Ukmergiškės su draugais iš Vokietijos ir stovyklos vadovu F. Amann.

Žmonės

Senjorų stovykla Vokietijoje

Almira MOLČANOVA
Lietuvos samariečių bendrijos Ukmergės skyriaus savanorė

Ukmergės samariečių skyriaus savanorės kartu su vokiečių samariečiais 10 dienų ne tik kartu ilsėjosi Vokietijoje, bet ir domėjosi jų veikla, lankėsi socia-linėse įstaigose, bendravo, žaidė įvairius stalo žaidimus, dainavo. Stovyklos vadovas Fritz Amann paruošė puikią ir įvairiapusišką programą.
Miško pakraštyje, aukščiausio Taunus Feldberg kalno papėdėje (669 metrų virš jūros lygio), buvome apgyvendinti gražíuose gamtos bičiulių namuose. Bad Homburgo gamtos bičiuliai jau 1922 metais pasistatė pirmuosius savo namus, kurie vėliau buvo perstatomi, plečiami. Vien Vokietijoje ši organizacija turi virš 75 000 narių, kurie rūpinasi laisvalaikio praleidimu, sporto ir kultūrinių renginių organizavimu gamtoje ir, be abejo, gamtos išsaugojimu bei klimato kaita.
Jau pirmą stovyklos dieną pradėjome mokytis vokiečių kalbos, o mūsų draugai – lietuvių. Ant lentos buvo tvirtinami lapeliai su užrašytais pačiais būtiniausiais žodžiais ir visi kasdien stengėsi juos naudoti.
Taunus yra puiki poilsio zona gyvenantiems Reino-Maino upių regione, todėl mes turėjome progą susipažinti su menininkų kūriniais Bad Homburgo balneologiniame parke, paplaukioti laivu Reino ir Maino upėmis, kur atsiveria graži panorama, susipažinti su Bad Vilbel miestu.
Lankėmės taip pat ir Rapps fabrike, kuriame gaminamos įvairios sultys, putojantys alkoholiniai bei nealkoholiniai gėrimai, obuolių vynas. Nustebome, kad vokiečiai mėgsta sultis ir vyną skiesti mineraliniu vandeniu.
Mus domino, kaip gyvena vokiečių senjorai, kaip jie leidžia savo laisvalaikį ir kuo užsiima. Kartu su mumis stovyklavusi ponia Elfi Eckhardt sutiko parodyti senjorų dienos centrą Seniorentreff Nordend, esantį Offenbache. Su pavydu žiūrėjome, kaip čia renkasi įvairaus amžiaus senjorai ir užsiima savo mėgstama veikla. Už nedidelį mokestį jie gali papietauti, išgerti kavos ir pabendrauti. Čia jie gali mokytis užsienio kalbos, muzikuoti, mankštintis, mokytis šokti, dirbti kompiuteriu ir pan.
Ypač didelį mūsų susidomėjimą sužadino Švietimo ministerijos ir Darmštato evangeliškos aukštosios mokyklos projektas EVA (savarankiškas, bendraujantis, aktyvus), kuris padeda garbaus amžiaus sulaukusiems vienišiems senjorams dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tapti savarankiškais, internetu bend-rauti su savo vaikais bei anūkais, megzti naujas pažintis ir pan. Senjorai nemokamai aprūpinami moderniomis planšetėmis. Jie renkasi kartą į savaitę trečiadieniais, o studentai moko juos naudotis planšete bei išmaniuoju telefonu. 84 metų senjorė su pasididžiavimu pasakojo, kaip ji interneto pagalba pradėjo artimiau bendrauti su anūku, gyvenančiu už kelių šimtų kilometrų, kaip ji susisiekia su savo draugėmis, kurioms sunku išeiti iš namų…
Labai patiko apsilankymas naujos koncepcijos moderniuose senjorų namuose Karbene. Miesto valdžia skyrė šio namo statybai žemės sklypą pačiame miesto centre šalia slaugos namų, parduotuvių, netoli Nidos upės ir parko. Į juos susibūrė ir apsigyveno 26 iniciatyvūs, vienas kitą gerai pažįstantys, bendrų interesų ir pažiūrų senjorai, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Vienišos moterys, vyrai ir poros įsikūrė 21 bute. Name yra bendras kambarys su virtuve, kur rengiami bend-ri pietūs ir švenčiamos šventės. Yra nedidelis sodas, čia senjorai augina gėles. Gyventojai nuomos sutartį su namo savininku sudarė 15 metų, tačiau turėjo užmokėti visą buto sumą. Mėnesio nuoma nuskaičiuojama nuo įmokėtos sumos. Mirties atveju likę pinigai išmokami artimiesiems, o naujas gyventojas gali įsikelti tik tuo atveju, jei tam pritaria visi šio namo gyventojai.
