Kiemuose automobilių neliks, o aikštelės bus apmokestintos?..

Nijolė STUNDŽIENĖ

Praėjusią savaitę posėdžiavo atnaujintos sudėties rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija. Posėdyje nagrinėta 13 gyventojų prašymų. Dauguma jų buvo susiję su transporto priemonių greičio ribojimu, kelio ženklų įrengimu, ne vietoje statomais automobiliais.

Posėdį vedė komisijos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas. Gyventojų pateiktus prašymus taip pat nagrinėjo: Aidas Dutkus, komisijos pirmininko pavaduotojas, Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas; Agnė Balčiūnienė, rajono mero pavaduotoja; Aida Kravcova, Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vyr. specialistė; Artūras Sakalauskas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas; Gediminas Narbutas, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas; Vladas Butkus, rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas; Dainius Vyšniauskas, Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas; Kęstutis Jurkevičius,  UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojas; Valdas Petronis, Savivaldybės tarybos narys; Ramūnas Nanartavičius, Savivaldybės tarybos narys. Posėdyje nebuvo atostogavusios Ukmergės miesto seniūnės Zitos Pečiulienės.

Blogo matomumo vietose – veidrodiniai ženklai

Taujėnų seniūnijos Balelių kaimo gyventojai pateikė kolektyvinį – trijų šeimų – prašymą vienoje iš gatvių sankryžų įrengti sferinį veidrodinį kelio ženklą. Pristatant šį klausimą posėdyje dalyvavusi Taujėnų seniūnijos seniūnė Elvyra Tulušienė sakė, jog ženklas būtų statomas iš Kelių direkcijos skiriamų lėšų, numatant tai iš anksto, kitų metų spalį arba lapkritį.

Tačiau diskutuojant paaiškėjo, jog vairuotojų matomumui šioje sankryžoje trukdo vienos sodybos šeimininko ne vietoje pasodintos tujos. Jos auga valstybinėje žemėje. Seniūnė tikino, jog augalai yra prižiūrimi, karpomi, atrodo gražiai. Saugaus eismo komisijos nariai nutarė kreiptis į minėtosios sodybos šeimininką ir pasiūlyti, kad jis savo lėšomis įrengtų minėtąjį ženklą arba pašalintų krūmus. Toks sferinis veidrodis su įrengimu gali kainuoti apie 500 eurų.

Posėdžio metu kalbėta ir apie dar vieno sferinio veidrodžio būtinumą Ukmergės P. Cvirkos ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Joje avaringų situacijų padaugėja turgaus dienomis, kai suintensyvėja eismas, o aikštelės užstatomos automobiliais. Tuomet sukant iš P. Cvirkos gatvės dėl blogo matomumo nesaugu įvažiuoti į Klaipėdos gatvę. Kadangi pastarosios gatvės rekonstrukcija dar nėra baigta, nuspręsta kreiptis į projektuotojus, kad šie blogo matomumo vietoje numatytų sferinį veidrodį.

P. Cvirkos ir Klaipėdos gatvių sankryžoje dėl prasto matomumo reikėtų įrengti sferinį veidrodinį kelio ženklą.

Nuosavų namų kvartale važinės lėčiau

Į Saugaus eismo komisiją kreipėsi vadinamojo Žolių mikrorajono „Kaimynų“ bendruomenės pirmininkė Irena Šlepikienė. Ji prašė įrengti kelio ženklus „Gyvenamoji zona“ ir „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Pasak pirmininkės, į šį nuosavų gyvenamųjų namų kvartalą yra du įvažiavimai, kai kurios gatvės neasfaltuotos. Pastarųjų gyventojai jau ne vieneri metai skundžiasi per greitai važinėjančių automobilių vairuotojais, kurie viršija greitį, todėl kyla dulkės, būna nesaugu.

Komisijos pirmininkas D. Varnas įspėjo, jog gyvenamosios zonos ribose galioja tam tikri draudimai – negalima važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu; stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti; palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas; mokyti vairuoti. Tačiau I. Šlepikienė garantavo, jog tai nėra mažumos sprendimas, šių ženklų pageidauja dauguma gyventojų. Jie žadėjo ženklus įrengti savo lėšomis. Saugaus eismo komisija pritarė šiam prašymui.

Automobilius stato po langais

Į posėdį atvyko Maironio 2-ojo namo gyventojas Stasys Pakalniškis, kuris skundėsi, kad po jo buto langais yra statomi automobiliai, ir prašė imtis priemonių. Pasak vyriškio, tarp įvažiavimo į kiemą ir namo anksčiau buvo žalia veja, kurią nuo kelio skyrė bordiūras. Jau seniai jo neliko ir vairuotojai parkuojasi prie pat pastato. Anot pirmame aukšte gyvenančio ukmergiškio, jis negali atidaryti lango, dėl variklių išmetamų teršalų sunku kvėpuoti ir jam, ir kartu gyvenančiai jo motinai. Vyras norėjo sužinoti, ar yra taisyklės, reikalavimai, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų galima statyti transporto priemones.

Pasak vyriausiojo architekto A. Sakalausko, pagal taisykles automobilių negalima statyti arčiau nei 10 m iki gyvenamųjų namų. Tačiau, kaip rodo esama situacija, Ukmergėje niekas to nepaiso.

Saugaus eismo komisijos nariai svarstė, kad prie minėtojo namo reikėtų statyti nurodomąjį kelio ženklą „Zona“, kurioje būtų draudžiama stovėti. Kadangi S. Pakalniškis pateikė asmeninį prašymą, komisijos pirmininkas D. Varnas suabejojo, ar vėliau nesikreips kiti gyventojai, prašydami nuimti ženklą. Juolab kad A. Dutkus siūlė vietoj ženklo geriau atstatyti bordiūrus, tuomet ant jų bus nepatogu užvažiuoti, o palei namą pasėti žolę.

UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojas K. Jurkevičius pažadėjo įpareigoti Maironio gatvės 2-ojo namo administratorių surengti susirinkimą, aptarti šią problemą, apklausti gyventojus, surinkti jų parašus. Tuomet Saugaus eismo komisija ir priims sprendimą.

Pravažiavimą užtvers stulpeliais

Svarstytas ir Žiedo gatvės 3-iojo namo gyventojo prašymas užtverti pravažiavimą per šio daugiabučio kiemą. A. Dutkus paaiškino, kad šis klausimas jau svarstytas 2017 metais, tuomet buvo siūlyta koreguoti detalųjį planą. Problema yra ta, kad pro minėtąjį namą, esantį už prekybos centro „Maxima“, važinėja daug automobilių. Kelias yra sugadintas, todėl kyla dulkės. Ypač gyventojus piktina, kad šiuo keliuku naudojasi netoli esančio autocentro klientai, norėdami po remonto išbandyti savo automobilius. Nuspręsta įpareigoti miesto seniūnę laikinai įvažiavimą į šį kiemą užtverti stulpeliais. Be to, namo gyventojai turėtų pateikti prašymą su daugumos (50 plius 1) sutikimu.

Nagrinėjant šį klausimą Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas D. Vyšniauskas užsiminė, kad gaisro atveju sunku privažiuoti prie Pramonės ir kitų mikrorajonų kai kurių namų, nes įvažiavimai į kiemus užstatomi automobiliais. Viršininkas prašė posūkiuose nupiešti geltonas linijas. Saugaus eismo komisijos nariai tam pritarė, taip pat kalbėjo, jog reikia atnaujinti visas geltonas linijas. Kilus diskusijoms dėl lėšų, vicemerė A. Balčiūnienė siūlė ateityje Saugaus eismo komisijos sprendimų vykdymui lėšų numatyti formuojant rajono biudžetą.

Nepritarė, kad aikštelė priklausytų vienam namui

Posėdyje svarstytas ukmergiškio Aido Granicko prašymas Miškų gatvės 46-ojo namo kieme įrengti kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“. Pranešėjas teigė, jog po daugiabučio renovacijos gatvė praplatėjo, todėl gyventojai norėtų rezervuoti 10 vietų savo automobiliams. Tačiau Saugaus eismo komisijos nariai tam paprieštaravo, nes šis kiemas yra bendro naudojimo, todėl toks sprendimas būtų neteisingas kitų gyventojų atžvilgiu. Tuo labiau, kad aikštelėje bendram naudojimui planuojama palikti tik dvi vietas.

A. Granickas norėjo sužinoti, ar mieste yra finansiniai fondai, skirti infrastruktūrai gerinti. Ukmergiškiui paaiškinta, jog galimybių įrengti automobilių stovėjimo aikšteles yra, jos numatytos ir rengiamame specialiajame plane, tačiau reikėtų, kad prie to prisidėtų ir patys gyventojai. Tačiau, kaip teigė rajono vyr. architektas A. Sakalauskas, jei investuojama į bendrą turtą, vadinasi, aikštelės išlieka bendromis, jos priklauso savivaldybei.

Nors D. Varnas siūlė leisti eksperimento tvarka rezervuoti aikštelę šio namo gyventojams, kiti komisijos nariai balsavo prieš.

„Vyksta laikinas automobilių perstumdymas…“

Posėdžiavusieji pripažino, jog daugiabučių kiemai nesutalpina visų automobilių, nes dažna šeima jų turi po kelis. Tai patvirtino ir dar vienas gautas nusiskundimas. Jaunimo gatvės 11-ojo namo gyventoja Laimutė Šeibokienė prašė uždrausti automobilių statymą įvažiavime į kiemus. Pasak moters, jos namo gyventojai neturi problemų dėl transporto priemonių statymo, tačiau dėl kitų daugiabučių kiemuose netvarkingai paliekamų automobilių negali išvažiuoti į Jaunimo gatvę. Ypač problemiška pravažiuoti pro 13-ąjį namą, nes mašinos parkuojamos visose kelio pusėse, posūkiuose, o tai sukelia avarines situacijas. Neva anksčiau kai kurie gyventojai savo transporto priemones palikdavo prie šiukšlių konteinerių, bet jas apgadindavo šiukšliavežės. Taigi, vėl visi bando prisiparkuoti arčiau namų, automobilius kiša, kur tik įmanoma. L. Šeibokienė bėdojo, kad į jų kiemą neįvažiuoja nei gaisrinės, nei kitas sunkiasvoris transportas. Moteris prašė įvažiavimus į kiemus pažymėti geltonomis linijomis arba įrengti ženklą, draudžiantį statyti transporto priemones.

Po diskusijų pritarta, kad reikia įvažiavimus pažymėti geltona linija, taip pat atlikti daugiabučių gyventojų apklausą, ar jie tam neprieštarauja.

Saugaus eismo komisijos posėdyje susipažinta su Regimanto Baravyko prašymu užtikrinti automobilių stovėjimo tvarką prie daugiabučio namo, esančio Rožių g. 5. Daugiabučio gyventojai patys kieme pažymėjo automobilių stovėjimo vietas, kad visi laikytųsi tvarkos. Pasak A. Dutkaus, žymėjimą bendrija atliko nelegaliai, nesuderinusi su policija. Komisijos nariai patarė bendrijos atstovui pirmiausia pristatyti gyventojų daugumos sutikimą.

Savivaldybės tarybos nario V. Petronio nuomone, šiuo metu vyksta tik laikinas automobilių perstumdymas, tačiau jų parkavimo problema nėra sprendžiama. Automobilių kiemuose tik daugėja, o vietos jų statymui mažėja.

V. Petroniui paaiškinta, jog specialiajame plane perspektyvoje numatyta automobilių aikštelių plėtra. Vyr. architektas sakė, kad ateityje visas automašinas reikėtų „išstumti“ į gatves, o kiemuose įrengti viešas, visiems patrauklias erdves. Kad šeimos, pasak A. Sakalausko, galėtų išeiti iš namų, pabūti žaliose zonose, žaidimų aikštelėse. Tam reikalingos alternatyvios transporto priemonės: pėsčiųjų, dviračių takai, normalus viešasis transportas su patogiomis sustojimų vietomis, maršrutų tvarkaraščiais ir pan. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo teigimu, automobilis nėra vertybė, todėl reikėtų atsigręžti į gyvenamosios aplinkos ir kitų vertybių puoselėjimą. „Mes buvome pratinami važinėti automobiliais. Taigi, auklėjimą reikėtų pradėti nuo jaunimo, kad jie įprastų naudotis dviračiais, autobusais…“ – mintimis dalijosi vyr. architektas.

„Tai – ateities planai, o šiandien reikia galvoti, kaip padėti gyventojams spręsti esamas problemas“, – tvirtino D. Varnas.

Administracijos direktorius pridūrė, jog jau svarstomos didesnių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo mieste galimybės. Viena iš aikštelių, kaip siūlė Savivaldybės tarybos narys R. Nanartavičius, galėtų atsirasti Jaunimo ir Miškų gatvių sankirtoje, laisvame valstybinės žemės sklype. Didelių sąnaudų tam nereikėtų, pakaktų teritoriją palyginti ir, D. Varno siūlymu, užkloti plastikiniu koriu bei užpilti skalda. Tokių aikštelių galėtų atsirasti ir kitose mikrorajonų vietose.

Automobilių stovėjimo aikštelė galėtų atsirasti Jaunimo ir Miškų gatvių sankirtoje, laisvame valstybinės žemės sklype.

Greičio ribojimas ne visur pasiteisina

Siesikų seniūnas Žilvinas Dirsė pristatė Toliūnų kaimo gyventojų pageidavimą. Žmonės prašė vienoje neasfaltuotoje gatvėje, 150 m atkarpoje, apriboti transporto priemonių eismą iki 30 km/val. ir įrengti kelio ženklą. Pasak seniūno, šioje gatvėje gyvena kelios jaunos šeimos, kurios skundžiasi automobilių keliamomis dulkėmis. „Kadangi čia žvyrkelis geras, vairuotojai dažnai viršija greitį“, – situaciją komentavo Ž. Dirsė. Saugaus eismo komisijos nariai pritarė gyventojų prašymui.

Dėl panašios problemos kreipėsi ir Erika Valuckienė, kuri pageidavo apriboti greitį neasfaltuotame keliuke, esančiame už sodų bendrijos „Armona“ link Žalgirių kaimo. Tačiau sprendimo priimti neskubėta. Visų pirma iškilo klausimas, ar tai nėra vieno žmogaus iniciatyva.

Rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko V. Butkaus teigimu, nė vienas kelio ženklas tokiame keliuke „neveikia“, šio greičio ribojimo niekas nepaisys. Be to, kaip paaiškėjo, šiam sodininkų pageidavimui nepritaria ir Deltuvos seniūnas – seniūnija neturi lėšų ženklo įrengimui.

 Taksi stovėjimo vietos – atgyvena

Posėdyje svarstytas klausimas dėl kelio ženklo „Taksi stotelė“ įrengimo prie miesto turgavietės, esančios Vasario 16-osios gatvėje. Pranešėjas A. Dutkus paaiškino, jog anksčiau šalia turgaus buvo taksi biuras, o kai jis išsikėlė, neliko ir ženklo. Neva kaimuose gyvenantys ir nuo autobusų stoties į turgų taksi automobiliais atvažiuojantys žmonės vėliau, norėdami grįžti atgal, nežino, kaip išsikviesti taksistą, kur jo laukti.

Vis tik nutarta neskubėti. Saugaus eismo komisijos narių nuomone, taksi stovėjimo vietos yra atgyvena. Jos buvo reikalingos anksčiau, kai žmonės neturėjo mobiliojo ryšio telefonų. Dabar taksi automobilį galima išsikviesti paskambinus ir jis privažiuoja prie kliento nurodytos vietos.

Svarstant šį klausimą A. Balčiūnienė pasiūlė sumažinti taksi stovėjimo vietų plotą ir automobilių aikštelėje, esančioje prie „Vilkmergės“ restorano. Dabar ten taksi transportui rezervuoti 6 metrai, nors realiai pakaktų ir vienos vietos. Juolab kad ši aikštelė nuolat „užkišta“, joje vairuotojai negali pasistatyti savo automobilių.

Pasak V. Petronio, minėtoje aikštelėje daugelis, ypač aplinkinių įstaigų darbuotojai, įsigudrino visai dienai palikti savo transportą. Saugaus eismo komisijos narys siūlė apriboti stovėjimo laiką iki dviejų valandų. Šiam pasiūlymui buvo pritarta vienbalsiai. Taip pat kalbėta, kad ateityje miesto automobilių stovėjimo aikštelės galėtų būti mokamos, jose turėtų atsirasti mokėjimo automatai.

Turistų patogumui

Į Saugaus eismo komisiją kreipėsi Kauno gatvėje esančio viešbučio „Big Stone“ atstovai, kurie pageidavo priešais pastatą įrengti turistinių autobusų sustojimo aikštelę. Kadangi to prašoma jau ne vienerius metus, komisijos nariai šįkart neprieštaravo, kad miesto centre atsirastų turistų įlaipinimui bei išlaipinimui skirta salelė.

AUTORĖS nuotr.