Ukmergė nusileido 10-čia laiptelių

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė Lietuvos savivaldybių indeksą. Tradiciškai sudaryti du reitingai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jos reitinguojamos pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Šių metų reitinge, sudarytame remiantis 2018 m. duomenimis, Ukmergės rajono savivaldybei skirta 36–39 vietos, kuriomis ji dalinasi su Anykščių, Jonavos ir Joniškio rajonų savivaldybėmis. Pernai Ukmergė tarp mažųjų savivaldybių užėmė 26 vietą, 2017-iais kartu su Kaišiadorių rajonu dalijosi 24–25 vietas, 2016-iais buvo 40-oje vietoje, 2015 metais su Pakruoju dalijosi 23–24 vietas.

Indeksas matuoja ekonominę laisvę

Savivaldybių indeksą LLRI sudaro nuo 2011 m. Jį nustatant siekiama aprėpti pagrindines veiklos kryptis, kurios padeda kurti ekonominę laisvę bei formuoja bendrą laisvės supratimą.

Kaip teigia sudarytojai, pirmiausia matuojama, kaip savivaldybė veikia gyventojo atžvilgiu. Vertinama, ar sukuriama palanki konkurencinė aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams (tai savo ruožtu užtikrina žemesnes kainas vartotojams). Taip pat atsižvelgiama į transporto, švietimo, sveikatos bei socialinės rūpybos sritis, kuriose vertinamos savivaldybės sudaromos sąlygos privačiam sektoriui bei konkurencijai. Antra, indekse vertinamas savivaldybės indėlis kuriant palankią aplinką investuotojams ir verslo plėtrai. Trečia, į vertinimą įtraukiamas ir savivaldybės gebėjimas tinkamai organizuoti savo veiklą – administravimas. Savivaldybės skatinamos savo funkcijas įgyvendinti kuo našiau, panaudojant kuo mažiau išteklių. Šioje veiklos vertinimo srityje ypatingas dėmesys skiriamas efektyviam turto valdymui bei veiklos skaidrumui.

Aukštais balais vertinamos tos savivaldybės, kurios: taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

LLRI analitikų manymu, itin svarbus tyrimo aspektas – lyginamasis. Indekso dėka savivaldybės turi galimybę pamatyti, kaip pagal tuos pačius rodiklius jos atrodo tiek regioniniame, tiek nacionaliniame kontekste. Rodiklių reikšmės atspindi, kokiais aspektais savivaldybė pasirodo geriau ar blogiau nei kitos savivaldybės. Tai padeda nuspręsti, kokie sprendimai būtų efektyvesni.

„Lietuvos savivaldybių indekso rezultatai parodė, jog tos savivaldybės, kurios pasižymi aukštesniu įvertinimu, yra geriau ekonomiškai išsivysčiusios“, – konstatuoja sudarytojai.

Biudžeto srityje – tarp 10 geriausių

Ukmergės rajono savivaldybei indekso sudarytojai šiemet skyrė 51 balą iš 100 (2018 ir 2017 m. surinko po 54 balus). Ukmergė pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių biudžeto srityje. Tai pavyko pasiekti, nes savivaldybė nevykdė vidaus sandorių, administracijos išlaikymui skyrė tik 5,8 proc. išlaidų (palyginti su 8 proc. vidurkiu). Administracija buvo sąlyginai maža – tūkstančiui gyventojų teko 6,3 darbuotojo (vidurkis – 7,6). Tačiau tai nesutrukdė laiku išnagrinėti 99,4 proc. gyventojų prašymų.

Palyginti su mažųjų savivaldybių vidurkiu, atsiliekama transporto, švietimo, sveikatos ir socialinės rūpybos, mokesčių ir turto valdymo srityse.

Pastebima, kad mokesčių srityje prasčiau įvertinti aukštesni nei vidutiniai nekilnojamojo turto, žemės mokesčių tarifai. Verslo liudijimų kaina siekė 141 eurą, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse už juos teko mokėti 96 eurus. Vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 1,43 proc. – daugiau nei mažųjų savivaldybių vidurkis (0,98 proc.). Ukmergės rajone veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir išduotų statybos leidimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, buvo mažesnis nei vidutinis.