Žavūs senjorai mums suruošė puikius pietus – patiekalą su žymiuoju Frankfurto žaliuoju padažu. Jis ypatingas tuo, jog gaminamas iš 7 rūšių žolelių ir užtaisomas grietine. Atrodo labai paprasta, bet kiekviena šeimininkė jį gamina savaip. Šiuose namuose ragavome penkis skirtingus žaliuosius Frankfurto padažus su virtomis bulvėmis bei kietai virtais kiaušiniais. Buvome labai pamalonintos, kai vienas senjoras atnešė mums savo pagamintą desertą ir jame buvo įsmeigta Lietuvos vėliavėlė.
Lankėmės taip pat ir Vysbadene, Heseno žemės sostinėje. Mus domino Vakarų Heseno (Westhesse) regiono samariečių veikla. Labiausiai mums patiko skubios pagalbos skambučio paslauga vienišiems senjorams. Jie sudaro sutartį ir jų namuose pastatomas įrenginys, sujungtas su pagalbos centru. Išlaidas apmoka ligonių kasos. Senjorai gauna pakabutį-mygtuką, kurį gali paspausti įvykus nelaimei, ir šis signalas iš karto pasiekia samariečių pagalbos centrą. Čia saugomas senolio namo ar buto raktas ir informacija apie jo sveikatos būklę, artimųjų kontaktai ir pan. Nelaimės atveju iš karto siunčiama reikalinga pagalba.
Labai populiari tapo dar viena Mittelheseno regiono samariečių paslauga. Ji labai palengvina žmonių gyvenimą, kurie slaugo demencija sergančius artimuosius. Jei iš namų išėjęs senolis kur nors nuklysta, signalas parodo jo buvimo vietą.
Buvęs ilgametis Vysbadeno samariečių vadovas Jürgen Welzel, supažindinęs su Vysbadeno samariečių trumpalaike dienos slauga, surengė ekskursiją po miestą. Traukinuku apvažiavome pačias gražiausias vietas, buvome užkopę į Nero kalną, nuo kurio atsiveria Vysbadeno panorama.
Didelį įspūdį padarė Riudeshaimo miestelis, turintis apie 10 000 gyventojų ir garsėjantis savo vynuogynais ir vyno gamyba. Kėlėmės keltuvais, nusidriekusiais virš vynuogynų prie Niedervaldo paminklo, kuris stovi ant 250 m pjedestalo su 10,5 m aukščio bronzine Germania statula. Germania – tai germanų tautų simbolis. Šis paminklas skirtas paminėti Vokietijos susivienijimą 1871m.
Frankfurtas prie Maino paliko taip pat neišdildomą įspūdį. Miesto senamiestis karo metu buvo visiškai subombarduotas. Remiantis istoriniais šaltiniais, pastatai buvo atstatyti. Kelerius metus truko ir „Naujo senamiesčio“ rekonstrukcija. Tai miesto kvartalas su 35 pastatais, iš kurių 15 buvo autentiškai rekonstruoti kartu su parduotuvėmis, muziejais ir kavinėmis.
Mokėmės taip pat dainuoti vokiškai. Stovyklos vadovas F. Amann pasikvietė savo vadovaujamą senjorų dainavimo ir muzikavimo grupę ir lauko kavinėje, ragaudami būdingą šiam regionui patiekalą „Handkäse mit Musik“, bendrai traukėme dainas.
Viešnagės metu teko paragauti ne tik vokiškos virtuvės patiekalų, bet ir …afrikietiškų. Mūsų virėjas buvo kilęs iš Mozambiko, todėl lepino jo šaliai būdingais valgiais, papasakodamas, kokiuos ingredientus jis naudojo. Beje, jam labai patiko ir mūsų paruošti skanėstai, kai mes padengėme lietuviško maisto stalą.
Laikas stovykloje prabėgo nepaprastai greitai. Mes daug pamatėme ir sužinojome, suradome naujų draugų. Labai apgailestavome, jog dėl kalbos barjero negalėjome bendrauti tiesiogiai… Tikimės pasimatyti su naujais draugais Lietuvoje ir parodyti jiems tai, kuo turtinga mūsų šalis ir kuo mes didžiuojamės.

Rajono samarietės daug keliavo.

 

Teko paragauti ir virėjo iš Mozambiko gaminamų afrikietiškų patiekalų.

Palikite komentarą apie straipsnį

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas