Žemaitkiemio bažnyčia.

„Koplyčios Ukmergės rajone - sakraliniai paminklai“

Žemaitkiemiečiai narsiai kovojo už savo tikėjimą

Žemaitkiemis įsikūręs ant to paties pavadinimo ežero kranto. Miestelio vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1568 m. Nuo šios datos galima rasti įvairių žinių apie čia gyvenusių žmonių gyvenimus.
Žemaitkiemio dvaras minimas nuo 1482 m. Jis priklausė Mantvydams. Kai LDK kancleris Mikalojus Radvila vedė Sofiją Mantvydaitę, apie 1520 m., jis atiteko Radvilų giminei. Po Mikalojaus Radvilos valdė jo sūnus Jonas, vėliau šio sūnus Mikalojus Radvila Juodasis, rėmęs reformaciją. Jo sūnus Jurgis Radvila jau išpažino katalikybę, Romoje studijavo teologiją, tapo vyskupu, o po to kardinolu.
1577 m. Žemaitkiemį Rad-vilos buvo užstatę jėzuitams, kurie, iš dvaro sukaupę pinigų, 1578 m. Vilniuje įkūrė teologijos fakultetą, kuris po metų buvo sujungtas su jau veikusia Humanitarine mokykla ir Filosofijos bei laisvųjų menų fakultetu, duodamas pradžią Vilniaus universitetui. 1581 m. Jurgis Radvila atsisakė žemės ir užrašė ją Vilniaus jėzuitų akademijai. 1683 metais į Žemaitkiemį atvyko pamokslininkas Jokūbas Lavinskis, kuris aprašė, kad radęs čia daug pagonybės elementų, su kuriais ilgai kovojo jėzuitai.
Žymiausias miestelio architektūros paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą – Šv. Kazimiero bažnyčios statinių kompleksas, kurį sudaro bažnyčia, sandėlis ir šventoriaus akmenų mūro tvora su vartais.
Bažnyčią 1586 m. pastatė Garsias Alabianus, Vilniaus jėzuitų kolegijos rektorius, ir dedikavo Šv. Kazimierui. Tai buvo pirmoji Šv. Kazimierui skirta bažnyčia Lietuvoje. Apie 1716 m. ji buvo perstatyta ar pastatyta nauja, kuri 1892 m. per miestelio gaisrą sudegė.
Pasklidus gandui, kad vietoj bažnyčios bus statoma stačiatikių cerkvė, parapijiečiai paskubomis pastatė iš Želvos nupirktą laikiną bažnyčią-koplyčią. 1892 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia, tačiau buvo ilgai negautas valdžios leidimas statyti. Žemaitkiemio Šv. Kazimiero bažnyčios statybos bylos padariniai buvo reikšmingi visai Lietuvai. Vidaus reikalų ministras 1896 m. išleido potvarkį (galiojo iki 1899 m.), kuriuo buvo teigiama, kad bažnyčioms atstatyti ar perstatyti valdžios leidimo nereikia.
Apie Žemaitkiemio gyventojų narsumą kovojant su caro valdžia dėl bažnyčios statybos buvo sukurtas epas–poetinis pasakojimas, kuris, deja, iki mūsų dienų neišliko.
Kunigo Antano Jucevičiaus rūpesčiu 1899–1902 m. pastatyta dabartinė mūrinė, neobaroko stiliaus Šv. Kazimiero bažnyčia.
Šventoriuje pastatytas 2000 m. Kristaus gimimo metams skirtas koplytstulpis (skulptorius Adolfas Tarasevičius). Taip pat šventoriuje yra Barboros Putnienės dovana bažnyčiai – Šv. Kazimiero skulptūra (skulptorius Jonas Putna, dailininkas Sigitas Straigis).

Paruošė Genovaitė KAZIELIENĖ

G. KAZIELIENĖS nuotr.

Rūpintojėlio koplytstulpis.

Šv. Kazimiero skulptūra .

Mus remia:

Palikite komentarą apie straipsnį