2010 metų birželio 10 dieną prie administracinio pastato, kuriame buvo įsikūrusi šilumos ūkį išsinuomojusi bendrovė, surengtas savivaldybės sprendimą palaikančių ukmergiškių piketas.

Aktualijos, Naujausi

Šilumos ūkio karas baigėsi: kompensacija nuo 4,5 mln. Eur sumažinta iki 1,6 mln. Eur

Loreta EŽERSKYTĖ

Spalio 15 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria iš Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ priteisė sumokėti kompensaciją buvusiai šilumos ūkio nuomininkei UAB „Miesto energija“. Bendra suma su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis siekia apie 1 623,3 tūkst. Eur.

Vadinamasis šilumos ūkio karas prasidėjo 2010 metais, kai rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą nuo gegužės 30 d. prieš terminą vienašališkai nutraukti su UAB „Energijos taupymo centras“ 2000 m. gruodžio 20 d. sudarytą SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Netrukus turtinių ir teisinių santykių aiškinimasis persikėlė į teismus. Beveik dešimt metų rajono šilumos ūkį valdžiusi bendrovė ginčijo sutarties nutraukimo teisėtumą, nesutiko perduoti turtą rajono savivaldybei. Ji pateikė teismui ieškinį, prašydama kompensuoti už praradimus, patirtus dėl sutarties nutraukimo. Pirminė ieškovo prašoma priteisti suma buvo apie 4,5 mln. Eur (maždaug 15 mln. 564 tūkst. Lt).

Aukščiausiajam Teismui pagaliau paskelbus verdiktą, rajono valdžia ieško galimybių buvusiam šilumos ūkio nuomininkui kuo greičiau sumokėti priteistą kompensaciją. Priešingu atveju būtų skaičiuojamos palūkanos.

Antradienį, spalio 22-ąją, šaukiamas neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame numatyta svarstyti du sprendimo projektus – „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2019 metų biudžeto patikslinimo“ ir „Dėl garantijos suteikimo paskolai“.

 

Mokės įmonė ir savivaldybė

Šių metų sausio 3 dieną Lietuvos apeliacinis teismas priteisė UAB „Ukmergės šiluma“ solidariai su rajono savivaldybe sumokėti UAB „Miesto energija“ kompensaciją už turtą 1 923,31 tūkst. Eur, kompensaciją už rezervinį kurą – 337,06 tūkst. Eur, kompensaciją už karšto vandens skaitiklius – 161 tūkst. Eur. Taip pat priteistos 6 proc. palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 metų spalio 26-osios. Pasinaudojusios teise, savivaldybė ir įmonė šį apeliacinio teismo sprendimą apskundė ir sulaukė palankesnės Aukščiausiojo Teismo nutarties. Kompensacijos suma sumažinta maždaug 2 mln. Eur.

Kasacinio teismo bendrovei „Miesto energija“ priteistą sumą – 1 623,3 tūkst. Eur – solidariai turės atlyginti Ukmergės rajono savivaldybė ir UAB „Ukmergės šiluma“. Savivaldybei tenkanti dalis – maždaug 365 tūkst. Eur, įmonei – apie 1 258 tūkst. Eur.

Iki šiol buvusiam šilumos nuomininkui yra sumokėta 715,9 tūkst. Eur kompensacija. Šią sumą atlygino UAB „Ukmergės šiluma“, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 metų spalio 27 dienos sprendimą.

Ketina išsiversti savivaldybės biudžeto lėšomis

„Gimtosios žemės“ kalbinta rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėja Vida Butkevičienė neslėpė, jog laukiant galutinio – Aukščiausiojo Teismo – sprendimo buvo svarstomi įvairūs variantai, kaip būtų galima kuo greičiau sumokėti buvusiam šilumos ūkio nuomininkui priteistą kompensaciją.

