Asociatyvi nuotrauka.

Sveikata

Gera nuotaika, pozityvus mąstymas – „skiepas“ nuo depresijos

Turbūt nėra žmogaus, kurio kartais neaplankytų liūdesys, bloga nuotaika ar nusivylimas. Ypač dažnai tokios nuotaikos aplanko rudenį, kai ima mažėti saulės šviesos, vitamino D3, pradeda trumpėti dienos bei tamsėja vakarai. Jautresni sezoniniams pokyčiams žmonės yra linkę šiuos simptomus priskirti rudeninei depresijai. Tai natūralu. Ne ką rečiau girdime aplinkinius sakant „man yra depresija“ vos pajutus pirmuosius prastos nuotaikos ar liūdesio požymius. Sunerimti reikėtų tuomet, kai slegianti nuotaika, energijos nebuvimas, nemiga, bloga savijauta trunka keletą savaičių, mėnesių ar net metų. Depresija nėra tiesiog geros nuotaikos nebuvimas, tai yra rimtas sveikatos sutrikimas, ženkliai sumažinantis žmogaus gyvenimo kokybę. Manoma, kad pusę visų ligonių, besikreipiančių į gydytojus, sudaro sergantieji paslėptomis depresijos formomis. Pagal Higienos instituto (HI) 2018 m. duomenis, sergančių psichikos ligomis skaičius šalyje nuolat didėja – nuo 100 119 atvejų (3 279,8/100 000 gyv.) 2010 metais iki 114 855 atvejų (3 797,2/100 000 gyv.) 2018 metais.

Priklausomai nuo vyraujančių simptomų kiekio, depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo bei sunkią. Užsitęsusi neigiama emocinė būklė pradeda trukdyti ne tik kasdieniniame buitiniame gyvenime, sprendžiant įvairias problemas, bet ir trukdo mokytis bei dirbti. Kai kurie žmonės, niekur nesikreipdami, įpranta gyventi su tokia bloga savijauta gana ilgai ir net neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip.

Pasak mokslininkų, psichikos ligoms išsivystyti didelę įtaką turi biologiniai, psichologiniai, socialiniai faktoriai bei jų tarpusavio sąveika. Juos sudaro nedarbas, skurdas, migracija, socialinė atskirtis, socialinių ryšių praradimas, socialinis-ekonominis nestabilumas, neužtikrintumas, politinis nestabilumas. Pastaruoju metu psichinių sveikatos problemų rizikos veiksnių (endogeninių ir egzogeninių) skaičius nuolat didėja. Juk žinome, kad gyvenimo kokybę lemia asmens fizinė, dvasinė būklė, nepriklausomybės lygis ir socialinis ryšys su aplinka. Jei to nėra, tuomet pradeda kamuoti liūdesys, prislėgta nuotaika, nebedomina įprastinė veikla, sutrinka miego režimas, nuolat jaučiamas nuovargis, įtampa, padidėja irzlumas, atsiranda nerimas, sunku susikaupti, o kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo žalingų įpročių (alkoholis, rūkymas, vaistai, narkotikai, azartiniai žaidimai ir kt.). Mąstymas pasidaro impulsyvus, ekstremalus ir radikalus, o jausmai ir veiksmai – riboti bei suvaržyti.

Mokslininkai nustatė, kad polinkis į įvairius psichikos sutrikimus bei depresiją gali būti užkoduotas bei perduodamas ne tik genetiškai, bet ir yra sąlygojamas įvairių neigiamų aplinkos rizikos veiksnių, kurie paskatina cheminius ir hormoninius pokyčius žmogaus smegenyse bei organizme. Galvos smegenyse yra daugybė veikliųjų medžiagų (serotonino, adrenalino, dopamino ir kt.), kurios reguliuoja psichinę žmogaus savijautą, o jų trūkumas gali daryti įtaką žmonių sveikatai. Sutrikus medžiagų apykaitai galvos smegenyse atsiranda įvairūs psichikos pokyčiai – nuotaikos svyravimai, stiprus nerimas, baimė, įtampa, nemiga, minčių nenuoseklumas, aplinkos suvokimo sutrikimai (gali padidėti avarijų tikimybė). Taip pat nustatyta, kad sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis (cukrinis diabetas, onkologinės, širdies ligos ir kt.), patiriant daug neigiamų gyvenimiškų situacijų (skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis, skolos bankams ir kt.), greitėjant gyvenimo tempui, gali atsirasti ne tik ilgalaikiai nuotaikos sutrikimai, bet ir išsivystyti depresija.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje skelbiama, kad depresija tampa pasauline problema – nuo šios ligos kenčia apie 350 mln. žmonių visoje planetoje. Statistiniai duomenys rodo, kad moterys depresija serga dažniau negu vyrai; depresija jau pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše. Moksliniai tyrimai rodo, kad liga net ir išgydyta dažnai pasikartoja. PSO prognozuoja, kad iki 2020 metų ši liga taps antra pagal dažnumą. Europoje kas dešimtas dirbantis žmogus kenčia dėl depresijos, o dėl prarasto darbo jos mastai nuolat didėja ir apima vis daugiau žmonių.

