginio dalyviai Kraštotyros muziejuje.

Naujausi, Žmonės

„Prie židinio“ šviečia jau penkiolika metų

Sigita ASTIKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vedėja

Ukmergės rajono bendrijos „Bočiai“ sambūris „Prie židinio“ šiemet pasitiko gražų penkiolikos metų jubiliejų. O viskas prasidėjo dar 2004 metais, kai bočiai suorganizavo renginį, skirtą 100-osioms Salomėjos Nėries gimimo metinėms. Tada kultūrai ir istorijai neabejingi žmonės ir susiėjo į būrelį, kuris vėliau išaugo į rimtą, daugiau kaip 50 žmonių vienijantį bendraminčių būrį, pasivadinusį „Prie židinio“. Nuo pat įsikūrimo iki dabar sambūriui vadovauja filologė, literatė Zuzana Stunžėnienė. Per penkiolika metų parašyta galybė scenarijų, repetuota daugybė valandų, gilintasi į įvairių Lietuvos ir užsienio kultūros veikėjų kūrybą bei gyvenimą, stengtasi žiūrovui perteikti svarbiausias mūsų kultūros istorijos pamokas.

Dėl straipsnio apimties galima tik trumpai apžvelgti keletą įdomesnių „Prie židinio“ istorijos ir kūrybos epizodų. Jie svarbūs, nes atskleidžia kolektyvo vadovės ir aktorių sumanymą į mūsų kultūrą pažvelgti savotiškai, kitu kampu, siekiant nešti žinią visuomenei ir kartu užsiimti prasminga ir naudinga veikla.

Lygiai prieš dešimtmetį „Prie židinio“ minėjo kunigo, rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 140-ąsias gimimo metines. Tada apie rašytojo gyvenimo kelią pasakojo profesorius emeritas Rimvydas Tumas – tolimas J. Tumo-Vaižganto giminaitis. „Prie židinio“ kolektyvas šiai progai parengė pasirodymą pagal Vaižganto apysaką „Nebylys“. Šie, 2019 metai Seimo yra paskelbti Juozo Tumo Vaižganto metais, todėl nenuostabu, kad „Prie židinio“ vėl ruošiasi rašytojo paminėjimui.

2014 metais „Prie židinio“ kvietė paminėti Kristijono Donelaičio – garsiausio ir pirmojo lietuvių poeto – 300-ąsias gimimo metines. Z. Stunžėnienė, remdamasi dokumentine medžiaga, pristatė K. Donelaičio asmenybę, o „Prie židinio“ scenos savanoriai Aldona Survilienė, Emilija Vaitkevičienė, Aldona Vilkelienė, Mečislovas Grigucevičius, Julijonas Gutparakis, Juozas Stunžėnas ir Juozas Vilys inscenizavo „Metų“ ištraukas, skaitydami rašytojo tekstus. Šis K. Donelaičiui skirtas jubiliejinis minėjimas susilaukė didelio pasisekimo ir buvo rodomas Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus rajono Maišiagalos kun. Juzefo Obremskio gimnazijoje, Kėdainių krašto literatų sambūriui, septyniose mūsų rajono kultūros įstaigose.

2016 metais buvo sutiktos 120-osios Pupų Dėdės gimimo metinės. Vienas žymiausių liaudies linksmintojų, muzikantas, dainininkas, aktorius mėgėjas – iš Anykščių rajono Liudiškių kaimo kilęs Petras Biržys, geriau žinomas Pupų Dėdės slapyvardžiu. Atrodytų, kuo gi jis ypatingas, kuo nusipelnęs? Kaip pasakojo Z. Stunžėnienė, ją patraukė tai, kad šis žmogus yra parašęs nemažai knygų, išleidęs istorinių apybraižų ir monografijų seriją „Lietuvos miestai ir miesteliai“, kurioje dėmesio skirta ir Ukmergės krašto vietovėms. Taip pat leido mėnesinį laikraštį „Pupų Dėdė“, kuriame buvo spausdinami to meto juokai, dainos, istorijos apie Lietuvos miestus bei miestelius, skaitytojų laiškai, to meto autorių kūryba.