„Sulaukus mums palankaus sprendimo, savivaldybės administracija kaip vieną iš galimų išeičių pasiūlė tam panaudoti dalį komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms skirtų asignavimų. Savivaldybės tarybai teikiamas projektas leisti iš šių lėšų pasiskolinti iki 300 tūkst. Eur Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymui – palūkanoms apmokėti“, – sakė vedėja.

Likusią sumą – 80 tūkst. Eur – jei tam pritars Taryba, numatoma skirti iš surenkamo į savivaldybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio. Dalis šių lėšų bus skirta ir teismo vykdymo išlaidoms padengti.

V. Butkevičienės teigimu, tai būtų pats greičiausias ir neskausmingas variantas sukaupti lėšų priteistai kompensacijai sumokėti. Vedėja patvirtino, jog dėl to nei šilumos vartotojai, nei kiti mokėtojai nenukentėtų.

Tuo tarpu nusprendus reikiamą sumą skolintis iš banko, procesas gerokai užtruktų ir būtų skaičiuojamos palūkanos nuo priteistos sumos.

„Tikimės, kad Savivaldybės taryba pritars sprendimo projektui ir galėsime nedelsiant sumokėti teismo priteistą kompensaciją“, – sakė V. Butkevičienė.

Pasirašė kredito sutartį

„Nors kompensacijos suma nebuvo aiški, mūsų įmonė ruošėsi, kad galėtume operatyviai rasti lėšų ir vykdyti Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Pasirašėme su Šiaulių banku kredito sutartį. Jei Savivaldybės taryba pritars dėl garantijų paskolai, teismo nutartis bus įvykdyta“, – patikino UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys.

Bendrovės vadovas, vertindamas spalio 15 dieną Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį, tai pavadino laimėjimu. Jo žodžiais tariant, nuo 2010 metų balandžio 20 dienos, kai rajono Savivaldybės taryba priėmė ryžtingą sprendimą pirma laiko nutraukti šiurkščiai pažeistą šilumos ūkio nuomos sutartį, buvo ne tik užkirstas kelias galimam turto perėmimui ateityje, bet ir apsaugoti šilumos vartotojai bei sutaupyta ženkli pinigų suma.

„Visų pirma, šilumos ūkio perėmimas leido žymiai sumažinti tiekiamos šilumos kainą. UAB „Ukmergės šiluma“ į atnaujinimą investavus 8 mln. Eur, dabar turime patikimą ir modernizuotą rajono šilumos ūkį“, – pažymėjo vadovas.

„Nė viena šalis neturi teisės nepagrįstai praturtėti“

„Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Miesto energija“ dalį jos prašytos kompensacijos. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėta du kartus. Dalį ieškovės reikalavimų išsprendus ir teismo sprendimui dėl jų įsiteisėjus, antrą kartą apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik ginčą dėl ieškovei priklausančio kompensacijos dydžio. Išnagrinėjęs bylą teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei solidariai iš abiejų atsakovių – Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ – priteista beveik 1 mln. 700 tūkst. Eur kompensacija už šilumos ūkio pagerinimus ir daugiau nei 200 tūkst. Eur už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime.

Rajono savivaldybė ir UAB „Ukmergės šiluma“ nesutiko su priteista kompensacija, todėl pateikė kasacinį skundą ir išdėstė savo argumentus.