Ispanijoje ir Prancūzijoje kas penktas dirbantis žmogus skundžiasi įvairiais depresijos simptomais, o britų darbuotojai yra patys nelaimingiausi Europoje. Nuo 40 iki 70 proc. bandymų nusižudyti yra siejami su depresija.

Europos depresijos asociacija (EDA) 2004 m. spalio 1-ąją paskelbė Europos depresijos diena, kurios tikslas – didinti informuotumą ir supratimą apie šios ligos įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Ši asociacija, jungdama ne tik sveikatos priežiūros specialistus, bet ir mokslininkus, įvairias pacientų organizacijas iš 17 Europos šalių, tarp jų ir iš Lietuvos, ragina būti dėmesingesnius aplinkiniams bei padėti jiems susidoroti su gyvenimo krizėmis. Šių metų kampanijos šūkis – „Depresija: nesu vienišas minioje“.

Kaip teigė vokiečių filosofas Gotholdas Efraimas Lesingas – „Laukti džiaugsmo – irgi džiaugsmas“. Sėkmė, džiaugsmas, pozityvus mąstymas, gera nuotaika, juokas – visada šalia esančios ir nieko nekainuojančios priemonės, ginančios mus nuo pražūtingų streso padarinių.

 Pasak mokslininkų, bioritmai – tai gyvybės pagrindas, į kurį remiasi visų gyvų organizmų adaptacija žemėje, lemianti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektualines galimybes bei įvairius emocijų svyravimus. Todėl turime stengtis atkurti prarastą natūralų biologinį gyvenimo ritmą, o tam gali padėti tinkamas gyvenimo režimas, paremtas labai paprasta trijų aštuonetų taisykle: 8 val. reikėtų skirti miegui; 8 val. – darbui; 8 val. – laisvalaikiui.

Psichologų nuomone, toks kasdienis režimas per 66 dienas suformuoja įpročius, įgalinančius nepervargti bei neperdegti.

Taip pat labai svarbu kiekvienam rasti savo sielai mielą, įdomų užsiėmimą, veiklą, darbą ar draugiją. Pravartu visuomet deramai įvertinti savo jėgas, nemėginti spręsti uždavinių, viršijančių galimybes. Dabartiniam žmogui, nuolat paskendusiam rytdienos rūpesčiuose ir niekaip negalinčiam atitrūkti nuo vakarykštės dienos, padėtų sustoti nuo skubos, įgauti dvasinę ramybę įsisąmoninta visiems gerai žinoma fraze – „čia ir dabar“, „altruistinis egoizmas“, vengimas toksinių santykių ir žmonių bei laiku pasakyti žodžiai „stop“ bei „ne“. Didelį šansą apsisaugoti nuo įvairių psichologinių sutrikimų ir depresijos gali duoti pozityvus požiūris, gera nuotaika ir optimizmas. Pripildykite savo aplinką įdomių, džiaugsmą teikiančių užsiėmimų ar veiklų bei daugiau laiko leiskite, bendraukite ir išsikalbėkite su pozityviai nusiteikusiais, įdomiais žmonėmis. Labai svarbu yra išmokti ilsėtis ir fiziškai grūdintis dirbant protinį darbą (kaitaliojant darbą su poilsiu), kad nepakliūtumėte į užburtą ratą „perkrovimas – pervargimas – nemiga – perkrovimas“.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė

Liucija URBONIENĖ

Palikite komentarą apie straipsnį