Į misiją Malyje išvyko ir du ukmergiškiai

Loreta EŽERSKYTĖ

Penktadienį, po daugiau nei parą trukusios kelionės, Vakarų Afrikos valstybėje Malyje, Gao regione įsikūrusią Vokietijos karių stovyklą pasiekė 32 Lietuvos savanoriai. Ši Lietuvos karių pamaina čia dalyvaus Jungtinių Tautų vadovaujamoje taikos palaikymo misijoje MINUSMA. Pusę metų Afrikoje tarnausiantis Lietuvos kariuomenės šeštasis Pajėgų apsaugos vienetas (PAV-6) suformuotas iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių. Tarp jų yra ir du ukmergiškiai – 31-erių Arūnė Karitonaitė bei 41-erių Andrius Gutauskas.

Saugos Vokietijos  stovyklą

Buvusią Prancūzijos koloniją Malį neramumai krečia nuo 2012 metų, kai šalies šiaurėje įsitvirtino su „al Qaeda“ susiję džihadistai. Per 2013 metais pradėtą Prancūzijos vadovaujamą islamistų puolimą jie buvo beveik visiškai išstumti, tačiau didelės teritorijos Malio šiaurėje tebėra menkai kontroliuojamos.

Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija MINUSMA veikti Malyje pradėjo 2013 metų liepą. Čia šiuo metu tarnauja apie 13 tūkstančių karių.

Iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų suformuotas PAV-1 tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį. Dabar į Malį atvyko jau šešta Lietuvos kariuomenės karių pamaina. Operacijoje MINUSMA Lietuvos kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja. Jie saugo Vokietijos stovyklą „Camp Castor“ – budi keturiuose bokšteliuose.

Operacijos MINUSMA metu siekiama stabilizuoti padėtį šalyje, apsaugoti civilius gyventojus, ginti žmogaus teises ir užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis. Šia misija Lietuva prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų remti Malio taikos procesą. Pajėgų apsaugos vienetas suformuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo mandatu.

MINUSMA yra laikoma pavojingiausia iš visų Jungtinių Tautų taikdarių misijų. Malyje veikiančioms tarptautinėms pajėgoms nuolat gresia džihadistų partizaninės atakos ir vietos gaujų išpuoliai. Grėsmę kelią ir savižudžių atakos. Užpuolikai kartais bando įvažiuoti į karių bazes, savo transporto priemones pažymėję Jungtinių Tautų skiriamaisiais ženklais. Pasak Lietuvos kariškių, saugumo padėtis Gao regione iš dalies kontroliuojama, tačiau grėsmės lygis išlieka aukštas. Tarnauti bazėje saugiau nei už jos ribų, kur kyla tiesioginės ugnies pavojus, grėsmė užlipti ar užvažiuoti ant savadarbių sprogstamųjų užtaisų.

Išlydėtuvių ceremonija – Valdovų rūmų kieme

Lietuvos kariai savanoriai į Jungtinių Tautų misiją Malyje išlydėti rugsėjo 24-ąją. Išlydėtuvių ceremonija vyko Vilniuje, LDK Valdovų rūmų kieme. Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, kitų kariuomenės vienetų bei tarnybų atstovai, į tarptautinę operaciją išvykstančių karių artimieji.

Ceremonijos metu PAV-6 vadui perduota Lietuvos valstybės vėliava, kurią kariai pasiėmė į misiją.

Tradiciškai išlydint karius į misiją aukotos šv. Mišios. Šv. Ignoto bažnyčioje taikdariai buvo palaiminti, jiems įteikta po maldaknygę.

Pavyko pabendrauti  telefonu

Į tarptautinę misiją susiruošę savanoriai su savo artimaisiais atsisveikino ir pusmečiui išsiskyrė prieš savaitę. Nors taikdarių skrydis iš Vokietijos į tolimąją Afriką buvo numatytas spalio 3-ąją, ketvirtadienį, jie laiko veltui neleido. Dar gerokai prieš patiems išvykstant teko sukrauti ir išsiųsti kuprines su būtiniausiais asmeniniais daiktais, taip pat vyko paskutiniai pasiruošimo darbai.

Su ukmergiškiais tarptautinės misijos dalyviais trumpai telefonu pabendravome ketvirtadienį, kai jie su kitais savanoriais Vokietijoje laukė skrydžio į Malio sostinę Bamaką. Afriką lietuviai pasiekė tą pačią dieną, o į nuolatinės dislokacijos vietą – Gao regioną, atvyko tik penktadienį.

Iš Vokietijos Arūnė ir Andrius atsiuntė ir bendrą nuotrauką.

Nori išbandyti save

Tarp 32-iejų į misiją Malyje išvykusių karių savanorių yra trys merginos. Vilniaus universitete biologiją baigusi ukmergiškė A. Karitonaitė sostinėje dirbo įvairius darbus, daug keliavo. Vietoje nenustygstanti mergina ieškojo savęs ir ką norėtų toliau veikti gyvenime.