Kaip pažymima pranešime, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė, kad nagrinėjant bylą reikia peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti plačiau, nei formuluojami argumentai kasaciniame skunde. Taip nuspręsta dėl to, kad ginčo išsprendimas reikšmingas ne tik savivaldybei bei jos valdomai šilumos energiją tiekiančiai įmonei, bet ir didelio skaičiaus asmenų – šilumos energijos vartotojų – teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, sudarydama 15 metų sutartį, įsipareigojo investuoti į atsakovių valdomą šilumos ūkį, jį pagerinti, modernizuoti ir pertvarkyti. Pasibaigus sutarties laikotarpiui, visos ieškovės investicijos ir jomis padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, taip pat operatoriaus investicijų pagrindu sukurti nauji objektai (ir žemė) turėjo būti parduoti nuomotojoms už vieną litą. Pažymėta, kad konkursą dėl šilumos ūkio modernizavimo laimėjusi UAB „Energijos taupymo centras“ ir jos įkurta patronuojamoji UAB „Miesto energija“ yra privatūs pelno siekiantys subjektai, kurie šiuos įsipareigojimus sutarė padaryti už galimybę gauti pajamas, iš jų padengti atliktas investicijas ir gauti pelno. Modernizavimo sutartimi UAB „Miesto energija“ buvo suteiktos išskirtinės teisės 15 metų teikti paslaugas jau esančioje rinkoje, turinčioje nuolatinius vartotojus, savivaldybei užtikrinus, kad nepriims sprendimų, kurie sudarytų konkurenciją ieškovės veiklai.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad teismai, spręsdami dėl kompensacijos dydžio, nevertino to, jog, ieškovei 10 metų (2/3 dalis sutarto 15 metų termino) suteikus teisę išskirtinėmis sąlygomis veikti Ukmergės rajono savivaldybės šilumos ūkyje, atsakovių sutartinė prievolė suteikti ieškovei tokią teisę yra iš dalies įvykdyta. Dėl to nėra pagrindo kompensuoti ieškovei už investicijas ta apimtimi, kuria prievolė už jas atlyginti jau buvo tinkamai įvykdyta pirmiau nurodytu šalių sutartu būdu.

Pasak kasacinio teismo, nė viena šalis neturi teisės nepagrįstai praturtėti nei iš sutarties vykdymo, nei iš jos pasibaigimo. Kadangi ieškovei už atliktą šilumos ūkio modernizavimą turėjo būti atlyginta jai suteikiant teisę veikti šiame ūkyje nustatytą terminą, nėra pagrindo manyti, kad, pasinaudojusi tokia teise 10 metų, ji turi teisę atsiimti visą šilumos ūkio pagerinimo vertę, kuri Modernizavimo sutartyje buvo nustatyta kaip atlyginimas atsakovėms už ieškovei suteiktą teisę. Toks sutarties aiškinimas reikštų nesąžiningumą atsakovių atžvilgiu, nes, atsakovėms įvykdžius didžiąją dalį savo prievolės, ieškovė iš esmės būtų visiškai atleista nuo savosios prievolės – perduoti visus pagerinimus ieškovėms už 1 litą – vykdymo, o atsakovės būtų priverstos už juos sumokėti visą rinkos vertę. Taip ieškovei įgyvendinus didžiąją dalį sutartimi siektų tikslų, atsakovių tikslas nebūtų pasiektas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės Modernizavimo sutartyje nustatytą įsipareigojimą 10 metų vykdė tinkamai, sprendė, kad ieškovei priteistina šilumos ūkio pagerinimų vertė už likusią neįvykdytą sutarties termino dalį – 5 metus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeitė, sumažindamas priteistą kompensaciją, t. y. vietoj priteistos beveik 1 mln. 700 tūkst. Eur kompensacijos priteisė beveik 300 tūkst. Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nuo katilinių durų nesitraukė buvusių nuomininkų pasamdyti saugos tarnybos darbuotojai.

Norint patekti į Klaipėdos gatvėje esančios susigrąžintos katilinės vidų, teko nupjauti spynas.

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Nuomonė :
    Tegul moka politikai ir jų ale konsulta metai,kurie priėmė tokius sprendimus ir dar juos pateisina
  • Ukmerge :
    Jurgelaitis su taryba ir meru tegu ir moka! O kur dar delspinigiai!!! Geras biznis zmoniu saskaita!
  • Jonuks :
    Atsakyti savo turtu tiems kas kaltas
  • Jaras :
    Tai koks gi šios kovos balansas, Įskaitant visus mokėjimus ir sugaištą laiką?