Šiek tiek geresni buvo investiciniai rodikliai. Per metus savivaldybę pasiekė 59,3 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Vienam gyventojui teko 1 725 eurai tiesioginių užsienio investicijų – daugiau nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių (1 251 eurai). Pernai Ukmergės rajone materialinių investicijų buvo 41,7 mln. (vienam gyventojui teko tik 1 200 eurų, palyginti su 1 423 eurų vidurkiu).

Kaip pažymi LLRI analitikai, komunalinių paslaugų srities įvertinimą būtų galima pagerinti į atliekų išvežimo, centralizuotos šilumos tiekimo ir daugiabučių administravimo veiklą įsileidus daugiau privataus sektoriaus dalyvių.

2018 m. indekse geriau nei vidutiniškai įvertintos komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos ir socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, taip pat administracijos sritys. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, pernai nuo vidurkio atsiliko transporto, mokesčių ir turto valdymo sritys.

Vilnius aplenkė Klaipėdą

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą didžiųjų Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė (66 balai), nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą (65 balai). Toliau rikiuojasi Šiauliai (55 balai), Kaunas (54 balai), Alytus (45 balai), Panevėžys (43 balai).

 „Į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, pagal šį rodiklį vis labiau tolstantis nuo kitų savivaldybių. Čia aktyviausias verslas, į vienintelį iš didžiųjų miestų daugiau gyventojų pernai atvyko nei išvyko. Antroje vietoje likusi Klaipėda su sostine eina koja kojon – čia dalis socialinių rodiklių, tokių kaip socialinių pašalpų poreikis, buvo geriausi, savivaldybė mažai įsiskolinusi. Keletu žingsnių toliau esančių Šiaulių ir Kauno rodikliai labai įvairialypiai. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams sąlyginai nebrangiai kainavo išlaikyti savivaldybės administraciją, savivaldybė yra nustačiusi gana palankius mokesčius. Vis dėlto Kaune ekonomika gerokai aktyvesnė“, – teigia LLRI analitikas Martynas Tininis.

Lyderiai nesikeičia

Mažųjų savivaldybių indekse pirmauja Klaipėdos rajono (73 balai), antra – Kauno rajono (70 balų), trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės (po 66 balus).

Klaipėdos ir Kauno rajonai – žiedinės savivaldybės, kurios sugeba pasinaudoti šalia esančio didmiesčio teikiamais privalumais.

„Didelė dalis žiedinių savivaldybių gyventojų dirba greta esančiose didžiųjų miestų savivaldybėse, naudojasi jų viešosiomis paslaugomis, kelių infrastruktūra, uždirba mieste aukštesnes pajamas, tačiau už jas į biudžetą sumokami mokesčiai atitenka žiedinei savivaldybei, nes jie skirstomi pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. Tai paranku žiedinėms savivaldybėms, bet ne didiesiems miestams. Tą iliustruoja ir šiuo metu vykstančios diskusijos. Tačiau problema slypi giliau – ar gyventojų skaičiumi susitraukusiai Lietuvai tikrai vis dar tinkamas nesikeičiantis savivaldos tinklas?“ – pastebi LLRI vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pernai į pirmą penketuką be Klaipėdos ir Kauno rajonų taip pat pateko Palangos ir Druskininkų miestai bei Mažeikių rajono savivaldybė.

Šiais metais tarp mažųjų savivaldybių žemiausias įvertinimas skirtas Ignalinos (27 balai), Šakių (42 balai), Zarasų (45 balai), Pak-ruojo (46 balai) savivaldybėms. Pernai mažiausiai balų gavo Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Jurbarko ir Anykščių rajonų savivaldybės.

Didėja atotrūkis

Naujasis Lietuvos savivaldybių indeksas, pažymi jo sudarytojai, atskleidžia nerimą keliančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, net 44-iose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26-iose savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančių be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54-iose savivaldybėse.

„Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos – mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis – kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja“, – teigia LLRI analitikai.

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėk-mingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socia-linių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.