Arūnės galvoje vis dažniau ėmė kirbėti mintys apie tarnybą kariuomenėje. Beje, minčių „matuotis kareiviškus batus“ ji turėjo dar mokydamasi mokykloje. Tačiau baigusi dvylika klasių ji pasirinko biologijos studijas.

2015-iais mergina nusprendė užsiregistruoti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Rugsėjį ji buvo pašaukta į Tauragėje esantį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotą pėstininkų batalioną, kur tarnavo 9 mėnesius. Po privalomosios tarnybos A. Karitonaitei buvo galimybė tapti profesionalia kare, tačiau ji pasirinko Krašto apsaugos savanorių pajėgas.

„Savanore tarnauju pusantrų metų, misija į Malį – man pirmoji“, – ketvirtadienį trumpai apie save pasakojo džiugiai nusiteikusi ukmergiškė.

Nuolatinį tėvų palaikymą jaučianti mergina sakė, kad prieš misiją, kuri bus tikras savęs išbandymas, vyko intensyvus pasiruošimas, teko daug išmokti, patirti. Pasak taikdarės, dar daugiau naujų dalykų jos laukia Malyje. Laisvu nuo budėjimo laiku ji teigė skaitysianti bei sportuosianti.

A. Karitonaitė ir A. Gutauskas laukia skrydžio į Afriką.

„Laukiau galimybės  išvykti…“

Taip teigė kitas ukmergiškis, A. Gutauskas. Jam ši misija – antra. 2005-iais karys savanoris su kitais bendraminčiais buvo išvykęs į Kosovą.

Pasak vyriškio, sulaukus 40 metų, progų dalyvauti taikdarių misijose galimybių mažėja. Tačiau jam pasisekė: „Norint prisijungti prie misijos reikalingas atitinkamas pasiruošimas. Aš tam nuosekliai rengiausi, man nebuvo sunku…“

A. Gutauskas save gali vadinti ypač patyrusiu kariu savanoriu – Krašto apsaugos savanorių pajėgose jis tarnauja septyniolika metų, tam skiria daug laiko bei pastangų. Beje, ugdyti fizinę bei psichologinę ištvermę, jėgą jam padeda ir darbas. Andrius yra Ukmergės savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesys gelbėtojas.

Į šešis mėnesius truksiančią misiją išvykstantis ukmergiškis neslėpė, jog šeima – žmona, sūnus ir dukra bei tėvai – išlydėdami jį šiek tiek nerimavo. Tačiau artimieji jau seniai yra susitaikę su Andriaus dalyvavimu pratybose, nebuvimu namuose. Be to, jie supranta, kaip jam tai svarbu, todėl stengiasi jį palaikyti.

„Kažkas juk turi ir į misijas važiuoti…“ – tarstelėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar išvykstant jį kamuoja kokios nors baimės, A. Gutauskas patikino, jog dėl būsimos tarnybos nesibaimina. Tik šiek tiek neramu dėl Afrikoje tykančių ligų, mums neįprasto klimato. Pavyzdžiui, šiuo metu Gao regione dienomis oro temperatūra siekia apie 40 laipsnių, naktimis atvėsta iki 27. Tačiau pasitaiko, kai termometro stulpelis saulėje pakyla net iki 70 padalų!

„Ruošdamiesi į misiją buvome skiepijami nuo įvairių hepatitų, pasiutligės, meningokoko, poliomielito, kitų užkrečiamų ligų, geriame vaistus. O prie karščių, matyt, pavyks priprasti…“ – vylėsi karys.

Bus apgyvendinti konteineriuose

Taikos palaikymo misijoje dalyvausiantys Lietuvos kariai gyvens apie 40 hektarų užimančioje Vokietijos karių stovykloje, kurią jiems ir teks saugoti bei ginti nuo užpuolikų. Jungtinių Tautų bazė įsikūrusi netoli Gao miesto, tačiau lietuviams jame apsilankyti greičiausiai neteks.

Pokalbio metu ukmergiškiai užsiminė, jog galimybės iš arčiau pamatyti Malį, čia gyvenančius žmones, susipažinti su jų buitimi neturės.

„Mes šią Afrikos valstybę stebėsime tik per lėktuvo langus atskrisdami ir po pusės metų iš čia išskrisdami“, – sakė Andrius.

Arūnė pridūrė, jog kažkiek vietinių gyventojų tarnauja bazėje, kur lietuviai apsistos, tad juos pamatys iš arčiau.

Taikdarių įkurta stovyklavietė – didžiulė aptverta teritorija, kurioje stovi daugybė konteinerių. Juose įrengtos ir gyvenamosios, buitinės patalpos.

Malis neretai vadinamas valstybe, kur trūksta taikos ir vandens. Kariai tikisi, kad geriamojo vandens stygiaus jiems pajusti neteks, tačiau prausiantis bazėje jį stengiamasi taupyti. Galioja taisyklė, kad praustis po dušu galima dvi minutes.

Vyr. eil. Michail Lysenko nuotrauka