25-os laidos abiturientai prie Želvos gimnazijos.

Naujausi, Žmonės

Sugrįžome į savo mokyklą

Nijolė VERNICKIENĖ

Želvos mokyklos 25–os laidos abiturientė

Gyvenimas – ne pasakų stebuklingas šulinys,

Nuplaukia upeliukais tolyn,

Kur sietuvos duburys

Paskandino vaikystės sapnus,

Nerūpestingus mokyklinius metus…

Taip savo eilėraštyje, skirtame 25-os laidos abiturientams, rašė Stasė Kairytė-Čirbienė. Atrodo, dar visai neseniai vyko paskutinė pamoka. Klasės laikrodis, žemėlapis, paskutinis skambutis… Bet jau praėjo 45-eri. Plušėjom visus šiuos metus, skubėjo pavasariai, juos keitė rudenys, lydėjo džiaugsmai ir rūpesčiai. Dabar eilinį kartą susirinkome į dabartinę gimnaziją. Mus pasitiko visų gerbiama mokytoja Zita Kriaučiūnienė. Apžiūrėję moderniai remontuojamą mokyklą, susirinkome į muziejų, kurį galiu pavadinti šventa vieta. Pakalbėjome apie dabartį, savo knygų kampelį namuose papildėme naujais leidiniais apie Želvą. Nusifotografavome prie mokyklos, tada aplankėme bendraklasio Antano Skuolio ir auklėtojo Stasio Naviko amžino poilsio vietas, pasivaikščiojome po gražiai sutvarkytas kapines, prisiminėme pažįstamus, draugus, uždegėme žvakutę prie klasės draugo Petro Purlio tėvų kapo. Juk prisiminimų nostalgija lydi mus visą gyvenimą.

O tada susirinkome bendraklasės Angelės Mikalajūnaitės-Šereikienės sodyboje, kur įkurtas viso kaimo muziejus. Dar labiau išpuoselėta, uždengtas naujas stogas, nušienautos vejos. Ir kaip smagu, kad čia darbuojasi jos sesės Zitos, Alvydo Burlėgos darbščios rankos. Muziejus kviečia visus apsilankyti.

Prisiminėme mūsų klasės „moksliuką“ Rimą Grigonį, kunigą P. Purlį, pasidžiaugėme nemažai pasiekusiais – ekonomiste, visuomeninke A. Mikalajūnaite-Šereikiene, bitininku Vytu Stašeliu, taip pat radusiais savo gyvenimo kelią Aldona Uščiauskaite, Rimute Kisielyte, Virginija Valiaugaite, Rimučiu Naviku, Alvydu Purliu. Kone iki paryčių netilo mūsų kalbos, liejosi prisiminimai… Su dėkingumu išklausėme garbaus amžiaus sulaukusios mūsų auklėtojos Bronės Navikienės sveikinimų, kuriuos perdavė jos dukra Valdonė.

Mūsų mokyklai – jau 110 metų. Ta proga Želvoje vėl bus šventė. Manau, kad susirinks pilna mokykla svečių… Manau, kad daugelis, kaip ir aš, prisimins ant sienos užrašytus žodžius: „Tik nepereik per žemę lengvai, nepalink tik nuo vėjų.“

 

Palikite komentarą apie straipsnį