„Prie židinio“ pažymėjo ir tokių poetų kaip Maironio, Vinco Kudirkos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikės Barboros Radvilaitės, lenkų kompozitoriaus Frederiko Šopeno, poeto, rašytojo Hanso Kristiano Anderseno ir kitų žinomų asmenybių jubiliejus. Čia paminėta tik keletas renginių, kurie buvo pristatyti visuomenei. Kai kurie iš jų buvo pakartoti ir po kelis kartus įvairiuose mūsų rajono kultūros įstaigose.

Visiems priminusi nueitą kūrybinio kelio atkarpą, Z. Stunžėnienė pasidžiaugė, kad sambūris nuolat pasipildo naujais nariais, įnešančiais naujovių, papildančiais senbuvių gretas. Prie kolektyvo neseniai prisidėjo Danė Darulienė bei Vida Grimžienė. Per tiek laiko būta ir netekčių – tylos minute pagerbti išėjusieji Anapilin kolektyvo nariai. Renginio metu koncertavo liaudies dainų ansamblis „Sedula“ (vadovė Irena Grigienė), kuris dažnai dalyvauja sambūrio improvizacijose, muzikinėmis spalvomis paryškindamas pasirodymus. Taip pat koncertavo ir Elena Popovienė su dukra Edita. Daugelį „Prie židinio“ renginių filmavimo kamera yra įamžinęs profesorius R. Tumas, todėl šventės metu buvo galima prisiminti praėjusių pasirodymų akimirkas.

Susirinkusiems žiūrovams „Prie židinio“ dar kartą priminė praeitį: suvaidino ištrauką iš improvizacijos „Legendų vainikas Ukmergei“ (vaidino A. Vilkelienė ir J. Stunžėnas). Taip pat buvo rodoma improvizacija pagal Igno Šeiniaus kūrinį „Garbė Lietuvoj“ (vaidino E. Vaitkevičienė ir Bronislovas Kaselis). Šie du puikūs atlikėjai už savo vaidybą yra pelnę ir ne vieną titulą – Apryliaus šventėje yra tituluoti anekdotų karaliumi bei karaliene.

Jubiliejaus proga sambūrio vadovė Z. Stunžėnienė sulaukė ir daug sveikinimų bei palinkėjimų. Už ilgametį darbą Bočių sambūryje „Prie židinio“, puikiai organizuotus susitikimus ir minėjimus dėkojo LPS „Bočiai“ Ukmergės bendrijos bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo atstovai. Bočių bendrijos liaudies dainų grupės „Sedula“ narės pasidžiaugė, kad židinys yra kūrenamas kūrybine energija ir jaukiai degdamas šildo visų širdis, neleisdamas joms sužvarbti ir paskęsti kasdienybėje. Kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė dėkojo savo buvusiai mokytojai Z. Stunžėnienei už darbą, kurstant muziejininkystės aukurą, ir įteikė vadovei muziejaus bendruomenės nario pažymėjimą.

„Prie židinio“ per savo veiklos metus surengė daugiau kaip 30 garsių žmonių minėjimų, susitikimų su įvairiomis žymiomis asmenybėmis, renginiuose dalyvavo Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės kultūros puoselėtojai ir mylėtojai. Visi sambūrio veiklos faktai buvo kruopščiai renkami ir fiksuojami metraštyje bei aprašyti 2019 metais pasirodžiusioje Z. Stunžėnienės dokumentinėje apybraižoje „Atodangos“. Per penkiolika metų iš tiesų daug nuveikta populiarinant kultūrą, literatūrą, istoriją, kviečiant ir skatinant bendruomenės narius mylėti savo kraštą, burtis draugėn, bendrauti.

R. TUMO nuotraukos

Z. Stunžėnienę (kairėje) sveikino bendraminčiai.

 

Vaidina E. Vaitkevičienė ir B. Kaselis.

 

Palikite komentarą apie straipsnį